1947 m. balandžio 27 d. gimė vertėja Laima Bareišienė

Laima Bareišienė (g. 1947 04 27, Sodelių kaimas, Rokiškio r.) – vertėja iš vokiečių ir švedų kalbų, savo vertimais praturtinusi tiek suaugusiųjų, tiek vaikų literatūros lentynas. Tarp svarbiausių jos verstų autorių sutiksime tokias pavardes, kaip Tove Jansson, Astrid Lindgren, Erich Maria Remarque, Hermann Hesse.

„Skaityti išmokau dar neidama į mokyklą, regis, jau šeštoje klasėje atkreipiau dėmesį, kad daugumą mano skaitomų knygų leidžia „Vagos“ leidykla, įsiminiau vertėjų E. Stravinskienės, E. Vengrienės ir A. Druktenio pavardes, tik tada man net minties nekilo, jog kada nors pati išdrįsčiau versti. Tada troškau dirbti bibliotekininke“, – teigė vertėja, prisistatydama Lietuvos rašytojų sąjungos interneto svetainėje.

Tačiau keliai nuvedė kiek kitur, bet vis dėlto prie knygų. 1973 m. baigusi vokiečių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, L. Bareišienė įsidarbino „Vagos“ leidykloje, kur vertė ir redagavo tekstus daugiau nei 20 metų. Vėliau bendradarbiavo su kitomis leidyklos, ypač daug vaikų literatūros vertė „Almai litterai“ bei „Garneliui“.

Per savo karjerą L. Bareišienė išvertė per 60 knygų vaikams ir jaunimui, ypač svarbūs jos vertimai iš švedų kalbos. Į lietuvių kalbą ji išvertė visame pasaulyje svarbių autorių – Astrid Lindgren ir Tove Jansson – knygų. Taip pat iš švedų kalbos yra vertusi Ulfą Starką, Perą Olovą Enquistą, Pärą Lagerkvistą.

Nemažai vertėja dirbo ir su pramogine mergaičių literatūra, iš vokiečių kalbos ji išvertė Hortense Ullrich, Zimmermann & Zimmermann, Bianka Minte-König ir kitų populiarių autorių knygų.

Vaikų literatūros vertimai

Snieguolė: pasaka. – Vilnius: Egmont Lithuania, 1993. – 95 p.
Tėtis ir jūra: apysaka / Tuvė Janson; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustracijos autorės. – Vilnius: Lietus, 1998. – 158 p.
Nematomas vaikas ir kiti apsakymai: / Tuvė Janson; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustracijos autorės. – Vilnius: Lietus, 2000. – 157 p.
Burtininko skrybėlė; Muminuko tėčio memuarai; Baisusis vidurvasaris: apysakos / Tuvė Janson; iš švedų k. vertė L. Bareišienė. – Vilnius: Vyturys, 1992. – 380 p.
Šios žemės svečias: autobiografinė apysaka / Lagerkvistas Peras; iš švedų kalbos vertė L. Bareišienė. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 87 p
4⅛ draugo ir „Kalėdų senelių agentūra“ / Joachim Friedrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Regina Kehn. – Vilnius: Vaga, 1998. – 140 p.
Meilės aukų gelbėtojai / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Homo faber, 1998. – 164 p.
Meilė, sumaištis, klasės išvyka: apysaka / Zimmermann & Zimmermann; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2001. – 142 p.
Nevalia bučiuoti raganų / Hortense Ulrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2002. – 127 p.
Verta kankintis dėl meilės / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 166 p.
Du bučiniai – geriau / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 126 p.
Painiava Siaubo parke: slaptas Flipės dienoraštis / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Dorothea Tust. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 126 p.
Mylimos tik geltonplaukės: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 148 p.
Kas pabučiuos paskutinis!.: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2004. – 147 p.
Vieno bučinio negana: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2004. – 140 p.
… O kas myli mane?: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2004. – 157 p.
Meilė mobiliu telefonu: apysaka / Bianka Minte-König; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2004. – 165 p.
Raganystės ir meilės burtai: apysaka / Bianka Minte-König; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2004. – 166 p.
Kas pabučiuos paskutinis!.: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2004. – 147 p.
Meilės viktorina ir arklio bučinys: apysaka / Bianka Minte-König; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2004. – 187p.
Persikraustymas ant devinto debesies: apysaka / Sabine Both; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 158 p.
Mokykla, neviltis, didelė meilė: apysaka / Zimmermann & Zimmermann; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 158 p.
Bučiniai, sumaištis, stovykla: apysaka / Zimmermann & Zimmermann; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 150 p.
Bučiniai, flirtas & įvarčio baimė: apysaka / Irene Zimmermann; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 157 p.
Įsimylėsi, jei nesitikėsi: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 117 p.
Tikras bučinys ilgiausias: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 143 p.
Stebuklingi mano draugo Persio sportiniai batai; Mano draugas šeichas Sturebiu: apysakos / Ulf Stark; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Vaga, 2003. – 189 p.
Mažasis vampyras išsikrausto: apsakymas / Angela Sommer-Bodenburg; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Amelie Glienke. – Vilnius: Versus aureus, 2004. – 134 p.
Šis paukštis yra varnas: romanas / Benjamin Lebert; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Vaga, 2004. – 109 p.
Mažasis vampyras išvažiuoja: apysaka / Angela Sommer-Bodenburg; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Amelie Glienke. – Vilnius: Versus aureus, 2004. – 138 p.
Mažasis vampyras ūkininko sodyboje: apysaka / Angela Sommer-Bodenburg; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Amelie Glienke. – Vilnius: Versus aureus, 2004. – 135 p.
Mažasis vampyras ir didžioji meilė: apysaka / Angela Sommer-Bodenburg; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Amelie Glienke. – Vilnius: Versus aureus, 2005. – 116 p.
Burtininko skrybėlė; Muminuko tėčio memuarai: apysakos / Tove Jansso ; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo autorė. – Vilnius: Garnelis, 2005. – 347 p.
Baisus vidurvasaris; Stebuklinga žiema: apysakos / Tove Jansson; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo autorė. – Vilnius: Garnelis, 2006. – 283 p.
Kometa atskrieja; Nematomas vaikas: apysakos / Tove Jansson; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo autorė. – Vilnius: Garnelis, 2007. – 321 p.
Burtininko skrybėlė; Muminuko tėčio memuarai: apysakos / Tove Jansson; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo autorė. – Vilnius: Garnelis, 2007. – 347 p.
Baisus vidurvasaris; Stebuklinga žiema: apysakos / Tove Jansson; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo autorė. – Vilnius: Garnelis, 2008. – 283 p.
Tėtis ir jūra; Vėlai lapkritį: apysakos / Tove Jansson; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo autorė. – Vilnius: Garnelis, 2008. – 380 p.
Mažieji troliai ir didysis potvynis: apysaka / Tove Jansson; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo autorė. – Vilnius: Garnelis, 2011. – 60 p.
1000 priežasčių (ne)įsimylėti: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 159 p.
1000 priežasčių (ne)bučiuoti: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 167 p.
Aš ryžtuosi, aš nesiryžtu: apysaka / Angela Gerrits; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 127 p.
1000 priežasčių (ne)įsimylėti: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 159 p.
1000 priežasčių (ne)kentėti dėl meilės: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 167 p.
Bučinys: apysaka / Angela Gerrits; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2007. – 151 p.
1000 priežasčių įsimylėjėliams (ne)susirašinėti: apysaka / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2008. – 151 p.
Painiava Siaubo parke: slaptas Flipės dienoraštis / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Dorothea Tust. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 126 p.
Painiava Raganų bokšte: slaptas Flipės dienoraštis / Hortense Ullrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Dorothea Tust. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 154 p.
Trijų urvų kalnas: apsakymas / Per Olov Enquist; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Versus aureus, 2005. – 95 p.
Lota iš Pramuštgalvių gatvės: apysaka / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Ilon Wikland. – Vilnius: Garnelis, 2006. – 130 p.
Tema: paklydę laiškai: romanas / Hortense Ullrich, Joachim Friedrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2008. – 219 p.
Tema: meilės šėlas: romanas / Hortense Ullrich, Joachim Friedrich; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2008. – 231 p.
Kerstina ir aš: apysaka / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Taida Balčiūnaitė. – Vilnius: Garnelis, 2008. – 187 p.
Varlė ar svajonių princas?: romanas / Hermien Stellmacher; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 190 p.
Rikas, Oskaras ir šmėklos tamsoje: apysaka / Andreas Steinhöfel; iš vokiečių kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Peter Schössow. – Vilnius: Alma littera, 2010. – 180 p.
Rasmusas, Pontusas ir Tukeris: apysaka / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Eric Palmquist. – Vilnius: Garnelis, 2012. – 246 p.
Smarkuolė Kaisa: apsakymai / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Ingrid Vang Nyman. – Vilnius: Garnelis, 2012. – 111 p.
Lota moka važiuoti dviračiu: apysaka / Astrid Lindgren, Ilon Wikland; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Garnelis, 2012. – 32 p.
Kerstina ir aš: apysaka / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Taida Balčiūnaitė. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Garnelis, 2013. – 187 p.
Lota iš Pramuštgalvių gatvės: apysaka / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Ilon Wikland. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Garnelis, 2015 . – 130 p.
Brita Mari išlieja širdį: apysaka / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė; iliustravo Indrė Salanginaitė. – Vilnius: Garnelis, 2015. – 163 p.

