KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

2015 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje vyko XXVII Prano Mašioto skaitymai (mokslinis praktinis seminaras), kurių tema „Visuomeninės-pilietinės temos vaikų ir paauglių literatūroje“. Renginio programą sudarė aštuoni pranešimai ir leidybos naujienų valandėlė. Buvo perskaityti šie pranešimai: Neringos Mikalauskienės „Visuomeninė atsakomybė už vaikystę: nuo gerų namų iki šalies be vaikų namų“, Eglės Baliutavičiūtės (LNB VLC) „Patriotizmas pažintinėse knygose vaikams, arba kaip jose reprezentuojama Lietuva“, Ingos Mitunevičiūtės (LNBB VLC) „Ko (iš)moko pažintinės gamtosaugos knygos vaikams ir jaunimui?“, Astos Gustaitienės (VDU) „Politiniai motyvai šiuolaikinėje lietuvių vaikų literatūroje“, Gražinos Skabeikytės (VDU) tolerancijos aspektai naujausioje verstinėje vaikų literatūroje“, Loretos Jakonytės (LLTI) „Ilgintis taikos – rašytojų balsai iš 22 šalių“, Aleksandros Strelcovos-Kelpšės (VU) „O kas toliau? Paauglio herojaus gyvenimas atkūrus pasaulio tvarką (šiuolaikinių knygų serijų paaugliams epilogų analizė)“ ir Danguolės Šakavičiūtės „Ar literatūra moko gyventi su kitais? (Kitatautis ir kitatikis literatūroje)“. Apie elektroninių knygų vaikams leidybą pasakojo leidyklos „Vyturys“ direktorius Arūnas Šileris, naujausias leidyklų „Tyto alba“ ir „Dominicus lituanus“ knygas pristatė Jurgita Ludavičienė ir Lina Urbonienė.

Gruodžio 14-16 d. VLC direktorė Aldona Augustaitienė lankėsi Azerbaidžane, kur dalyavo F. Kocharli respublikinės vaikų bibliotekos 50-mečio jubiliejaus renginiuose. Svarbiausios iškilmės vyko Baku tarptautiniame mugamų centre. Baigiamojoje programos dalyje Baku miesto moksleiviai ir teatrų artistai parodė originalią programą azerbaidžaniečių folkloro motyvais.

2016  m. sausio 27 d. Vilniuje, Rašytojų klube, vyko IBBY nario, gamtininko ir rašytojo Selemono Paltanavičiaus jubiliejinis kūrybos vakaras. Renginį vedė Vytautas Račickas, pianinu skambino ir dainavo Alvydas Jegelevičius, apie jubiliato kūrybą vaikims kalbėjo Kęstutis Urba, pažinties ir literatūriniais įspūdžiais pasidalijo kritikas Jonas Linkevičius.

Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, už aukštąją modernią kultūrą puoselėjančią dailę ir kūrybą vaikams Nacionalinė kultūros ir meno premija įteikta grafikei, vaikų knygų iliustruotojai Birutei Žilytei. Širdingai sveikiname!

Vasario 25–28 d. Lietuvos parodų ir konferencijų centre LITEXPO vyko laukiamiausia knygų skaitytojų šventė – Vilniaus knygų mugė. Tai ne tik knygų prekyba, bet ir nekasdieniai, ilgai laukti susitikimai su autoriais, diskusijos, naujienos, geras šurmulys ir pokalbiai bičiulių būryje.

Šių metų mugė savo tema „Personažas ieško autoriaus” atsigręžė į rašytojo ir personažo, o kartu ir skaitytojo santykius. Kaip mugės atidarymo ceremonijoje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, „knygų personažai yra mūsų mokytojai ir mūsų autoriai: pažvelkim į save, kokie esam šiandien, – nejau knygos nepadarė įtakos ir nesuvaidino vaidmens?“

Pirmąją mugės dieną tradiciškai apdovanojami Knygos meno konkurso nugalėtojai. Ekspertų komisija knygas vertino pagal meninio apipavidalinimo, leidybos ir poligrafijos kriterijus.

Pagrindinė premija (40 BSI) skirta dailininkui Vilmui Narečioniui už Leonardo da Vinci pasakų knygą Sparnuotosios raidės reginčiųjų ir Brailio raštu (leidykla „Verslas ar menas“, S. Jokužio leidykla-spaustuvė).

Vaikų ir jaunimo knygų teminėje grupėje premija skirta dailininkei Skirmantai Jakaitei už Solveigos Masteikaitės knygą Lėti ir tylūs dalykėliai (leidykla „Right Thing“, spaustuvė „Baltijos kopija“).

