2018 metų vaikų ir paauglių knygų leidybos analizė

2019 m. gegužės 15 d.

 

2018-aisiais išleista keli šimtai knygų vaikams ir paaugliams*, kurios leidykloms atnešė komercinę sėkmę, pelnė respublikinius ir tarptautinius apdovanojimus, buvo pastebėtos kritikų, išsikovojo skaitytojų simpatijas ar nugulė į bibliotekų lentynas ir knygų archyvus.

Kiek išleista knygų? Kas jas išleido? Kokios tai knygos? Į šiuos ir panašius klausimus bando atsakyti ši 2018 metų vaikų ir paauglių knygų leidybos analizė, kurios pagrindu laikytinas žurnale „Rubinaitis“ (2019 m., Nr. 1) publikuotas bibliografinis metų knygų sąrašas.

Vaikų ir paauglių knygų leidybos nepriklausomoje Lietuvoje kaitą atspindi jau legendine tapusi kreivė (seminaruose, kuriuose ir aptariama praėjusių metų vaikų knygų situacija, ji visuomet pademonstruojama), kurioje, žinoma, ir šiemet atsirado dar vienas skaičius, parodantis, kiek knygų buvo išleista šį kartą.

Vaikų ir paauglių knygų leidybos nepriklausomoje Lietuvoje kaitą atspindi kreivė
Vaikų ir paauglių knygų leidybos nepriklausomoje Lietuvoje kaitą atspindi kreivė

Taigi 2018-aisiais išleista 560 knygų pavadinimų (neįtraukta mokomoji, edukacinio pobūdžio  literatūra). Per pastaruosius septynerius metus, kuomet 2012 m. pavadinimų skaičius vėl perkopė 500-ų ribą, ryškių pokyčių neįvyko. Kasmet pastebimi tik nežymūs svyravimai tai į vieną, tai į kitą pusę. Remiantis ankstesnių metų Lietuvos spaudos statistikos duomenimis, knygos vaikams ir paaugliams sudaro apie 15 proc. viso Lietuvos knygų srauto. Pavyzdžiui, 2017 m. Lietuvoje buvo išleista 3191 knyga. Panaši dalis turėtų būti ir kalbant apie 2018 m. leidybą.

Gausiausiai išleista grožinės literatūros, ji sudaro absoliučią daugumą vaikų ir paauglių knygų. Tik apie 12 proc. viso leidinių srauto sudaro pažintinė literatūra. Visos jos vadinti negrožine literatūra nederėtų, nes vaikų literatūroje yra nemažai knygų, kurias būtų galima laikyti sinkretinio pobūdžio, t. y. jos turi kelių žanrų bruožų.

Labai dažnai vaikų knygose meninis tekstas yra prisodrinamas realių faktų, reiškinių ar įvykių (štai keli pavyzdžiai: G. Kaltenio „Rainiuko Pikselio kelionės po Lietuvos miestus“, M. Viškos „Baltasis lokiukas: pasakų knyga apie maisto gaminimą“, A. Meškauskaitės „Interviu su daiktais“, M. Vaicenavičienės „Per balas link aušros“, M. Sodomkos „Kaip sukonstruoti geležinkelį: pasaka apie techniką pramonės perversmo laikais“ ir kt.), kurie padeda vaikui susipažinti su jį supančia aplinka ir pasauliu. Tad pažintinė literatūra vaikams ir paaugliams yra labai nevienalytė – dalis knygų yra informacinio, enciklopedinio, mokslo populiarinimo pobūdžio, o kita dalis – meniniai pasakojimai su ryškiais fakto elementais.

Gausiausiai išleista grožinės literatūros
Gausiausiai išleista grožinės literatūros

Bandant priskirti knygą vienai ar kitai amžiaus grupei, dažnai kyla klausimas dėl adresato. Kaip žinia, kiekvienos knygos adresatą galima priskirti tam tikrai amžiaus grupei – mažiausiems vaikams (knygos, skirtos ankstyvajam skaitymui), pradinių klasių skaitytojams, jaunesniesiems ir vyresniesiems paaugliams. Tačiau yra tokių knygų, kurias įsprausti į šiuos rėmus labai sunku, jas gali skaityti įvairaus amžiaus žmonės, pavyzdžiui, B. Alemagna’os „Liūtas Paryžiuje“, O. Jefferso, S. Winstono „Knygų vaikas“, J. Cowley, G. Bishopo „Gyvatė ir driežas“, W. Erlbrucho „Antis, Mirtis ir tulpė“, K. Hagerupo „Mergaitė, norėjusi išgelbėti knygas“, G. Norvilo „Vėžlys Dūmas“, R. Montvilaitės „Septyni paukščių įstatymai“, E. Venslovaitės-Šiliūnienės „Apie šviesą lange“, J. Vilės, L. Itagaki „Sibiro haiku“ ir kt.  Šias knygas gali skaityti ir tai mielai daro įvairiausio amžiaus skaitytojai.

Vis dėlto jeigu kalbėtume tik minėtąsias keturias amžiaus grupes, reikia pasakyti, kad didžiausią dalį užima leidiniai, skirti patiems mažiausiems. Jie sudaro bemaž pusę viso grožinių knygų srauto (apie 44 proc.). Ši knygų grupė yra ne tik gausiausia, bet ir įvairiausia. Leidiniai išsiskiria netradicinėmis formomis, skirtingo dydžio formatais, puslapių tekstūra, dažnai prie jų pridedami įvairūs priedai – rašikliai, lipdukai, žaislai.

Pastaraisiais metais vaikų knygų leidybos rinką užplūdo edukacinio pobūdžio knygelės, kuriose mažai teksto, bet jas galima spalvinti, į jas rašyti, atlikti užduotis, eksperimentus, klijuoti lipdukus, žaisti žaidimus. Dažnai tokių knygelių puslapiais mažąjį skaitytoją lydi populiarūs knygų herojai (Kakė Makė, Tukas, Mėgintuvėlis, Jonas, Muminukas, Grufas, Troliai, Mažieji gyvūnėliai, Mažieji poniai ir kt.). Tačiau daugumą jų reikėtų traktuoti kaip ugdomąsias, užduočių sąsiuvinius, tad dalis panašių knygelių į metų knygų sąrašą nepateko. Taigi pradinių klasių moksleiviams skirta lektūra sudaro apie 36 proc., paaugliams – apie 20 proc.

Knygų leidyba pagal amžiaus grupes
Knygų leidyba pagal amžiaus grupes

Nors atrodo, kad lietuvių autoriai kūrybingi ir jų kūrybos išleidžiama labai daug, verstinių knygų leidyba lenkia originaliosios kūrybos leidybą du kartus.

Verstinių knygų leidyba lenkia originaliosios kūrybos leidybą du kartus
Verstinių knygų leidyba lenkia originaliosios kūrybos leidybą du kartus

Vertimų geografija pakankamai plati. Per metus pasirodė vertimai iš 17 kalbų.

Vertimų geografija
Vertimų geografija

Daugiau kaip pusę vertimų, apie 60 proc. (220 pavadinimų), sudaro vertimai iš anglų kalbos. Tai britų, amerikiečių, australų ir kitų anglakalbių šalių ir tautų kūryba. Vertimų iš vokiečių kalbos skaičius jau keleri metai vis mažėja ir šiuo metu jie sudaro 7 proc. visų vertimų srauto (kaip ir vertimai iš prancūzų kalbos). Tokią pat dalį sudaro ir knygos, kuriose nėra nurodyta, iš kokios kalbos ji išversta. Tokią praktiką dažniausiai taiko leidykla „Trys nykštukai“, kurios leistose knygelėse tik parašoma, kas vertė į lietuvių kalbą, tačiau nenurodoma, iš kokios kalbos. 16 knygų išversta iš lenkų, 11 iš ispanų, 9 iš italų, po 7 iš olandų ir rusų, 4 iš suomių, po 3 iš švedų ir slovėnų, po vieną ar dvi iš latvių, estų, čekų, norvegų ir kitų kalbų.

Sužinoti apie pakartotinius leidimus ne visuomet pavyksta, nes leidėjai kartais pamiršta pristatyti jų privalomuosius egzempliorius, taigi jie nėra užfiksuojami Lietuvos knygų archyvo duomenų bazėje. Galima teigti, kad apytikriai kas aštunta knyga yra ne naujas leidimas, bet pakartojimas.

Dažniausiai kartojama pasaulio klasika, tiek senoji, tiek šiek tiek naujesnė (F. L. Baumo „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“, A. Lindgren „Emilis iš Lionebergos“ ir „Mūsų visų Madikė“, J. M. Barrie’io „Piteris Penas ir Vendė“, E. de Amicio „Širdis“, M. Twaino „Tomo Sojerio nuotykiai“, L. M. Montgomery „Anė iš Žaliastogių“, J. Verne’o „Kelionė į žemės centrą“, J. K. Rowling „Haris Poteris“ ir kt.). Kaip jau įprasta, pernai ir vėl sulaukėme pakartotinių leidimų tokių garsių kūrinių kaip „Mažasis princas“ ir „Heroinas“. Jie perleidžiami bemaž kasmet.