2017-04-27

1863 m. balandžio 27 d. gimė aušrininkas, poetas ir prozininkas, elementorių autorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis

Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d.–1938 m. birželio 15 d.) – aušrininkas, vienas ryškiausių ankstyvojo lietuvių vaikų literatūros etapo rašytojų. Jis paliko eilėraščių (vienas garsiausių – „Kur banguoja Nemunėlis“), pasakėčių, realistinių apsakymų, vaizdelių, pasakų. Kai kurios eilės virto liaudies dainomis.

Reikšminga šio palikimo dalis skirta vaikų auditorijai. Vaikų literatūros tyrėjas Jonas Linkevičius, įvertindamas rašytojo nuopelnus, teigia: „K. Sakalausko-Vanagėlio indėlis į lietuvių vaikų poeziją tikrai ne mažesnis negu į bendrąją. Be to, jis rašė vaikams tuomet, kai ši poezijos atšaka dar tik formavosi, neturėjo ryškesnių gairių, vaikams atsidavusių kūrėjų.“¹ Prozos srityje, kurioje K. Sakalauskas-Vanagėlis taip pat paliko svarbų pėdsaką, turėtas ryškus pirmtakas – Motiejus Valančius, įtvirtinęs didaktinės prozos kanoną. Tuo kanonu remdamasis kūrėjas parašė didaktinių vaizdelių, apsakymų, pasakėčių, tapusių chrestomatiniais kūriniais.

Svarbu paminėti ir tai, kad K. Sakalauskas-Vanagėlis dirbo mokytoju Užnemunėje ir Lenkijoje, tad pažino vaikus ir jų reikmėms parengė elementorių „Dovanėlė“ (1909), trijų dalių mokyklinį vadovėlį, įvardytą dviem pavadinimais: „Aušrelė“ (D. I, 1918; D. II, 1926 (fakt. 1927) ir „Vaikų šaltinėlį“ (D. III, 1927). 1921 metais išleisti paties autoriaus parengti „Raštai“ buvo „Švyturio“ bendrovės leistos „Jaunimo bibliotekos“ dalis. Sovietmečiu ir vėliau buvo išleista įvairiai sukomponuotos jo kūrybos rinktinės „Dovanėlė“ (1960), „Vaikų šaltinėlis“ (1974), „Pavasario svečiai“ (1980), „Kur banguoja Nemunėlis“ (1995). Pastaroji knyga – išsamiausias K. Sakalausko-Vanagėlio leidinys („Sakalėlio“ serija, sudarė Kostas Doveika ir Jonas Linkevičius).

Atsiliepiant į Vilniaus 700-ąjį simbolinį jubiliejų, verta atversti Vilnių aprašančius Ksavero Sakalausko-Vanagėlio kūrybos puslapius, aktualizuoti jo palikimą vaikams, jaunuomenei.

Biografijos punktyras

Rašytojas gimė Dzūkijoje, Kalesninkų sodžiuje, Simno valsčiuje. Šeima stengėsi kalbėti lenkiškai, bet našlaitis Ksaveras (juo tapo šešerių) iš kaimo vaikų išmoko lietuviškai. Nuo 1872 m. mokėsi Simno, Vilkaviškio, Naumiesčio ir Krokialaukio pradžios mokyklose. Simne išmoko smuikuoti. Vėliau mokėsi Veiverių mokykloje. Nacionalinio atgimimo laikraštyje Aušra pradėjo bendradarbiauti labai jaunas, būdamas vos dvidešimties metų. Aušrininkai apskritai daugiausia buvo jauni, naujos kartos žmonės. Laikraštis taip sužavėjo jaunuolį, kad jį „skaitydamas bučiavo“². 1883 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Po studijų atsisakė gerų darbo vietų Liublino, Radomo gubernijose, nes norėjo dirbti Lietuvoje. Laikinai buvo paskirtas mokytojauti į Pajevonio evangelikų liuteronų pradžios mokyklą (Marijampolės apskritis) ir 1885 m. į Beržininkus (Seinų apskritis). Taigi kurį laiką mokytojavo Lietuvoje, čia populiarino lietuvybės idėjas, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Deja, 1888 m. caro valdžia už lietuviškąją veiklą K. Sakalauską-Vanagėlį ištrėmė iš Lietuvos. Tad jis „[p]usę šimtmečio darbavosi Lenkijoje – iš pradžių Lomžoje, o paskutiniuosius tris gyvenimo dešimtmečius – Varšuvoje“³. 1905 m. Lomžos gubernijos lietuviai rašytoją išrinko savo atstovu Didžiajame Vilniaus seime. Kūrinius publikavo ne tik Aušroje, bet ir vaikų periodikoje, kituose leidiniuose. „Tik K. Sakalauskas-Vanagėlis <…> galėjo sau leisti beveik vienas užpildyti „Vaikų skyrių“ Amerikos katalikų laikraštyje Draugas – per nepilnus metus (1909–1910) paskelbti jame daugiau kaip aštuonias dešimtis apsakymų ir beveik dvidešimt eilėraščių.“⁴ Išleido knygų, rengė kultūros vakarus, organizavo chorų veiklą, skaitė paskaitas. Rašytojas mirė Varšuvoje. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Eiliuoti Vilniaus vaizdai

Jubiliejiniais 700-aisiais Vilniaus metais įdomu aptarti, kaip K. Sakalausko-Vanagėlio kūryboje atskleista Vilniaus tema. Lietuvos sostinei skirti du ilgi siužetiniai eilėraščiai „Gedimino sapnas“ ir „Vilniečių mokykla“. Čia poetas iškyla kaip tikras aušrininkas, kuriam svarbu kalbėti apie tėvynės meilę, skleisti pozityvistines švietimo idėjas. Eilės universalios – jos skirtos ir suaugusiam žmogui, ir vaikui (atskiro eilių rinkinio vaikams K. Sakalauskas-Vanagėlis išleidęs nebuvo).

„Gedimino sapne“, sudėtame iš 29 ketureilių, pasakojama Vilniaus įkūrimo legenda. Kūrinys rinktinėje „Kur banguoja Nemunėlis“ (p. 19–22) pradedamas lyrinio subjekto kreipiniu į senovę: „Tu, senove mūsų krašto, / Tu šventa, garbinga! / Jau nebgrįši mums, brangioji, / O, narsi, galinga!“ Senovės laikais žaliavę miškai, „šventa ugnis kūrenos / Senoj Ramuvoje.“ Gediminas vaizduojamas kaip išskirtinis valdovas, pakeitęs šalies gyvenimą:

Kai į mūsų sostą sėdos

Didis Gediminas,

Ir sujudo tad Tėvynė

Lyg koks skruzdėlynas.

Atvykę „amatninkai“ pastato Trakų pilį, iš čia Gediminas valdo Tėvynę, „daboja“ joje tvarką ir teisybę, myli seną kalbą. Pateikus bendrą Gedimino laikų charakteristiką, pereinama prie garsiosios medžioklės aprašymo. Poetui pavyksta įtaigiai perteikti medžioklės garsų pasaulį:

Vamzdžiai gaudė, žmonės šaukė,

Šunes smarkiai lojo,

Vilkai staugė, lokiai bėgo

Ir stumbrai maurojo…

Vaikas skaitytojas gali detaliai įsivaizduoti kunigaikščio Gedimino aplinką, buitį, dvaro medžioklės papročius: „Gražios dainos suskambėjo / Po Baubliu senuoju; / Visi valgiais pasdalijo / Ir midum saldžiuoju… / Kunigaikščiui lokio kailį / Po Baubliu paklojo; / Nusidirbę ir pavalgę / Jie saldžiai miegojo.“ Lemtingame sapne Gediminas išvysta „Didį vilką geležinį“. Toliau keliuose posmuose išdėstyta Lizdeikos pranašystė apie Vilniaus ateitį ir jo svarbą:

Ši pilis bus krašto mūsų

Amžina sostinė;

Švies ji kraštui ir brangi bus

Kaip šventa Tėvynė!..

Įdomu, kad poetas netiesiogiai nusako ir vandenvardinę Vilniaus pavadinimo kilmę: „Neries vilnys plaukia: / Pilį „Vilnium“ pavadinsi, / To dievai mat laukia!..“ Poetas pabrėžia, kad protėviai pastatė ir dailiai mums išpuošė pilį – sostinę, gražųjį Vilnių „amžiams ruošė“. Romantinės eilutės perteikia garbingą Lietuvos praeitį ir kviečia branginti Tėvynę ir jos sostinę Vilnių.

Kitokio pobūdžio eilėraštis „Vilniečių mokykla“ iš rinktinės „Kur banguoja Nemunėlis“ (p. 23–25). Jame jau tiesiogiai vaizduojamas vaiko pasaulis. Trylikoje posmelių atspindėta mūsų tautos kultūrinėje atmintyje įsirėžusi archetipinė situacija: vaiką skaityti moko motina, sėdėdama prie ratelio ir verpdama siūlus:

– Mama, mama, tu brangioji!

Ko taip dūsauji, verki?

Ar kad sėdi prie staklelių,

Ar ratelį kad suki?.. Ar dalis sunki?

Sūnus Jonelis mokomas skaityti, kol kas tik skiemenimis – vaiko ir motinos silebizavimas parodytas posmų ketvirtąja eilute. Autoriui pavyko prasmingai supinti motinos skundą sunkia savo ir tautos dalia su „vargo mokyklos“ situacija:

– Miels Joneli! Imk suolelį,

Sėsk čionai arti;

Aš beverpdama mokinsiu

B-a-ba, t-i-ti… Mūs dalis karti!

Eilėraštyje skundžiamasi slėgusia baudžiava, uždarytomis mokyklomis, tamsuma kaime, su atodūsiu prisimenama, kad kitos tautos – laisvos… Kaip būdinga aušrininkų kūrybai, ir šiame eilėraštyje poetizuojama Lietuvos praeitis: „Kunigaikščiams mūsų buvo / Lietuva brangi.“ Eilėraštyje iškyla embleminis Vilniaus vaizdas:

Milžinai mūs Vilniuj miega…

Viskas ten brangu:

Aušros vartai, aukštas Kalnas…

T-a-ta, g-u-gu… Būt be jų ilgu!

Kūrinyje sulietos tėvynės, tautos, religijos ir šeimos linijos. Mamelė moko sūnų, o „tėtis aria žemės sklypą“, pelno duoną. Šeima kupina vilčių, o tų vilčių pagrindas – išsilavinimas, mokslas. Ne vieną kartą nuskamba imperatyvūs pamokymai: „Turi dirbti, turi šviestis“, „Netingėsi, tai mokėsi…“ ir pan. Eilėraštis baigiamas prasminga sentencija ir tiesioginiu raginimu:

Uolus mokslas – didis iždas…

Z-a-za, y-n-yn… Ženk, sūnau, šviesyn!

Tačiau ne mažiau nei švietimas svarbi yra Tėvynės laisvė. Kunigaikščiai Lietuvą gynė nuo plėšikų, todėl ir šiandien tauta gyva. „Laisvė nepigi!“ – pamokomai perspėjama eilėraštyje.

Nepaisant ne visai sklandaus eiliavimo, tam tikro monotoniškumo ir ištęstumo, abu čia aptarti kūriniai apie Vilnių anų laikų skaitytoją galėjo sužavėti nuoširdumu ir iškeltų pavydžių (didingų praeities valdovų, laisvų tautų, darnios šeimos, besimokančio vaiko ir kt.) vertingumu. Įdomu ir tai, kad savo literatūriniame testamente-eilėraštyje „Prie brangaus kapo“ poetas išreiškė norą būti palaidotas „šventojoje Vilniaus Žemelėje“, Vilniaus Rasų kapinėse: „Kur širdys dega mūsų jaunimo… / Kur kryžių kryžiai ir koplytėlė, / Kur saldžiai suokia lakštingalėlė / Užsimąstyti jaunimą kviečia.“⁵

Paminėtina ir tai, kad į elementorių pavadinimu „Dovanėlė“ įdėtas eilėraštis „Kur namas mūs?“ (p. 94), sukurtas pagal čekų dainos „Kalne, kalne, aukštas esi“ pavyzdį. Jame yra ir posmas, apdainuojantis Vilnių: „Jėzaus Motė Vilniuj šviečia, / Melsti Dievo žmones kviečia; / Daug bažnyčių yr dailių, / Stovi kryžiai prie kelių…“

Apie Vilnių K. Sakalauskas-Vanagėlis parašė nedaug, bet tai, kas parašyta, prasmingai papildo Lietuvos dvasinį ir poetinį peizažą, plėtotą aušrininkų kūryboje. Keičiasi poetinės eilėraščių formos, mainosi literatūrinis skonis, bet prasmingas patriotinės poezijos turinys išlieka svarbus ir šių laikų gimnazistams, visai jaunuomenei.

Apie senųjų kūrinių vertę

Įvairiažanrė Ksavero Sakalausko-Vanagėlio kūryba buvo nulemta kūrėjo įsipareigojimų bundančiai lietuvių tautai, jos jaunajai kartai ir yra paveikta didaktinio teksto tradicijų. Visą gyvenimą rašytojas „liko ištikimas švietėjiškam, tautiškumo atramas formuojančiam Aušros patriotizmui“⁶. O gal jau paseno Aušros epochos dainių kūryba, nebesvarbūs jų idealai? „Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė“ yra pasakęs Publijus Siras, romėnų rašytojas. Literatūros tyrėja Vanda Zaborskaitė, kalbėdama apie gimtosios literatūros vertę, teigia: „Ar gali žmogui būti nuobodi jo motina, jį pagimdžiusi ir užauginusi? <…> Taip negali būti nuobodi ir savoji literatūra, jos sklaida istoriniame laike, padedanti suprasti, kas esame, kaip mąstydami ir jausdami atėjome į šiandieną.“⁷ Juk pažindami, prisimindami gimtosios literatūros tradiciją, savo kūrėjus ir jų darbus, einame toliau, kuriame šios dienos gyvenimą ir literatūrą. Yra prasmės vaikui atsiversti vadovėlį ir atrasti ten seną gerą, laiko išbandytą tekstą.

Apsakymėliai „Keturi liudininkai“, „Aukso riešutai“, pasakėčios „Godus šuo“, „Genys ir dagilis“, „Asiliukas“, eilėraščiai „Putpelė“, „Gedimino sapnas“ ar koks kitas kūrinys mūsų vaikams tinka skaityti ir šiandien. Tegu tik tinkamiausius atrenka specialistai ir nepamiršta įtraukti į vadovėlius, skaitinius, pratybų sąsiuvinius. Ir leidėjai turėtų pasistengti moderniai išleisti aušrininkų palikimą. Ūgtelėjusiam mokiniui žinojimas, kad kūrinys parašytas prieš šimtmetį ar anksčiau, atveria laiko gylį, pasako, kad pasaulis prasidėjo ne šiandien.

Kūrinių vaikams ir jaunimui bibliografija

Gyvačių karalius ir kitokios apysakėlės. – Šenandoa: A. Milukas, 1908. – 31 p.
Dovanėlė: skaitymo ir rašymo mokslas: elementorius ir pirmoji knygelė. – Vilnius: Juozapo Zavadzkio lėšomis ir jo sp., 1909. – 138 p.: iliustr.
Raštai: su autoriaus portretu ir trumpa jo biografija. – Vilnius–Kaunas: Švyturio bendrovės leidinys, 1921. – 189 p. („Jaunimo bibliotekos“ serija).
Aušrelė: skaitymo ir rašymo mokslas (elementorius): mokykloms vadovėlis. – Vilnius; Kaunas: „Aušros“ knygynas, 1918– – 2 d.: iliustr. D. 1. – 1918 (Kaunas: „Varpo“ sp.). – 90 p.
Aušrelė: skaitymo ir rašymo mokslas (elementorius): mokykloms vadovėlis. – Vilnius; Kaunas: „Aušros“ knygynas, 1918– – 2 d.: iliustr. D. 2. – 1926 [fakt. 1927]. – 90 p.: iliustr.
Vaikų šaltinėlis: lengvutės namų ir mokyklos apysakėlės. – Vilnius; Kaunas: „Aušros“ knygynas, 1926. – D. 3. – 200 p.
Dovanėlė / iliustravo M. Ladigaitė; paruošė V. Auryla. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. – 36 p.
Vaikų šaltinėlis / iliustravo K. Dočkus. – Vilnius: Vaga, 1974. – 62 p.: iliustr.
Pavasario svečiai / iliustravo Kučaitė. – Vilnius: Vaga, 1980. – 31 p.: iliustr. („Vyturiuko“ serija).
Godus šuo: žaislinė knygelė / iliustravo K. Kasparavičius. – Vilnius: Vyturys, 1989. 1 lap. sulankst. į 8 p.: iliustr.
Kur banguoja Nemunėlis: [Rinktinė] poezija, proza, laiškai / K. Doveika ir J. Linkevičius. – Vilnius: Vyturys, 1995. – 289 p. („Sakalėlio“ serija).
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, „Obelis ir eglė“, „Kiškis“, „Būras ir dvaro šuo“, „Protingas ir kvailys“, „Pavargėlis ir šuo“, „Ponas ir šuo“, „Kiaulė ir arklys“, „Skruzdėlė ir keleivis“, „Asiliukas“, „Lakštingala ir dagilis“, „Genys ir dagilis“, „Gaidys ir deimantas“ / Lietuvių pasakėčios / iliustravo A. Steponavičienė. – Kaunas: Vaiga, 2003. – 189–200 p.: iliustr.
Nemandagus šuo / iliustravo I. Achramavičius. – Kaunas: Šviesa, 2017. – 9 p.: iliustr. („Skiemeninių pasakų“ serija).

Rekomenduojame paskaityti

Sigitas Birgelis, „K. Sakalausko-Vanagėlio 150-osioms gimimo metinėms“, punskas, pl. Prieiga per internetą: http://archyvas.punskas.pl/sigitas-birgelis-k-sakalausko-vanagelio-150-osioms-gimimo-metinems/ (Žiūrėta 2023-05-01)
Jonas Linkevičius, „Aušros nušviestu keliu“, in: Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, Kur banguoja Nemunėlis. – Vilnius: Vyturys, 1995, p. 5–16.
Džiuljeta Maskuliūnienė, „Nėr laiko snausti ir tingėti“ (Ksavero Sakalausko-Vanagėlio 160-osioms gimimo metinėms), Rubinaitis, 2023, Nr. 2 (106), p. 41–47.
Irena Skurdenienė, „Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis“, in: Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius, sud. Juozas Girdzijauskas. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 475–480.

Siūlome pasižiūrėti

Virtualią parodą ATMINTIES SPALVŲ RETROSPEKTYVA. LIETUVIŠKI ELEMENTORIAI: XX a. 1-oji pusė, parengė muziejininkė Jūratė Jagminienė, apipavidalino dizainerė Raminta Ardzevičienė. Eksponatai iš muziejaus fondų. – Kaunas: Lietuvos švietimo istorijos muziejus, 2018. Prieiga per internetą: https://www.lsim.lt/wp-content/uploads/2020/04/Lietuviski-elementoriai.pdf. (Žiūrėta 2023-05-01)

———————————

¹ Jonas Linkevičius, „Aušros nušviestu keliu“, in: Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, Kur banguoja Nemunėlis. – Vilnius: Vyturys, 1995, p. 9.

² Ibid., p. 6.

³ Ibid.

⁴ Ibid., p. 7.

⁵ Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, „Prie brangaus kapo“, Jaunimo draugas, 1927 m. gegužė, Nr. 5 (17).

⁶ Irena Skurdenienė, „Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis“, in: Lietuvių literatūros istorija. XIX amžius, sud. Juozas Girdzijauskas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 480.

⁷ Vanda Zaborskaitė, „Įvado žodis“, in: Trumpa lietuvių literatūros istorija: Vidurinės mokyklos 11–12 klasei, D. I. – Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 6.

Parengė Džiuljeta Maskuliūnienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

vyriausioji tyrėja-ekspertė

2023-06-29

1947 m. balandžio 27 d. gimė vertėja Laima Bareišienė

1863 m. balandžio 27 d. gimė aušrininkas, poetas ir prozininkas, elementorių autorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis

Mūsų partneriai ir rėmėjai