1956 m. liepos 21 d. gimė literatūrologė, vaikų literatūros tyrinėtoja, folkloristė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė

2021 m. liepos 20 d.
Šiemet žinoma vaikų literatūros ir folkloro tyrinėtoja švenčia savo 65-metį. Jos mokslinių interesų lauke – tradicinė ir šiuolaikinė tautosaka, vaikų literatūra, tautosakos ir literatūros ryšiai, lyčių studijos.

Vaikų literatūros ir tautosakos tyrinėjimų padangėje Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė yra daug nuveikusi. Ypač svarbu akcentuoti, kad ji dešimtmečius kryptingai ir profesionaliai tyrinėja specifinę sritį – vaikų literatūros ir tautosakos, mitologijos jungtis, archajinių tekstų įtaką vaikų literatūros kūriniams.

Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė yra kilusi iš Šiaurės Lietuvos: gimė Naujojoje Akmenėje, čia 1974 m. baigė 2-ąją vidurinę mokyklą. 1978 m. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. Po studijų vienus metus dirbo lietuvių kalbos mokytoja Naujosios Akmenės 2-ojoje vidurinėje mokykloje, o nuo 1979 m. ji dėstytojavo Šiaulių pedagoginiame institute. Būtent čia prasidėjo jos vaikų literatūros studijų ir tyrinėjimų kelias. Apie vaikų literatūros dėstymą Šiaulių pedagogų kalvėje profesorė pasakoja:

„Vaikų literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute dėsčiau 1979–1991 metais. Tiesa, tuo metu, kai studijavau aspirantūroje (1984–1987), dirbau tik su neakivaizdininkais, o prieš aspirantūrą ir po – ir su dieninių, ir su neakivaizdinių studijų studentais.

Man pačiai būnant studente, vaikų literatūros kursą kaip kviestinis dėstytojas skaitė doc. Jonas Linkevičius.

Kai 1979 m. pradėjau dirbti ŠPI, man buvo pasiūlyta tapti vaikų literatūros specialiste – ne tik dėstyti vaikų literatūrą, bet ir būsimos disertacijos temą rinktis iš vaikų literatūros. Iš pradžių teko dėstyti pradinių klasių ir defektologijos specialybių studentams; <…> bet ilgainiui man buvo patikėti ir lituanistai“ (Skabeikytė-Kazlauskienė, cit. iš Maskuliūnienė, 2020, p. 65).

1987 m. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė baigė Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūrą, 1988 m. apgynė daktaro disertaciją „Folkloriškumo problema šiuolaikinėje lietuvių vaikų poezijoje“. Nuo 1989 m. – humanitarinių mokslų daktarė, nuo 1991 m. iki 2019 m. – Vytauto Didžiojo universiteto docentė, profesorė, vyr. mokslo darbuotoja, 1998–1999 m. – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentė. Nuo 2008 m. – habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Ji yra ilgametė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė. Nuo 2002 m. – žurnalo „Rubinaitis“ redaktorių kolegijos narė.

Gimtasis žodis, 2007
Gimtasis žodis, 2007

2007 m. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė už mokslo monografiją „Mitas – tautosaka – vaikų literatūra“ (2007) buvo apdovanota Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija (nominacija „Reikšmingiausia metų tyrinėjimų ir sklaidos knyga“). 2010 m. profesorė buvo įvertinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija.

Tyrėjos mokslinė veikla įvairialypė. Ji yra paskelbusi apie 100 straipsnių, perskaičiusi daugiau kaip 60 pranešimų įvairiose mokslinėse konferencijose, seminaruose, recenzavusi mokslo ir studijų leidinių. Tyrėjos straipsnius, apžvalgas, recenzijas publikavo tęstiniai mokslo ir profesiniai, kultūros leidiniai „Folkloro tyrimai“, „Tautosakos darbai“, „Darbai ir dienos“, „Acta humanitarica universitatis Saulensis“, „Filologija“, „Liaudies kultūra“, „Rubinaitis“, „Žvirblių takas“, „Gimtasis žodis“ ir kiti. Paskelbta straipsnių ir vienkartiniuose leidiniuose, pavyzdžiui, knygose „Vaikų literatūros patirtis“ (1995), „Skandinavų šalių vaikų literatūra“ (2000), „Vaikų literatūra – laisvė ir kontrolė“ (2013) ir kituose. Dirbdama dėstytoja aukštosiose mokyklose parengė metodinių, mokomųjų leidinių ar jų skyrių. Antai Šiaulių universiteto leidiniui „Lietuvių poezija vaikams: raidos tendencijos“ (2008) parengė vieną iš knygos skyrių „Lietuvių vaikų eilėraščio bruožai“, Vytauto Didžiojo universitete – leidinį anglų kalba „Lithuanian Narrative Folklore: Didactical Guidelines“ (2013).

