Vytis Valantinas
Vaikų psichologas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narys Vytis Valantinas daug ir noriai kalba apie vaikų literatūrą bei jos naudą. O rubrikoje „Ką jie skaito?“ pristato dvylika itin atidžiai išsirinktų knygų anglų kalba, į kurias verta atkreipti dėmesį ieškantiems užsienietiškų knygų mažiesiems.
Carson Ellis „Du iz tak?“. 2017 m. Caldecott premijos komisija į savo garbės sąrašą įtraukė knygą, kuri yra parašyta… išgalvota vabzdžių kalba.
„Du iz tak“ ir vaikai, ir suaugusieji varto šūkčiodami. Be aibės netikėtumų, kuriuos amerikiečių autorė ir iliustratorė išslapstė knygos puslapiuose, turbūt didžiausias – patirti, kaip, verčiant puslapį po puslapio, lėtai ir užtikrintai, sukasi gamtos laiko ratas. Kas gali būti reikalingiau miesto vaikui, gyvenančiam ten, kur natūralios laiko tėkmės beveik negali justi? Kur vien į dangų rūkstantys kaminai ir tyliai kažką šnabždantys tarp mūro skivytų išblaškyti medžiai. Tikiu, perskaičius šią knygą, tėvams ir vaikams bus paprasčiau „į dūzgiančią išeiti pievą“ (kaip rašo poetas Vladas Šimkus).
Dalis recenzentų dar naują knygą jau dabar vadina šedevru. Išgalvoti žodžiai nesutrukdo autorei perteikti viso veikėjų savijautos spektro: nuostabos, džiaugsmo, pasitenkinimo, baimės, nevilties, pykčio. Nors pastaroji kalba fikcinė, jos struktūra iš dalies atitinka anglų kalbą, todėl knyga gali būti (ir jau yra) verčiama į kitų šalių vabzdžių kalbas.
Joanne Schwartz, Sidney Smith „Town is by the sea“ (liet. Miestas yra prie jūros). „Miestas yra prie jūros“ – viena iš pačių gražiausių paveikslėlių knygų, kokią kada nors teko matyti. Žiūrint į saulės nutviekstos jūros iliustracijas, nejučia norisi primerkti akis.
Knyga pasakoja apie eilinę berniuko, gyvenančio angliakasių miestelyje 1950-aisiais, dieną. Pažadintas jūros ošimo jis keliasi, pusryčiauja, padeda mamai apsipirkti, aplanko senelio kapą, grįžta namo vakarienės… Ir visą tą laiką jis pamena savo tėtį, kas rytą pranykstantį tamsioje angliakasių šachtos tranšėjoje. „Vieną dieną ateis mano eilė“, – galvoja berniukas prieš užmigdamas, – „Taip klostosi gyvenimas mieste, kuriame aš gimiau.“
„Miestas yra prie jūros“ – tai pavyzdys, kad paveikslėlių knygos gali nagrinėti pačias rimčiausias temas, kad jose ne vien juokas ir keptuvių barškėjimas. Vartydamas šią knygą neabejoji – tavo rankose literatūros kūrinys, su savita vaiko gyvenimo realybe pačiame naratyvo centre.
Bárður Oskarsson „The flat rabbit“ (liet. Suplotas triušis). Ką jūs darytumėte su plokščiu triušiu? Ar eitumėte imtynių su mirtimi?
Šuo ir žiurkė – draugai. Kartą gatvėje jie randa plokščią triušį. Visiškai. Suplotą. Jie priblokšti. Negalima palikti jo čia. Jam negerai. Čia. Po ilgo svarstymo šuo randa sprendimą. Jie dirba per naktį. „Kaip manai, ar triušiui gerai dabar?“, – paklausia žiurkė nežiūrėdama į šunį.
„Aš nežinau…“, – atsako tas lėtai. „Aš nežinau“.
„Quietly profound“. Tikrai, quietly profound, kad ir ką tai bereikštų.
B. Oskarsson – skandinavų vaikų rašytojas, kilęs iš Farerų salų. Jo knygos išverstos į danų, norvegų, islandų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbas. Paveikslėlių knygoje „Flat Rabbit“ autorius perteikia netekties netikėtumą, jos keliamą sumaištį. Iš tiesų, šita knyga užsupa kulnus. Tai, ką skaitai, atrodo kažkaip… nerealu. Atrodo, kad šito paveikslėlių knygoje tiesiog negali būti. Bet yra. Ir skandinavų vaikų rašytojai garsūs gebėjimu dirbti su sunkiomis temomis, prisiminkime Tove Jansson.
„Atsargiai, pasaugok jo ausis“, – tarė šuo.
Glenn Ringtved, Charlotte Pardi „Cry, heart, but never break“ (liet. „Verk, širdie, bet niekad nesudužk“). Toli šiaurėje glaudžiasi jaukus namas rusvu stogu. Jame, kartu su močiute, gyvena keturi vaikai: Nilsas, Sonija, Kasparas ir Lėja. Šiandien juos lanko svečias akivaro juodumo apsiaustu.
Danų autorius G. Ringtved, sukūręs daugiau nei 40 knygų vaikams ir jauniems suaugusiesiems, pasakoja istoriją apie meilę ir netektį. Puslapiuose, užlietuose C. Pardi akvarelės ir akrilo iliustracijomis, skaitytojas randa švelnią paguodą, kuriai ne visada turime žodžių, kai namus aplanko mirtis.
„Verk, širdie, bet niekad nesudužk“ – paveikslėlių knyga, kalbanti apie mirties neišvengiamumą ir padedanti branginti laiką, skirtą atsisveikinimui.
Jacques Goldstyn „Bertolt“ (liet. Bertoltas). Paveikslėlių knyga „Bertolt“ pasakoja istoriją apie vienišą berniuką, kuris pamilo seną ąžuolą ir davė jam vardą. Vieną pavasarį ąžuolas nebesužaliuoja sykiu su kitais medžiais. Jis miršta. Negalėdamas palaidoti ąžuolo berniukas turi rasti kitą būdą atsisveikinti su draugu. Dar vienas prisilietimas prie netekties temos, toks subtilus, gilus ir taupus žodžiams, koks tikriausiai gali būti tik vaikų literatūroje.
Øyvsind Torseter „The hole“ (liet. Skylė). Teko matyti daug knygų, kuriose išorinio pasaulio dalis (skylė ar kitoks išpjovimas popieriuje) tampa iliustracijos dalimi. Bet man dar neteko matyti, kad SKYLĖ popieriuje taptų PROBLEMA pačiam knygos protagonistui. Gal tokios knygos prieš tai nebuvo? O jei nebuvo, tai dabar yra, ir daugiau tokios nebus niekada. Nes ji jau yra sukurta.
Øyvsind Torseter – norvegų autorius, kuris savo knygą kiaurai per centrą perveria skyle. O jo sukurtas herojus tą skylę suranda ir labai susirūpina. Kaip galėtų nesijaudinti: jo namuose, į kuriuos ką tik atsikraustė, žioji tuštuma. Herojus ieško pagalbos. Pagalba tarsi ir yra – saujelė mokslininkų imasi tirti tuštumą laboratorijoje bet… tegali konstatuoti, kad šioji tiesiog yra. Ir nieko čia nepadarysi. Budizmas? Tikriausiai. Beveik Viktoras Pelevinas.
„The hole“ – bet kurio amžiaus ir profesijos žmogui įdomi knyga, kurią tuojau pat norisi nešti kam nors parodyti. Smalsu, kaip ją skaito vaikas, dizaineris, žurnalistas, psichologas… poetas. Knyga apie dalykus, kurie kartais tiesiog yra, ir kurių negalime pakeisti. O gal apie tuštumą, kuri baugina, nes negalime užpildyti. O gal…
Liniers „What there is before there is anything there“ (liet. Kas yra ten prieš tai, kai kas nors ten yra). Kai kurie suaugusieji sako, kad turi nusipirkę šią knygą… ir laiko ją paslėpę. Nuo vaikų. Tamsos baimė ir naktiniai košmarai – tema, kurios imasi argentiniečių autorius Ricardo Liniers Siri.
Mažametį knygos protagonistą randame pirmajame puslapyje. Savo lovoje. Prieš pat jo tėvams užgesinant šviesą.
„Kiekvieną naktį tas pats“, – sušnabžda autorius: tėvai linki labos nakties, gesina šviesą, lubos pradingsta, virš jų prasiveria juoda ir beribė tamsa. O tada ateina JIE. „Jie ateina kasnakt, kai lubos pradingsta“. Kraupu? Kraupu.
„Skiriu šią knygą savo tėvams.“, – sako autorius, – „Jie užgesino šviesą ir įžiebė mano vaizduotę.“
Grafinė novelė „What There Is Before There Is Anything There“ yra apdovanota ALIJA (IBBY Argentina) premija ir CAP (Camara Argentina de Publicaciones) premija. Įtraukta į Meksikos nacionalinę skaitymo programą.
Tokios knygos herojus turėtų rasti būdą, kaip įveikti naktinį košmarą, tiesa? Netiesa. Jis neranda. Būtent todėl dalis recenzentų ir skaitytojų svarsto apie ją, kaip apie knygą suaugusiesiems, kuri padeda įsijausti į vaiką, bijantį tamsos. Suprasti jį. Pats autorius su tuo nesutinka. „Vaikai yra gudrūs. Galite pasakoti jiems viską, ką užsigeidžiate“, – sako Liniers cituodamas M. Sendaką, kurio „Kur gyvena pabaisos“ ką tik įgijome lietuviškai. „Aš pamenu save vaikystėje, man patiko šiurpti skaitant knygas ir žiūrint filmus“, – sako autorius.
J. E. Bogart, S. Smith „The white cat and the monk“ (liet. Baltas katinas ir vienuolis). „The white cat and the monk“ – tai fantazija senovinio airiško eilėraščio „Pangur Ban“ motyvais. Paveikslėlių knyga apie ramų buvimą šalia, nuo pradžių iki pabaigos neprarandanti savo iškilmingos ramybės.
Kiekvieno vaiko gyvenime, kaime ar mieste, turėtų būti laikas ir vieta, kur niekas neskuba. S. Smith iliustracijos tarsi klausia: nebeturite laiko? Kas atsitiko laikui?
Leigh Hodgkinson „Are you sitting comfortably?“ (liet. Ar patogiai sėdi?). 
Knyga apie tai, kaip svarbu vaikui rasti savo vietą. Jos pagrindinis veikėjas – tamsiaplaukis berniūkštis, ieškantis tinkamo kampelio paskaityti. Aš jį iš karto pažinau, o Jūs?
Koliažo techniką naudojanti Leigh Hodgkinson lydi savo herojų iš fotelio į fotelį. Kelmai žino… jam visur negerai. Netinka kambarys su zyziančia muse. Ūkanomis plūstanti giria. Smėlėta saulėkaita. Ką daryti?
„Are you sitting comfortably“ – asmeniškumu ir išmone trykštantis kūrinėlis, leidžiantis tyrinėti, kokiose erdvėse mes būname, gyvename. Kaip ieškome jaukumo aplinkui save, kaip jį kuriame. Kokią svarbą įgyja visi tie, su kuriais tuo dalijamės.
Autorė užbaigia savo knygą-mįslę tardama, kad nesvarbu, kur sėdėti. Knyga nuostabiausia tada, kai turi su kuo ja pasidalyti. Skleiskim šią žinią.
Benji Davies „The storm whale“ ir „The storm whale in winter“ (liet. Audros banginis ir Audros banginis žiemą). Nojus gyvena su tėčiu žveju medinėje pajūrio trobelėje druskinais langais. Berniukas pažįsta vienatvę ne iš pasakojimų. Jo tėtis išplaukia ryte ir grįžta iš sutemusios jūros tik dienai pasibaigus.
„Odė vaiko vienatvei“, – sako kritikai. Odė kirams, gardžiai žuvienei, šiltai šviesai lange ir didžiai audrai, kurios prireikia, kad tėvas ir sūnus atrastų vienas kitą.
Benji Davies „The storm whale“ vaikai varto lėtai ir su pasitenkinimu. Suaugusieji jame atranda tylią atjautą dėl sunkumų, kylančių auginant vaiką vienam (-ai).
JonArno Lawson ir Sydney Smith „Sidewalk flowers“ (liet. Šaligatvio gėlės). Bežodė knyga, galinti palikti be žado.
Ar esate girdėję apie stebuklą, kurį dovanoja bežodžių knygų (angl. silent/wordless books) autoriai? Jie žino būdą, kaip papasakoti istoriją bet kuriam pasaulio vaikui, bet kuriame Žemės krašte, nesvarbu, kokia kalba jis kalbėtų. Šiose knygose nėra teksto, bet jų turtinga regimoji (vizualinė) kalba virpina jausmus, įplieskia vaizduotę, o galbūt atneša ir švelnią ramybę bei papildo tylų supratimą apie tai, ką iš tiesų reiškia būti žmogumi. Bežodės knygos leidžia svajoti apie pasaulį, kuriame norėtume gyventi. Pastūmėja mus tokį pasaulį KURTI.
Kaip skaityti bežodę knygą? Jei tai pirmas kartas, prisėskite kartu su vaiku. Verskite puslapį po puslapio. Nebūtina kažką sakyti. Būkite atviri tam, kas iškils. Kuo Jūs ar vaikas norėsite pasidalinti.
„Sidewalk Flowers“ pasakoja istoriją apie mažos mergaitės kelionę namo per didelį miestą. Šioje kelionėje ji lydi tėtį, „modernią šių laikų sielą“, nepaleidžiančią iš rankų mobilaus telefono. Tai knyga apie vaiką, kuris vis dar moka pastebėti grožį ir juo dalintis. Skuboje.
Olivier Tallec „
Luis I, king of the sheep“ (liet. Luisas pirmasis, avių karalius). Ir ką jūs darytumėte, jei karūna atriedėtų prie jūsų kojų? Tikriausiai pakeltumėte ją… pasimatuoti. Su vėjo atnešta karūna ant galvos avinas Luisas tampa galingu avių valdovu. Jis jaučia, kad karališkas gyvenimas jam puikai tinka. Bet galbūt jam nereikėtų užsimiršti? Juk galią atnešantys ir atimantys vėjai siaučia. Todėl, kad jie – vėjai. Ir nieko čia nepridursi.
Prancūzų iliustratoriaus Olivier Tallec paveikslėlių knyga apie atsakomybę, kurią turi kiekvienas, augantis ir įgyjantis naujų galių ir jėgos. Savo jautrioje paveikslėlių metaforoje jis meistriškai atskleidžia mažajam skaitytojui galios dinamiką. Tuo tarpu suaugusieji šioje knygoje atpažins juodžiausius žmonijos istorijos epizodus (holokaustą). Paveikslėlių knyga, kuri tikrai žino, kaip būti paveikslėlių knyga.
2017-09-08
Rubriką „Ką jie skaito?“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