Diplomai šioje grupėje įteikti dailininkei Ingai Dagilei, kartu su Evelina Daciūte sukūrusiai knygą Drambliai ėjo į svečius (leidykla „Tikra knyga“, spaustuvė „Balto print“) ir Loretai Uzdraitei, iliustravusiai ir apipavidalinusiai Antano Baranausko poemą Anykščių šilelis (išleido Pasaulio anykštėnų bendrija, spausdino „Petro ofsetas“).

Šį konkursą kasmet rengia Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija.

Rašytojai Kristinai Gudonytei įteikta Patriotų premija už knygą Jie grįžta per pilnatį. Apdovanojimas autorei skirtas vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje. Diplomu apdovanota ir šią knygą išleidusi leidykla „Tyto alba“.

Ketvirtoje salėje įsikūrusioje Vaikų scenoje kas valandą keitėsi autoriai ir personažai, vyko knygų pristatymai, teatralizuoti pasirodymai, edukacinės pamokėlės. Lina Žutautė pristatė Kakės Makės gyvūnų enciklopediją, Ramutė Skučaitė – eiliuotų kalbinių galvosūkių knygelę Koks gi žodis pasirodys, juvelyrikos kūrėja Jurga Lago – debiutinę nuotykių apysaką Lietaus žemė, Vytautas V. Landsbergis – Rudnosiuko istorijas 2. Lietuvos skaitytojai galėjo išvysti ir verstinių knygų autorius: Peterį Svetiną ir Damijaną Stepančičių iš Slovėnijos, sukūrusius knygą Antano cirkas, knygos Raganiukė Gūdžiojoje girioje kūrėjas slovėnę Janą Bauer ir brite Carolineʼą Thaw, norvegų rašytoją, žurnalistą ir kritiką Bjørną Sortlandą, sukūrusį knygą jaunimui Minutė tiesos.

Mugės dienomis vyko pokalbiai, diskusijos apie vaikų literatūrą, skaitymo problemas. Buvo pristatytos kelios knygos šia tema: Loretos Jakonytės monografija Šeimos vaizdinys sovietmečio lietuvių literatūroje vaikams (išleido LLTI), Ingos Mitunevičiūtės ir Eglės Baliutavičiūtės metodinės gairės Vaikų ir jaunimo knygų klubai, naujausias Genovaitės Raguotienės leidinys Mylėję knygą (abi – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir praktinis vadovas jaunųjų skaitytojų ugdytojams Esu laimingas, nes skaitau (VšĮ „Laikas skaityti“).

Vilniaus knygų mugė neįsivaizduojama be kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“. Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, šios studijos iniciatorė ir siela, šiemet vėl pakvietė mugės lankytojus į Knygų šalį, kurioje buvo naujų veiklų, veikė kūrybiniai užsiėmimai, vyko susitikimai su Lietuvos ir užsienio menininkais.

Kurti kolektyvinę iliustraciją „Senamiesčio gyvatė anakonda“ kvietė fantazijos nestokojantis knygų autorius ir iliustruotojas Kęstutis Kasparavičius. Knygų šalies dirbtuvėse sukurti jau septyni dideli Kęstučio piešiniai, kuriuos jis piešė kartu su mažaisiais Vilniaus knygų mugės bičiuliais.

Kūrybinėje studijoje smalsuolių taip pat laukė ne tik vėjaknygių ir knygrišėnų dirbtuvės, galimybė pasidaryti asmeninį knygos antspaudą, Brailio rašto, spausdinimo mašinėlių, komiksų, mirioramų dirbtuvės, bet ir „Popieriaus teatro“ personažų kūrimas, teatrinis Stasio Eidrigevičiaus piešimo performansas „Mamos linija“, daugybė kitų užsiėmimų ir susitikimų. Čia dirbo garsiausi vaikų knygų ir teatro dailininkai Ieva Babilaitė, Rimas Driežis, Marius Jonutis, Lina Dūdaitė, Paulius Juodišius, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Tomas S. Butkus ir kt.

Knygų šalyje visi galėjo padirbėti ir pabendrauti su dailininkais, atvykusiais iš artimesnių ir tolimesnių šalių. Čia lankėsi S. Eidrigevičius, Magdalena Kłos-Podsiadło ir Małgorzata Gurowska iš Lenkijos, Kastus Šydlouski iš Baltarusijos, Romaną Romanyšyn, Andrij Lesivas ir Iryna Cilyk iš Ukrainos, Tiia Mets iš Estijos, Rémi Courgeonas iš Prancūzijos ir Catarina Sobral iš Portugalijos.

Tačiau bene laukiamiausia kūrybinės studijos viešnia buvo 87 metų Hanso Christiano Anderseno premijos laureatė, gyva legenda vadinama neįtikėtinų erdvinių knygų kūrėja Kvĕta Pacovská iš Čekijos. „Kai kuriu, tiesiog kuriu ir negalvoju, kad kuriu vaikams. Kuriu knygą žmogui, stengiuosi atiduoti visą save, sutelkti savo kūrybines galias, atlikti tai meniškai, kad kiekvienas atsivertęs mano knygą pajustų estetinį malonumą“, – kalbėjo knygų dailininkė. Nors Lietuvoje K. Pacovskos kūrinių įsigyti sunku, gauti autografo ant viešnios knygų susirinko nemažai norinčiųjų.

Paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną buvo įteikti akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimai. Geriausiomis knygomis paauglių knygų kategorijoje skaitytojai pripažino Rebekos Unos Atjunk, o vaikų knygų kategorijoje – Ramunės Savickytės Adelės dienoraštį. Ruduo.

Rašytoja R. Una ragino dabar, kol dar galima, nebijoti pabučiuoti, apkabinti vienam kito, kad ir kaip baimintumės atrodyti pažeidžiami. „Įvertinkime tai, kad esame gyvi ir netobuli“, – sakė rašytoja.

Už geriausią vaikų knygą apdovanota R. Savickytė dėkojo visiems, kurie skaito, ir teigė, kad šis apdovanojimas įkvepia rašyti toliau.

Už taisyklingą kalbą Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos diplomais apdovanotos Metų knygos rinkimuose dalyvavusių Adelės dienoraščio. Ruduo autorė R. Savickytė ir redaktorė Giedrė Kmitienė bei Rebekos salų autorė Renata Šerelytė ir redaktorė Vaiva Račiūnaitė.

Paskelbti ir diplomais apdovanoti nominuotų į penketukus knygų recenzijų autoriai, moksleiviai ir suaugusieji.

2014 m. vasarą gimusi iniciatyva „Atrask vaikystės biblioteką“ paskatino bibliotekų darbuotojus kviesti žinomus ir autoritetą turinčius Lietuvos žmones tapti bibliotekos, kurią jie lankė vaikystėje, globėjais. Šiuo metu savo vaikystės bibliotekas globoja per šimtą kultūros, politikos, mokslo, verslo ir sporto atstovų.

Vilniaus meras R. Šimašius neseniai lankėsi Vilniaus savivaldybės centrinės bibliotekos „Saulutės“ filiale. Meras tapo šios bibliotekos globėju, atidengė savo vardo globėjo lentyną ir paliko joje įdomių, šiandien aktualių knygų, kurių ne vieną neseniai perskaitė ir jis pats. „Stengiuosi dovanoti ne vaikystės knygų, bet naujų, kad būtų tokios, kurias pats šiuo metu atrandu, atsižvelgdamas ir į tai, kad jos tiktų vaikams ar jaunimui, – sakė R. Šimašius.  – Netgi gailiuosi, kad mano vaikystės laikais nebuvo daugelio šiandieninių penkiolikmečių knygų. Kai augau, nebuvo verčiama ir Roaldo Dahlio literatūra. Tai puikus rašytojas. O iš visai vaikiškų knygų labai mėgstame Mamulę Mū.“

Klaidos atitaisymas. Ankstesniame „Rubinartyje“ (Nr. 76) paskelbėme klaidingą informaciją apie Vytautės Žilinskaitės knygų vertimus. Kelionė į Tandadriką 2013 m. buvo išleista ne Lenkijoje, bet Slovėnijoje.

Rašė ir fotografavo R. K.

Gerbiamieji!

Kaip ir daugelis periodinių leidinių, „Rubinaitis“ 2016 metus pradeda viltingu laukimu. Tikimės, kad kito numerio viršelyje vėl galėsime įrašyti savo pagrindinį rėmėją – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Kol kas fondo ekspertai analizuoja mūsų projektą, kuriame numatėme daugiau dėmesio skirti gamtos temai vaikų literatūroje, ekologinio sąmoningumo ugdymui. Be abejo, išliks ir tradicinės rubrikos. O tuo tarpu galime pasidžiaugti, kad mūsų prenumeruotojų skaičius nesumažėjo ir, atrodo, nusistovėjo. Žinoma, jų nėra tiek daug, kad galėtų išlaikyti žurnalo leidybą. Jeigu padėtumėte išplėsti prenumeruotojų ratą, būtume labai dėkingi.

Džiugina ir tai, kad galime įvardyti tradicinę žurnalo partnerę – Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Ačiū!

Žurnalas „Rubinaitis“, 2016 Nr. 1 (77)