Tyto alba, 2016
Tyto alba, 2016

Profesorės, kaip knygų sudarytojos, darbo baras irgi susijęs su vaikų literatūros sfera. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė yra sudariusi ir lietuvių vaikų literatūros poezijos rinkinių, ir skaitinių knygų. Išskirtinė knyga – „Šimtas vėjo malūnėlių: gražieji eilėraščiai vaikams“ (2016). Autorė atrinko pačius meniškiausius vaikų poetų eilėraščius, knyga sulaukė palankių skaitytojų vertinimų. Subjektyvi atranka paremta geru vaikų poezijos išmanymu ir poetine klausa. Autorė yra ir viena iš dviejų dalių populiarios pradinukų skaitinių knygos „Upelis“ (1–2 klasei, 3–4 klasei) sudarytojų (drauge su Vaiva Juškiene ir Džiuljeta Maskuliūniene) (2018).

Vis dėlto svarbiausios eilutės sugulė į mokslo monografiją „Mitas – tautosaka – vaikų literatūra“ (2007). Literatūrologas Kęstutis Urba taip pristato šią knygą: „Per keletą dešimtmečių, aktyviai reikšdamasi kaip kritikė, Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė iš esmės įvedė ir įtvirtino tradicinės struktūros ir modernaus dviplanio vaikų eilėraščio sampratą, atnaujino lietuvių vaikų poezijos tipologiją, įrodė tautosakos patirties svarbą šios poezijos raidai. Visus tekstus sieja labai artimas tyrinėjimų aspektas – vaikų literatūros folkloriškumo problematika, mitologijos kritikos principai, archetipų teorija ir kt. Knygą vientisą ir brandžią daro profesionalus tiek folkloro, tiek vaikų literatūros išmanymas. Tai, ką autorė teigia, atrodo, šimtus kartų apmąstyta, pasverta, įrodoma taikliais pavyzdžiais.“ (Urba, 2007, IV knygos viršelis). Monografijoje analizuojama tautosakinės atramos tradicinės struktūros vaikų poezijoje (Kazys Jakubėnas, Vytė Nemunėlis, Leonardas Žitkevičius, Jonas Minelga), tradicijų tąsa (Anzelmas Matutis, Martynas Vainilaitis), vaikų poezijos modernėjimo linkmės (Sigitas Geda, Janina Degutytė, Leonardas Gutauskas, Juozas Erlickas, Ramutė Skučaitė). Kitame skyriuje svarstomi ir kai kurie svarbūs vaikų literatūros ir tautosakos, mito sankirtos taškai (pasaulio modelis, motinos vaizdinys, lingvistinio žaidimo išgalės). Monografija baigiama archetipikos paieškomis užsienio autorių (Alexanderio Milne’o, Wilhelmo Hauffo ir kitų) kūriniuose. Knyga ir šiandien tebėra aktuali tiek mokslo bendruomenei, tiek studentams, gali būti pravarti ir plačiajai auditorijai.

Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005
Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005

Lietuvių tautosakos vadovėlyje, parašytame studentams (2005), autorė aptaria ir vaikų dainas, trumpų pasakymų tautosaką (mįsles, minkles, skaičiuotes ir kt.), pasakojamosios tautosakos žanrus (pasakas, sakmes ir kt.). Tautosakos tekstai visada kalbėjo ir vaikams, ir apie vaikus… Labai reikšminga ir kolektyvinė monografija „Šiuolaikinis moksleivių folkloras“ (2013). Joje Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės plunksnai priklauso skyriai apie erzinimus, vaikų anekdotus ir meilės istorijas.

Savo žiniomis apie tautosaką profesorė mielai dalijasi ne tik praktiniuose seminaruose ar konferencijose, knygose ar mokslo straipsniuose, bet ir duodama interviu plačiajai visuomenei. Tautosakos tyrėja, paklausta dažnai šiandien keliamo klausimo apie pasakų žiaurumą, atsako taip: „Apie vaikus, kuriuos gąsdina pasakų nuotykiai, kad ilgam paveikia jų sąmonę, teko tik skaityti. Pati nė vieno tokio nepažinau ir nepažįstu. Pasiremsiu kolege prof. Bronislava Kerbelyte: klausydamiesi ar skaitydami pasaką, vaikai baisumus suvokia kiek kitaip nei suaugusieji. Vaikams kur kas svarbiau teisingumo įtvirtinimas. Kad ragana buvo iškepta – vaikui ne baisu, o teisinga – ji gavo, ko nusipelnė. Kad pamotė sudegina našlaitę duobėje, ne tiek baisu, kiek skaudu. Bet ar vaikas, niekada nesisielojęs dėl kito žmogaus patirtos skriaudos, bus užaugęs jautrus žmogus? Ne veltui pasakos laikomos didžiosiomis žmogaus ugdytojomis.