Lietuviškos klasikos pakartojimų – gerokai mažiau: J. Marcinkevičiaus „Grybų karas“ ir „Voro vestuvės“, A. Matučio eilėraščių knyga „Girios televizorius“, K. Kasparavičiaus, S. Paltanavičiaus knygos, V. V. Landsbergio „Angelų pasakos“. Dažniausiai tarp pakartojimų pasitaikanti pavardė – L. Žutautės. Pernai buvo perleistos visos aštuonios „Kakės Makės“ ciklo dalys, taip pat ir prieš septynerius metus pirmąkart pasirodžiusi knyga „Du paršeliai“.

Dar viena priežastis, kodėl knygos sulaukia pakartotinių leidimų, dažnai būna jų pelnyti apdovanojimai ir nominacijos. Prie tokių galima būtų priskirti J. Vilės ir L. Itagaki „Sibiro haiku“, E. Daciūtės ir A. Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, K. B. Bradley’io „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ ir R. J. Palacio „Stebuklas (reikšmingiausi metų vertimai), V. Šidlausko „Ulfas ir stebuklinga barzda“ ir kt.

Vaikų knygų leidėjų suvestinėje didelių pokyčių nėra. Lietuvoje knygas vaikams kasmet išleidžia pakankamai didelis leidėjų skaičius. Pernai statistiškai jų buvo 81, tačiau daugumai jų leidyba nėra pagrindinė veiklos dalis – net penkiasdešimt iš jų išleido tik po vieną ar dvi knygas. Beveik trečdalį visų vaikų / paauglių knygų srauto sudaro leidyklos „Alma littera“ produkcija (122 knygos). Kitos leidyklos išleido mažiau: „Nieko rimto“ – 85, „Presvika“ – 50, „Vaiga“ – 42 ir t. t. Lentelėje pateikti visi leidėjai, kurie pernai išleido tris ir daugiau knygų.

Lentelėje pateikti visi leidėjai, kurie pernai išleido tris ir daugiau knygų
Lentelėje pateikti visi leidėjai, kurie pernai išleido tris ir daugiau knygų

Visgi reikia pasakyti, kad yra leidėjų, kurie kasmet išleidžia nedaug, kartais vos po kelias knygas, bet jos – itin gražios, meniškos, dažnai pelnančios apdovanojimus. Iš tokių leidyklų minėtinos šios: „Odilė“, „Žalias kalnas“, „Aukso žuvys“, „Verslas ir menas“, „Garnelis“.

Vaikų knygų tiražai labai svyruoja, skalė plati – nuo 100 egz. iki keliasdešimt tūkstančių. Bet pernai buvo išleista ir knygų, kurių tiražai labai maži, vos 20, 35, 50 ar 80 egz. Įprastai vaikų knygos leidžiamos 1500–5000 egz. tiražu. Lietuvių autorių knygos ir vertimai paaugliams leidžiami šiek tiek mažesniais kiekiais – po 500–1500 egz., knygos vaikams, ypač ankstyvajam skaitymui skirti leidiniai, – po 3000–6000 egz. Labai dideliais tiražais (nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių) knygas leidžia labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, kuris savo knygas dovanoja ir platina nemokamai mokykloms, bibliotekoms, darželiams, ligoninėms. Pernai šis fondas išleido knygą net 40 000 egz. tiražu, tai – R. Montvilaitės „Septyni paukščių įstatymai“.

Vaikų ir paauglių literatūros asortimentas yra gausus, išsiskiriantis turinio, adresato, formato įvairove. Kadangi nėra aiškiai apibrėžtų kriterijų, knygą dažnai sunku priskirti vienai ar kitai grupei, kategorijai, dažnai kyla adresato problema, todėl atliekant leidybos duomenų analizę sunku išvengti subjektyvumo, kyla diskutuotinų klausimų. Taigi kai kurie rodikliai gali nesutapti su oficialia 2018 m. Lietuvos spaudos statistika, kuri dar nebuvo paskelbta.

Parengė Roma Kišūnaitė

_______________________________

* Straipsnis parengtas 2019 m. balandžio 17 d. seminare „Vaikų ir paauglių literatūra Lietuvoje 2018 metais“ pristatyto pranešimo pagrindu.

 

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai