Raudonos burės

Aleksandro Grino (1880–1930) fajerija „Raudonos burės“ pirmą kartą skaitytojus pasiekė dar 1923 m., kai buvo išleista rusų kalba. 1960 m. pasirodė pirmasis šios knygos vertimas į lietuvių kalbą.
Praėjus daugiau kaip pusei amžiaus, vertėjos Aušros Marijos Sluckutės dėka, naujam gyvenimui prikelta stebuklinga mergaitės Asol, laukiančios užjūrio kapitono – princo, atplauksiančio pas ją didingu laivu, papuoštu iš tolo matomomis raudonomis burėmis, – istorija. Ši legenda šiandien atrodo tokia pat nauja ir aktuali kaip anuomet. Knygoje nagrinėjamos amžinos tiesos, susijusios su tikrąja meile, tikėjimu, atjauta ir žmogiškąja bendryste, padedančia atlaikyti net smarkiausias likimo audras, o kapitono Grėjaus raginimas kurti stebuklus savomis rankomis skamba kaip aksioma ir suteikia vilties, jog viskas, kas gražiausia ir geriausia, slypi mumyse.