Patirti pasakos sužadintą baimės jausmą yra saldu, lygiai kaip suaugusiajam gali būti saldu žiūrėti siaubo filmą. Juk susiduriame ne su realia grėsme, o su išgalvota. Išgyvenama baimė trumpalaikė – tol, kol išklausai ar perskaitai grėsmingą, šiurpą keliantį pasakos epizodą. Kuris vaikas nežino, kad viskas gerai baigsis!

Kita vertus, dera prisiminti liaudies pasakotojus: talentingieji, gebantys reaguoti į klausytojus, tą pačią pasaką vienaip sekė suaugusiesiems, kitaip – vaikams. Garsi dainininkė ir pasakotoja Rožė Sabaliauskienė prisimena, kad vaikai prašydavę pakeisti jos sekamos pasakos „Mergelė uogelė“ pabaigą – tegu vilko praryta mergelė atgyja, ir R. Sabaliauskienė, taikydamasi prie vaikų, tradicinę tragišką pabaigą pakeitė laiminga. Panašiai elgtis galėtų ir itin jautrių vaikų tėvai.“ (Skabeikytė-Kazlauskienė, 2016, p. 11)

Lietuvos valstybės šimtmečio proga G. Skabeikytė-Kazlauskienė drauge su bendaautoriu Kęstučiu Urba Lietuvos skaitytojams padovanojo vertingą leidinį – katalogą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ (2017). Čia trumpai ir taikliai pristatomos vertingiausios praėjusio šimtmečio lietuvių vaikų literatūros knygos.

O mes, kolegos vaikų literatūros mylėtojai, Gerbiamai Profesorei linkime naujų kūrybos žiežirbų ir palankaus vėjo!

 

Knygų apie vaikų literatūrą ir folklorą bibliografija

  • Lietuvių tautosaka. Įvadas: vadovėlis humanitarinių mokslų studentams. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005. – 264 p.
  • Mitas – tautosaka – vaikų literatūra. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007. – 197 p.
  • Laima Anglickienė, Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, Jurgita Macijauskaitė-Bonda, Dovilė Kulakauskienė, Ingrida Šlepavičiūtė. Šiuolaikinis moksleivių folkloras: kolektyvinė monografija. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2013. – 374 p.
  • Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, Kęstutis Urba. Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai: reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams katalogas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017. – 127 p.

Rekomenduojame paskaityti

  • Džiuljeta Maskuliūnienė, „Vaikų literatūros studijos ir tyrimai Šiaulių universitete“, Gimtoji kalba mokykloje, Nr. IX. – Šiauliai: Lucilijus, 2020, p. 60–77.
  • Gražina Kazlauskienė, Akmenės krašto enciklopedinis žinynas. Prieiga per internetą: https://akez.lt/kazlauskiene-grazina/ (Žiūrėta 2021-07-15).
  • Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, „Lietuvių vaikų eilėraščio bruožai“, Lietuvių poezija vaikams: raidos tendencijos: mokomoji knyga. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2008, p. 33–60.
  • Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, „Meilės istorijos – šiuolaikinio mergaičių folkloro atmaina“, Acta humanitarica universitatis Saulensis: mokslo darbai, T. 5. (2007), Vaikas lietuvių ir pasaulio kultūrose. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2008, p. 21–27.
  • Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, „Supažindinimas su lietuvių mitologija Norberto Vėliaus, Gintaro Beresnevičiaus ir Justino Žilinsko prozoje vaikams“, Vaikų literatūra – laisvė ir kontrolė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 13–21.
  • Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, „Vaikams reikia pasakų“: [pokalbis su VDU profesore], Lietuvos žinios, 2016 12 31, p. 11.
  • Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“: tautosakos sklaida“, Rubinaitis, 2018, Nr. 2 (86), p. 18–23. Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2018-nr-2-86/simtas-knygu-vaikams-ir-lietuvai-tautosakos-sklaida/ (Žiūrėta 2021-07-20).

Parengė Džiuljeta Maskuliūnienė

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai