1850 m. lapkričio 13 d. gimė rašytojas Robertas Louisas Stevensonas

Kai rašytojas Robertas Louisas Stevensonas (1850 m. lapkričio 13 d.–1894 m. gruodžio 3 d.) sužinojo, kad vieno jo draugo duktė Annie Ide nekenčia savo gimtadienio, nes yra gimusi per Kalėdas, jis, licencijuotas advokatas, parengė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo mergaitei perdavė savo gimtadienį – lapkričio 13 d. –  ir atsisakė į jį visų pretenzijų. Vis tik ištikimiausi gerbėjai R. L. Stevensono, vieno garsiausių britų literatūrinių keliautojų, 170-ąjį gimtadienį minės būtent lapkričio 13 d.

Vienturtis Margaretos Balfour ir Thomaso Stevensono sūnus R. L. Stevensonas gimė Edinburge. Kelios Stevensonų vyrų kartos buvo žinomi švyturių inžinieriai, tačiau jau vaikystėje mažasis Louisas pasižymėjo polinkiu į literatūrą ir lakia vaizduote, kuriai didelę įtaką darė auklės pasakojamos istorijos apie šventųjų žygdarbius ar vaiduoklius. Vaikystės patirtims skirtas R. L. Stevensono poezijos rinkinys „Vaiko eilėraščių sodas“ (A Child‘s Garden of Verses, 1885) vėliau buvo dedikuotas būtent auklei. Daugiau sužinoti apie šį autoriui svarbų gyvenimo etapą galima iš jo eseistikoje ir laiškuose dėstomų prisiminimų. R. L. Stevensonas išsamiai aprašęs sapnuotus košmarus, sveikatos negalavimų keliamus sunkumus (jau nuo vaikystės jį kankino plaučių ligos, o vėlesniame amžiuje diagnozuota tuberkuliozė), sudėtingus santykius su tėvu ir vaikystėje praktikuotą rašymą naktimis. Kūrėjas dar paauglystėje užsibrėžė išmokti rašytojo amato, ankstyvuosiuose rašiniuose bandydamas mėgdžioti įvairių prozos ir lyrikos žanrų stilių.

Nors turėjo polinkį į humanitariką, šeimos spaudimo paveiktas septyniolikmetis Louisas pradėjo studijuoti inžineriją Edinburgo universitete, tačiau jau po kelerių metų, pasiekęs kompromisą su tėvu, pakeitė studijų kryptį ir baigė teisės studijas. Studijų metais R. L. Stevensonas garsėjo bohemišku gyvenimo būdu ir ekstravagantišku aprangos stiliumi, nemažai laiko praleido viešnamiuose ir skandalingiausiuose Edinburgo kvartaluose. Po studijų jis keliavo, rašė straipsnius į literatūros žurnalus ir ilgai netrukus, atsisakęs pasiūlyto advokato darbo Škotijoje, prisijungė prie menininkų kolonijos Prancūzijoje. Pirmajai autoriaus kelionių knygai „Kelionė po vidaus vandenis“ (An Inland Voyage) pagrindu tapo 1876 m. kelionė po Belgijos ir Šiaurės Prancūzijos kanalus. Be to, kelionės metu R. L. Stevensonas sutiko savo būsimą žmoną Fanny van de Grift – dešimčia metų vyresnę ištekėjusią amerikietę, dviejų vaikų motiną, rašiusią apsakymus žurnalams. 1877 m. pora kartu praleido Paryžiuje ir, Fanny išsiskyrus su buvusiu vyru, po trejų metų susituokė Kalifornijoje. Iki santuokos R. L. Stevensonas daug keliavo, bičiuliavosi su kitais literatūros kūrėjais, išleido kelias kelionių knygas, apsakymų, įvairiems žurnalams rašė eseistiką, kuri sulaukė pirmojo platesnio pripažinimo literatūros pasaulyje.

Susituokę Stevensonai gyveno vis kraustydamiesi tarp Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Šveicarijos, nuolatos ieškodami ne tik nuotykių, bet ir R. L. Stevensono sveikatai palankiausio klimato. Šių kelionių metu pasirodė „Lobių sala“ (1883 m.)  – pirmasis romanas, atnešęs autoriui tikrą šlovę. Kurdamas nuotykių kupiną pasakojimą apie piratus, R. L. Stevensonas meistriškai derina įtraukiantį veiksmą ir įspūdingus veikėjų paveikslus. 1885 m. pasirodė jau minėta poezijos rinktinė „Vaiko eilėraščių sodas“, kurioje išskirtinai jautriai suaugusiojo akimis vaizduojamos vaikystės patirtys. Panašiu metu išleista ir alegorinė apysaka „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, užtvirtinusi plačiosios publikos prielankumą, bei istorinis nuotykių romanas „Pagrobtasis“, kuriame vaizduojami XVIII a. Škotijos istoriniai įvykiai.

Po Louiso tėvo mirties 1887 m. Stevensonai persikelė gyventi į JAV, kur autorius leidėjų buvo sutiktas kaip tikra literatūros žvaigždė. Jau netrukus, ieškodama poilsio ir sveikesnio klimato, šeima leidosi į keliones po Ramiojo vandenyno salas. Po dvejų metų kelionių, kurių metu R. L. Stevensonas beveik kaip tikras etnologas fiksavo vietines kultūras ir papročius, 1890 m. Stevensonai Vailimos kaimelyje, Samoa salyne, įsigijo vilą pavadinimu „Vailima“ – čionykštis klimatas puikiai tiko tuberkulioze sergančiam autoriui ir kelionių išvargintai šeimai. Netrukus R. L. Stevensonas aktyviai įsitraukė į salos politinį gyvenimą, tai liudija 1892 m. pasirodžiusi negrožinė knyga „Pastaba istorijai“ (A Footnote to History), kurioje autorius kritikuoja Europos kolonialistinę politiką regione. Vietiniai gyventojai autorių samoa kalba praminė tusitala – pasakininku.

R. L. Stevensonas netikėtai mirė nuo insulto 1894 m., taip ir nebaigęs paskutiniojo savo romano „Hermistono užtvanka“ (Weir of Hermiston), kuris po jo mirties pasirodė 1896 m. ir yra laikomas brandžiausiu, kompleksiškiausiu rašytojo kūriniu. Per ganėtinai trumpą gyvenimą R. L. Stevensonas parašė daugiau nei 40 kūrinių, tarp kurių ne tik proza, bet ir eseistika, memuarai, poezija, kelionių aprašymai. Kaip pastebi literatūrologė Penny Fielding, keblu visą šio autoriaus kūrybą priskirti konkrečiai literatūros epochai, jo kūriniams klijuojamos tiek Viktorijos amžiaus literatūros, tiek modernizmo etiketės, tačiau toks neapibrėžtumas iš dalies buvo būdingas pačiam laikmečiui – kai kūrė R. L. Stevensonas, knygų leidybos sritis keitėsi labai sparčiai, radosi nauji žanrai ir literatūrinės formos. Pats autorius drąsiai eksperimentavo su tuo metu naujoviškomis literatūros formomis, sekdamas senosiomis pasakojimo tradicijomis, tačiau nesilaikydamas įprastų kūrinio žanro struktūrų, teksto apimties normų¹. R. L. Stevensono kūryba moderni ir tuo, kad ji fiksuoja, kaip ima kilti klausimai, vėliau tapę esminiais XX a. Autoriui svarbios tokios temos kaip psichologija, globalizacija, klasinė ir rasinė nelygybė².

Šiuolaikiniam skaitytojui geriausiai žinomas R. L. Stevensono kūrinys „Lobių sala“ vos tik pasirodęs tapo vaikų literatūros klasika, labiausiai traukiančia berniukus. To laikmečio vaikų literatūrai buvo neįprasta, kad moraliniai klausimai nagrinėjami dviprasmiškai, atskleidžiant žmogiškosios prigimties daugiabriauniškumą ir nepateikiant vienos neginčytinos moralinės tiesos. Rašytojas tai daro meistriškai konstruodamas romano pasakojimą iš vaiko žiūros taško. „Lobių sala“ gimė kaip pasakojimas, skirtas R. L. Stevensono įsūniui Lloydui, todėl, kaip pastebi Kęstutis Urba, šios knygos adresatas – labai aiškiai jaučiamas. Šiais laikais juo taip pat išlieka 12–13 metų berniukas – kaip ir pagrindinis knygos veikėjas bei pasakotojas Džimas Hokinsas. Anot literatūrologo, kompleksiškas Džimo paveikslas, didaktikos nebuvimas ir ryškios pagrindinės nuotykių romano charakteristikos (paslaptys, veiksmo dinamika) daro knygą ypač patrauklia tikslinei grupei. Be to, puikus autoriaus stilius išskiria knygą paprastų nuotykių romanų kontekste³. Aiškindamas savo susidomėjimą vaikų nuotykių istorijomis, R. L. Stevensonas teigė, kad nuotykių knygų rašymas – tarsi vaikystės svajonių išpildymas, visiškas panirimas į fantazijos pasaulį: „Grožinė literatūra suaugusiajam yra tai, kas žaidimas yra vaikui.“⁴ Žaidimas jam buvo esminė literatūros skaitymo ir rašymo dalis, iš kurios nereikia išaugti, nes būtent žaisdami ir skaitydami istorijas išmokstame vadovautis teisingo veikimo impulsais⁵.

Kelionės neabejotinai tapo pagrindiniu R. L. Stevensono gyvenimo ir kūrybos motyvu. Kaip pastebi jo kūrybos tyrėjas Davidas Robbas, rašymas šiam autoriui buvo instinktyvus būdas įpūsti gyvybės įvairiausioms vietovėms: pats R. L. Stevensonas taip pat yra teigęs, kad istorijų pasakojimas leidžia atskleisti vietų unikalumą, kiekviena erdvė kalba savitu, išskirtiniu balsu⁶. D. Robbas taip pat pažymi, kad kūrėjo istorijos panašios į nepažįstamų kraštų žemėlapius – kiekvienas naujas knygos skyrius skaitytoją nukelia į skirtingas veikėjų gyvenamas vietas, kuriose gausu staigmenų ir netikėčiausių iššūkių, kurias kaip nepažįstamą kraštą reikia ištyrinėti, perprasti ir išgyventi⁷.

Nors po R. L. Stevensono mirties požiūris į jo kūrybą kito – XX a. vid. jis nebuvo laikomas aukščiausios klasės rašytoju, o jo kūriniai net neįtraukiami į kai kuriuos kanoninės literatūros sąrašus, – jis neabejotinai išsaugojo įtakingo autoriaus reputaciją ir buvo gerbiamas tokių žymių XX a. autorių kaip Jorge’as Luisas Borgesas ar Ernestas Hemingway’us. Autoriaus biografijos, kurių jau išleista nesuskaičiuojama daugybė, vis dar pasirodo reguliariai, sudaromi jo sukurtų veikėjų ar jo paties pėdomis vedantys kelionių gidai, o vila „Vailima“ yra tapusi muziejumi. Be to, ne vienas literatūrologas pabrėžia, kiek daug neatrastų klodų slypi dideliame  autoriaus kūrybiniame palikime. Įspūdinga ir tai, kad tokie R. L. Stevensono kūriniai kaip „Lobių sala“ ir „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, galima sakyti, ėmė gyventi savarankišką gyvenimą ir šiuolaikinius skaitytojus dažnai pasiekia ne tik savo originaliuoju pavidalu, bet ir įvairiausių formų perpasakojimais.

Bibliografija lietuvių kalba

• Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija: apysaka / vertė E. Gužauskytė. – Vilnius: Homo liber, 2002. – 108 p.
• Lobių sala: romanas / vertė K. Grigas. – Kaunas: Šviesa, 2001. – 205 p.
• Slėpiningos novelės / vertė P. Gaučys. – Chicago (Ill.): Rūta, 1980. – 248 p.
• Pagrobtasis; Katriona / vertė K.–J. Ambrasas, V. Miliūnaitė. – Vilnius: Vaga, 1974. – 425 p.
• Laivo sudužimas: romanas / vertė A. Mardosaitė ir R. Kaniavienė. – Vilnius: Vaga, 1964. – 358 p.
• Juodoji strėlė: apysaka iš dviejų rožių karo laikų / vertė J. Čebanauskas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. – 284 p.
• Balantrės šeimininkas: romanas / vertė K. Grigas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 304 p.

Rekomenduojame paskaityti

• Kęstutis Urba, „Literatūros švyturių inžinierius“, Rubinaitis, Nr. 3 (15), 2000. Prieiga internete: https://rubinaitis.lnb.lt/index.php?2569552312 (Žiūrėta 2020-11-05)
• Svetainė, skirta Roberto Louiso Stevensono gyvenimui ir kūrybai (anglų k.): http://robert-louis-stevenson.org/ (Žiūrėta 2020-11-05)

_________________________

¹ Penny Fielding, „Introduction“, The Edinburgh Companion to Robert Louis Stevenson, Edinburgh University Press, 2010, p.

² Ibid., p. 10.

³ Kęstutis Urba, „Literatūros švyturių inžinierius“, Rubinaitis, Nr. 3 (15), 2000. Prieiga internete: https://rubinaitis.lnb.lt/index.php?2569552312 (Žiūrėta 2020-11-05)

⁴ Robert Louis Stevenson, „A gossip on romance“, Essays of Robert Louis Stevenson, Prieiga internete: http://www.gutenberg.org/cache/epub/10761/pg10761-images.html (Žiūrėta 2020-11-05).

⁵ Penny Fielding, „Introduction“, in: The Edinburgh Companion to Robert Louis Stevenson, Edinburgh University Press, 2010, p.

⁶ David Robb, „Introduction: Travels With and Without a Donkey“, in: Robert Louis Stevenson, Liverpool University Press, 2014, p. 3.

⁷ Ibid.

Parengė Ieva Šakelaitė

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.