Tomas Dirgėla
Apie pamiltas knygas vaikams pasakoja rašytojas Tomas Dirgėla. „Paskutiniu metu knygas skaitau kaip rašytojas – bandau užčiuopti, kodėl vienas ar kitas kūrinys yra toks mėgstamas jaunųjų skaitytojų, koks rašymo stilius, kokia kalba ar net koks pavadinimas priverčia vaiką čiupti knygą ir nuo jos neatsitraukti. Bene pagrindinis kriterijus, kodėl atsiverčiu vienokią ar kitokią knygą – tai humoras.“
Vytautas V. Landsbergis „Obuolių pasakos ir kriaušių“, „Rudnosiuko istorijos“. Šios knygos man padiktavo, kokiais batais apsiavus žengti į vaikų literatūros pasaulį kaip autoriui. Ogi nonsenso sportbačiais su filologiniais raišteliais, dėl lietuvių kalbos studijų padėjusiais pirmosios knygos komiškumą kurti atsiremiant į mūsų turtingą kalbą. Šios knygos – tai puiki pažintis su nonsensu bei mūsų kalbos smagumais!
David Walliams „Berniukas milijardierius“. Kuris vaikas nėra svajojęs turėti kalno pinigų ir nusipirkti visko, ko tik širdis geidžia? Svajoju ir aš, tad tuoj pat atsiverčiau knygą ir pakliuvau istorijon, kuri man parodė naują kryptį tolesnėje kūryboje. O ką gauna skaitytojas? Kai juokas susimaišo su gilesniais dalykais, o visa tai pateikiama patrauklia forma, įdomus ir prasmingas skaitymas garantuotas! Ne pinigai gyvenime svarbiausia. Bet kokio milijono vis tiek visai norėčiau, che che…
David Walliams „Močiutė plėšikė“. Vienas kitam visiškai prieštaraujantys žodžiai pavadinime privertė atsiversti šią knygą. Visiškai nesigailėjau, nors iš poros bibliotekininkių išgirdau nuostabą – kaip vaikai gali skaityti tokį šlykštų kūrinį apie vis bezdančią ir kopūstais atsiduodančią močiutę! O kodėl turėtų negalėti, kai ši močiutė, kaip vėliau paaiškėja, ne kokia tradicinė nuobodi bobulytė, o tikrų tikriausia padauža? Tikiuosi, kad senatvėje būsiu tokia pat įdomi močiutė toks pat įdomus senelis ir atsiduosiu jei ne kopūstais, tai bent jau kokiais žuvies kukuliais…
Timo Parvela „Elė ir draugai“, „Elė ir pašėlusi klasė“. Kai šis suomių rašytojas lankėsi Vilniaus knygų mugėje, per interviu išdavė bene idealios knygos vaikams receptą – mokykla ir humoras. Tuomet perskaičiau dvi į lietuvių kalbą išverstas jo knygas apie Elės bei jos draugų nuotykius ir buvau smagiai nustebintas, kad tokia paprasta kalba, tokiais trumpais sakiniais galima skaitytojui sukelti šitiek daug juoko! Žinoma, tai ir vertėjos nuopelnas. Tad jeigu kas nori pasijuokti iš meistriškai paprastai pateikto nepaprasto humoro – pirmyn!
Astrida Lindgren „Padaužų kaimo vaikai“. Šią knygą galima skaityti ir kaip smagybių enciklopediją vaikams, ir kaip auklėjimo vadovą tėvams. Būna, kad pastarieji ima ir primiršta, kaip atrodo ideali vaikystė. Laimei, nuo tokio atminties sutrikimo yra vaistai. Beje, vartoti reikėtų atsakingai, nes užėję svečiai pasimes: kuris čia tėtis su mama, o kuris – vaikas?
2016-06-01
