2019 m. sausio 16 d. mirė vokiečių rašytoja Mirjam Pressler

Sulaukusi 78 metų 2019 m. sausio 16 d. mirė vokiečių rašytoja Mirjam Pressler, išgarsėjusi savo problemų prozos romanais paaugliams. Lietuviškai galime skaityti dvi jos knygas paaugliams – „Kartusis šokoladas“ ir „Kai ateina laimė, pasiūlyk jai kėdę“.

M. Pressler gimė 1940 m. birželio 18 dieną. Būsimoji rašytoja ir vertėja augo ne su savo motina, Vokietijos žyde, bet buvo globojama vaikų, vėliau krikščionių globėjų namuose ir apie savo žydišką kilmę sužinojo palaipsniui. Po mokyklos baigimo studijavo vizualiuosius menus ir anglų bei prancūzų kalbas, kurį laiką buvo išvykusi į Izraelį ir gyveno bendruomeniniame ūkyje, vadinamajame kibuce, vėliau grįžo į Vokietiją.

Gimtasis žodis, 2006

Jos, kaip rašytojos, kelias šiek tiek primena „Hario Poterio“ kūrėjos Joanne Rowling. M. Pressler pradėjo rašyti sulaukusi 39 metų, iki tol dirbo įvairius paprastus darbus, viena augino tris dukteris. O šiandien ji laikoma viena reikšmingiausių Vokietijos vaikų ir jaunimo literatūros autorių, yra pripažinta vertėja. Ji ne kartą buvo nominuota reikšmingiausiam vaikų literatūros apdovanojimui – H. Ch. Anderseno medaliui, o 2016 m. net buvo patekusi į trumpąjį šio apdovanojimo sąrašą.

Per savo gyvenimą ji parašė per 30 knygų vaikams ir paaugliams. Pirmoji jos knyga „Kartusis šokoladas“ pasirodė 1980 m. Romanas skirtas paaugliams, jame pasakojama apie penkiolikmetę Evą, kompleksuojančią dėl savo svorio ir kenčiančią nuo bulimijos. Knyga susilaukė pripažinimo ir tapo bestseleriu.

M. Pressler rašė realistinę prozą, o į fantastinius žanrus žvelgė gana neigiamai. Ją domino išorinis bei vidinis vaikų ir paauglių pasauliai, jaunų žmonių patiriamos problemos ir išgyvenimai. Rašytoja savo knygose daugiausia gilinasi į nepritapėlių, sociumo užribyje atsidūrusių jaunų žmonių gyvenimą. Jai įdomu, kaip skriaudžiami ir savimi nepasitikintys vaikai bei paaugliai sustiprėja, įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Kaip ir pačiai autorei, jos knygų tyliems veikėjams skaitymas, rašymas yra labai svarbus dalykas, kaip būdas apmąstyti ir išreikšti savo mintis bei troškimus. Šiuos kūrybos bruožus, sutinkamus daugelyje jos tekstų, atpažinsime ir skaitydami į lietuvių kalbą verstą „Kai ateina laimė, pasiūlyk jai kėdę“. Knygoje pasakojama apie vienišą dvylikametę, gyvenančią vaikų namuose ir slėptuvėje užsirašinėjančią savo mintis.

Gimtasis žodis, 2007

„[J]au praėjo geras mėnuo, kai užverčiau paskutiniuosius knygos puslapius, o teksto – negaliu pamiršti. Jame tiek vilties, jėgos, stiprybės ir… smagių, vaizdingų, gyvenime pritaikomų posakių. Vienas jų – knygos pavadinimas“, – apie šį M. Pressler romaną yra rašiusi Gintarė Adomaitytė.1

M. Pressler taip pat nemažai rašė apie žydų vaikų gyvenimus ir likimus, atsiremdama į savo pačios vaikystės patirtis ir išgyvenimus bei kitų žydų pasakojimus.

Rašytoja taip pat išvertė per 300 knygų iš hebrajų, anglų ir olandų (ir flamandų) į vokiečių kalbą. Vienas reikšmingiausių jos vertimų – Anne Frank „Dienoraščio“ vertimas į vokiečių kalbą. Be to, M. Pressler yra parašiusi knygą apie A. Frank šeimą.

 

Siūlome paskaityti

Bibliografija lietuvių kalba

  • Kartusis šokoladas: apysaka / iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2006. – 94 p.
  • Kai ateina laimė, pasiūlyk jai kėdę: apysaka / iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007. – 127 p.

_____________________

1 http://paaugliams.skaitymometai.lt/index.php?-512239457 (Žiūrėta 2019-01-22)

Nuotraukoje: Mirjam Pressler. Autorius Scott-Hendryk Dillan (Diskussion)

2019-01-22

 

 

1968 m. sausio 16 d. gimė amerikiečių rašytoja Rebecca Stead

Rašytoja Rebecca Stead (g. 1968 m. sausio 16 d.) gimė, augo ir tebegyvena Niujorke, rašo knygas vaikams ir jaunimui, už jas yra sulaukusi įvairių premijų, tačiau pati svarbiausia – Niuberio medalis.

Kaip pati R. Stead pasakoja savo svetainėje, nuo vaikystės ji pamėgo knygas, rašinėjo šį bei tą, tačiau rimtai apie rašytojos kelią nemąstė – manė, kad tai pernelyg nepraktiška, todėl tapo teisininke. Tačiau rašyti niekada nenustojo. Ištaikiusi laisvą minutę sėsdavo prie kompiuterio. Net gimus dviem vaikams rasdavo laisvų minučių rašymui.

Ir štai vieną dieną jos trimetis sugadino, sudaužė kompiuterį. Ir visos iki tol parašytos istorijos tiesiog pradingo. Tačiau tai tapo akstinu naujoms idėjoms – ji grįžo prie vaikystėje pamiltų knygų, o tuomet pati vėl ėmė rašyti.

Pirmoji jos knyga „Pirmoji šviesa“ (angl. „First Light“) pasirodė 2007 m., dar po poros metų „Kai surasi mane“ (angl. „When You Reach Me“), 2012 m. – „Melagis ir šnipas“ (Angl. „Liar and Spy“), 2015 m. „Sudie, svetimasis“ (Angl. „Goodbye Stranger“), o 2018 m. kartu su rašytoja Wendy Mass parašė knygą „Bobas“ (angl. „Bob“). Į lietuvių kalbą yra išversta tik „Kai surasi mane“, ją į lietuvių kalbą išvertė Liudvikas Gadeikis.

Alma littera, 2011

Būtent už pastarąją knygą rašytoja ir susilaukė didžiausio įvertinimo. Antroji jos knyga vaikams „Kai surasi mane“ 2010 m. buvo įvertinta vienu reikšmingiausių pasaulyje vaikų literatūros apdovanojimu – Niuberio medaliu, teikiamu už reikšmingiausią Jungtinėse Amerikos Valstijose per kalendorinius metus išleistą knygą vaikams.

Apysakoje pasakojama apie šeštokę Mirandą, vieną dieną netikėtai pradėjusią gauti mįslingus raštelius. Juose miglotai atskleidžiama tai, ko niekas negali žinoti, tai kas dar tik įvyks. Tačiau Miranda turi ir taip daug rūpesčių: nutrūkusi draugystė su iki šiol geriausiu draugu Selu, kurį neseniai sumušė vaikinas iš jų mokyklos, naujos pažintys ir pirmosios romantiškų jausmų užuomazgos, kiekvieną dieną pakeliui namo gąsdinantis benamis, 45 minučių trukmės darbas sumuštinių krautuvėlėje, mama, žūtbūt siekianti laimėti pinigų, ir kt. Kaip tarp viso šito pastebėti, kad panosėje vyksta dideli ir mįslingi dalykai?

„Mama sako, kad mes visi esame šydu atsiriboję nuo aplinkinio pasaulio, kaip nuotaka vestuvių dieną, tik tas šydas nematomas. Ir vaikštome sau patenkinti su nematoma uždanga ant veido. Pasaulis atrodo truputį išskydęs, ir mums tai patinka.

Bet kartais tas šydas akimirką pakyla, tarsi vėjas būtų jį pūstelėjęs mums nuo akių. Ir kai šydas kilsteli, tas keletą sekundžių, kol vėl užkrinta ant akių, išvystame pasaulį tokį, koks jis iš tikro yra. Pamatome visą grožį, žiaurumą, liūdesį ir meilę. Bet dažniausiai džiaugiamės nematydami. Kai kurie žmonės išmoksta patys kilstelėti šydą. Tada jie nebepriklauso nuo vėjo malonės.

Ji kalba ne apie tikrą šydą. ir ne apie magiją, ir ne apie tai, kad Dievas pažvelgia tiesiai į tave ar kad angelas atsisėda šalia, nieko panašaus. Mama šitaip nesamprotauja. Ji tik sako, kad dažniausiai žmonės galvoja apie visokias smulkmenas, o į svarbius dalykus nekreipia dėmesio“ („Kai surasi mane“, p. 73).

Vieną tokią akimirką, kai vėjas pajudino šydą, Miranda suvokia, kas ir kodėl jai rašė laiškelius. Mirandos atradimas, tikiu, priblokš ir daugumą skaitytojų, bet nenoriu išduoti, kas įvyks. Tepasakysiu, kad ne veltui knygos epigrafu autorė pasirinko Alberto Enšteino citatą: „Nuostabiausia, kas mums duota, – tai patirti paslaptį“. Iš tiesų nuostabu.

„Kai surasi mane“ sinkretinio žanro kūrinys: jame susipina įtaigus realistinis pasakojimas, problemų prozos atšvaitai bei mokslinės fantastikos elementai. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama Mirandos kasdienybei – juk ji ir pasakoja savo istoriją paprašyta paslaptingojo laiškelių siuntėjo.

R. Stead stilius pasižymi ypatingu atidumu detalėms ir gebėjimu jas susieti – net, rodos, menkiausia pasakojime paminėta smulkmena neužmirštama, nepametama ir įgyja reikšmę tolimesniame pasakojime. Tačiau knyga nėra apkrauta, nors siužeto linijų ir išsišakojimų – apstu. Taip pat autorė itin atidžiai kuria savo veikėjus, net nedidelis epizodas gali atskleisti jų būseną, psichologinius portretus. Tai taupi, bet gili ir jautri, apie svarbius dalykus kalbanti knyga.

Knyga „Kai surasi mane“ originalo kalba

Tai knyga apie klaidas, kurias žūtbūt norisi ištaisyti; apie draugystę, kuriai reikia laisvai kvėpuoti, kad augtų; apie tas nejaukias akimirkas, kai, pabuvęs turtinguose namuose, vaikas ima pastebėti, kad jo namai jau seniai nematė remonto… Apie vaiką, kuris turi mėgstamą knygą ir nenori daugiau nieko imti į rankas (tai „Laiko raukšlė“, kuri svarbi ir mistiškajai siužeto linijai). Apie gerumo pamokas ir gebėjimą atleisti, suprasti ir pastebėti kitą.

Paklausta, kaip gimė idėja knygai „Kai surasi mane“, autorė pasakoja apie laikraštyje perskaitytą straipsnį. Esą gatvėje buvo rastas vyrukas, kuris negalėjo nieko prisiminti, bet žinojo, kad jo žmona ir dvi dukros pateko į avariją. Tačiau policija išsiaiškino, kad jokios avarijos nebuvo, nėra ir dviejų dukterų, o minima žmona – dar tik jo sužadėtinė. „O jei jis žino kažką, ko nežinome mes?“, – pamanė R. Stead ir tai tapo idėja naujai knygai (http://blogs.slj.com/afuse8production/2009/05/22/sbbt-meet-rebecca-stead/).

Tačiau daug ko rašytoja pasisėmė ir iš savo pačios patirčių – apysakos veiksmas vyksta 1978–1979 m. Niujorke ir, kaip teigia pati autorė, tai jos vaikystės metas, jos vaikystės kaimynystė ir daugybė jos pačios to meto minčių (http://blogs.slj.com/afuse8production/2009/05/22/sbbt-meet-rebecca-stead/).

Knyga skirta vaikams nuo maždaug 9-erių metų.

Bibliografija lietuvių kalba

  • Kai surasi mane: romanas / iš anglų kalbos vertė Liudvikas Gadeikis; iliustravo Jurga Šarmavičiūtė. – Vilnius: Alma littera, 2011. – 196 p. – (10+)

Rekomenduojame paskaityti 

Autorės nuotrauka iš jos asmeninio puslapio
http://www.rebeccasteadbooks.com

Parengė Eglė Baliutavičiūtė

2018-03-16

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 

 

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai