IBBY Lietuvos skyrius dalijasi knygų rekomendacijomis skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“
„Skaitymas tau tinka!“ – šių metų šūkiu tikina Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, ir vėl skelbiančios kasmetinį, jau aštuntąjį, skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“.
Nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vykstanti skaitymo skatinimo akcija priimti iššūkį kviečia įvairaus amžiaus ir įvairiais formatais skaitančius dalyvius.
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius dalijasi knygų rekomendacijomis visoms penkioms skaitymo iššūkio užduotims: perskaityk knygą, kurios pavadinime minimas vietovardis; perskaityk knygą apie laisvę; perskaityk negrožinę knygą; perskaityk knygą, kuri buvo ekranizuota; perskaityk fantastinę knygą.
Perskaityk knygą, kurios pavadinime minimas vietovardis
Lucy Laud Montgomery „Anė iš Žaliastogių“. Ši literatūros klasika laikoma pačiu garsiausiu kanadiečių rašytojos Lucy Maud Montgomery kūriniu ir viena labiausiai parduodamų knygų visame pasaulyje iki šiol. Anė Šerli – našlaitė, vaikystėje nepatyrusi globos ir meilės. Tačiau gyvenimas ją apdovanojo nepaprasta dovana – turtinga vaizduote, kuri merginai leidžia viską priimti atvira širdimi.
Leonardas Gutauskas „Paskutinė Čepkelių ragana“. Ar esate kada nors buvę raiste? Jeigu ne, būtinai nuvažiuokite! Galbūt ten rasite ne tik uogų ir keistų paukščių, bet ir sutiksite paskutinę Čepkelių raganą – būtent taip nutiko paprastam berniukui Alvydui. Apsisiautusi tamsiai raudonu apsiaustu, žaliaveidė, žaliom basom kojom su ilgiausiais nagais, juodom it suodinom lūpom, dideliausia nosim su karpa, pasišiaušusiais ugnies spalvos plaukais, su šluota ir išvirtusiomis akimis – jeigu tokia raganos išvaizda jūsų neišgąsdins, galbūt pavyks su ja pasikalbėti ir išgirsti nuostabių dalykų. O gal pasiseks ir būti jos apdovanotam bei paskraidintam ant šluotos namo… 2002 m. Lietuvos IBBY skyrius pasaką apie „Paskutinę Čepkelių raganą“ pripažino Geriausia vaikų ir paauglių knyga. Joje dailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas pasakoja apie tikrovės ir fantazijos susidūrimą, realius ir fantastinius raisto gyventojus.
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Leonardas Gutauskas (1938–2021) rašė knygas suaugusiems ir mažiesiems skaitytojams, kūrė tekstus muzikai, iliustravo savo paties parašytas knygas vaikams. Poeto ir dailininko parašytose knygose atsiveria giliausios Žemės bei kosmoso paslaptys, nuostabus pasakų pasaulis, turtingas augalų, gyvūnų, žuvų ir vabzdžių. Savo knygose vaikams autorius išradingai derina kalbos magiją, vaizdus ir spalvas.
Janosch „Panama labai graži“. Meškiukas ir Tigriukas – dideli draugai, o kai turi draugų, nieko gali nebijoti. Meškiukas stiprus kaip meška, o Tigriukas stiprus kaip tigras.
Trobelėje prie upės labai jauku, bet Meškiukas ir Tigriukas vis ką nors susigalvoja ir drauge leidžiasi ieškoti nuotykių… Šioje nuostabioje pasaulyje išgarsėjusioje knygoje spausdinamos visos šešios ištikimųjų draugų – Tigriuko ir Meškiuko – istorijos.
Justinas Žilinskas „Mano Vilnius mano“. Knyga kviečianti pasinerti į nuotykius, šuoliuoti per laiką bei nerti į Vilniaus paslaptis.
Kartą Simas ir Aistė, užklydę į „vaiduoklių namą“ Antakalnio gatvėje 25, susipažino su paslaptingu namo gyventoju – Vilniaus Metraštininku. Nuo tos dienos draugai kasdien važiuoja į Metraštininko paskirtą vietą ir mena miesto mįsles – trankosi po kunigaikščių menes, lenda po kapinėmis,, slepiasi nuo okupantų, kovoja už laisvę!
Astrida Lindgren „Emilis iš Lionebergos“. Ši knyga tai nesibaigiantis džiaugsmo šaltinis, liudijantis apie vaikystės jautrumą ir gėrį.
Emilis iš Lionebergos – taip vadinosi berniukas, kuris gyveno Lionebergoje. Jis buvo išdykęs, neklaužada vaikas, nors atrodė meilutis, pažiūrėti visai dailus, taigi galėjai pagalvoti, kad jis lyg angelėlis. Bet taip tik atrodė…
Perskaityk knygą apie laisvę
Džanis Rodaris „Čipolino nuotykiai“. Tai gerai žinoma istorija vaikams, kurią sukūrė italų autorius Gianni Rodari. Knygos siužetas vystomas originaliame pasaulyje, kuriame gyvena sužmogintos daržovės. Istorija prasideda ne pačiais linksmiausiais įvykiais. Svogūniuko Čipolino tėtis uždaromas į kalėjimą, kur turės praleisti visą savo gyvenimą! Už ką? Nepatikėsite, bet tik todėl, kad neatsargiai užmynė ant piktojo princo Citrono kojos.
K. B. Bradley „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“. Šiuolaikinės amerikiečių rašytojos Kimberly Brubaker Bradley romane vaikai kovoja už savo teisę gyventi ir būti laimingiems. Dešimtmetė Ada, su mažuoju broliuku ištrūkusi iš nemylinčios motinos gniaužtų, išmoksta įveikti negalią, pasitikėti žmonėmis bei pačia savimi.
B. Stowe „Dėdės Tomo trobelė“. Tai jautrus pasakojimas apie sunkią vergovės dalią Pietų Amerikos valstijose 19 amžiuje. Dėdė Tomas – kilnios širdies juodaodis vergas, jo įsitikinimais žavisi net aršiausi priešai. Jo kova už tikėjimą, žmogiškąsias vertybes, kitų vergų likimus nepalieka abejingų.
Jurga Vilė, Lina Itagaki „Sibiro haiku“. Šioje komiksų knygoje pasakojama istorija atskleidžia ne vien pagrindinio veikėjo Algiuko likimą – tokių skaudžių šeimos istorijų apie išgyvenimą tremtyje slepia širdyje kiekvienas lietuvis, tačiau neužrašytos ar nenupieštos jos grimzta užmarštin, tad nors knygą gali pradėti skaityti patys vaikai nuo aštuonerių metų, ji gali pasirodyti įdomi ir suaugusiajam.
Akvilė Magicdust „Bitės: išskirtinės merginų roko grupės istorija“. Grafinė novelė pasakoja apie pirmąją Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje šešių merginų roko grupę „Bitės“ ir jos lyderės Jūratės Dineikaitės muzikinį kelią.
Merginų patirtis kupina anekdotiškų įvykių iš koncertų ir gastrolių, sudėtingų pasirinkimų bei šiurpių susidūrimų su KGB. Ir dabar sunku pasakyti, iš kur jos rado drąsos lipti ant scenos su džinsais ir dainuoti tautiškas dainas, kas tuo metu buvo visiškai nepriimtina?
Perskaityk negrožinę knygą
Selemonas Paltanavičius „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“. Selemonas Paltanavičius – visiems Lietuvos skaitytojams žinomas rašytojas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas, daugybės grožinių ir pažintinių knygų autorius.
„Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“ skirta visai šeimai. Autorius atskleidė nuostabų Lietuvos gyvūnijos pasaulį – čia išsamiai aprašyta daugiau nei 150 gyvūnų rūšių, o trumpai paminėta bent dvigubai tiek. Knyga gausiai iliustruota gyvūnų nuotraukomis, praturtinta vaizdo ir garso įrašais.
Kobi Yamada „Ką daryti kilus idėjai“. Amerikiečių autoriaus knyga „Ką daryti kilus idėjai?“ moko vaikus ir mus suaugusiuosius klausyti savo vidinio balso, pašaukimo, daryti tai, kas neša daugiausia džiaugsmo ir tikėti savimi nepaisant kitų nuomonės, kritikos ar abejingumo. Knyga primena, kad net ir problema gali tapti galimybe. O tikėjimas savo idėja užaugina sparnus.
New York Times bestseleriu tapusi knyga taip pat laimėjo kelis aukso medalius, tarp jų „Independent Publishers Award“, „Washington State Book Award“ ir „Moonbeam“ geriausių vaikų knygų apdovanojimuose.
Christopher Lloyd, Britannica „Vaikų enciklopedija: tai, ką žinome, ir tai, ko nežinome“. Įdomiausi faktai, naujausi atradimai ir išradimai, pasaulio ir civilizacijos istorija bei ateitis – legendinėje enciklopedijoje „Britannica“ pateikta viskas, ką būtina žinoti smalsiems vaikams!
Ši knyga, kurioje daugiau nei tūkstantis iliustracijų, nuotraukų ir žemėlapių, sužadins kiekvieno skaitytojo smalsumą ir nuostabą, padovanos šimtus smagių mokymosi valandų visai šeimai.
Kotryna Zylė „Didžioji būtybių knyga“. Kotryna Zylė – mitologijos temomis rašanti vaikų ir jaunimo knygų autorė, įvairių literatūrinių projektų sumanytoja, pelniusi ne vieną apdovanojimą už savo kūrybą.
Tai antroji rašytojos knyga, kurioje ji vaikams atskleidžia lietuvių mitologijos pasaulio paslaptis. Knygoje rasite pagrindinių lietuviškų būtybių aprašymus, iliustracijas, gerąsias ir blogąsias jų savybes ir dabartines slėptuvių vietas. Čia vaizduojamas pasaulis šiek tiek bauginantis, bet kartu jaukus ir savas, kviečiantis stabtelti, apsidairyti, patirti naujų kasdienių nuotykių ir atradimų.
Aurélie Chien Chow Chine „Mano jausmai“. Prancūzų menininkės knygelė „Mano jausmai“ skirtos mažiesiems ir jų tėveliams. Kiekvienoje knygelėje aprašomi aštuoni dažnai mus aplankantys jausmai, kuriuos patiria vienaragis Gastonas. Trumpos kasdienės istorijos išmokys vaikus atpažinti ir įvardyti užplūstančias emocijas, patars, kaip jas priimti ir kaip su jomis elgtis, o kiekvieno skyriaus pabaigoje aprašyti kvėpavimo pratimai parodys, kaip kaskart užvaldžius stipriems jausmams viską grąžinti į vėžes.
Perskaityk knygą, kuri buvo ekranizuota
Roald Dahl „Raganos“. Pasaulio vaikų pamėgtas žymaus anglų rašytojo kūrinys apie berniuką, netikėtai tapusį slapto tikrų raganų susirinkimo liudininku.
Gali gyventi kaimynystėje su ragana ir net neįtarti, kas ji tokia. Nes TIKROS RAGANOS niekuo nesiskiria nuo paprastų moterų, užtat vaikams jos labai pavojingos! Laimė, šiame pasakojime berniuko senelė žino, kaip atpažinti raganas. Tačiau netgi tai ne visada padeda susidoroti su šlykščia raganų paderme.
„Raganos“ – viena populiariausių pasaulinį pripažinimą pelniusio vaikų rašytojo knygų.
Saulius Šaltenis „Riešutų duona“. „Riešutų duonoje“ nėra ilgų peizažo aprašymų. Trumpų – irgi. „Riešutų duonoje“ žaidžiamas dvigubas žaidimas – pasakojama viena, o pasakoma kita. Neapsigauk.
„Riešutų duona“ nėra literatūriška. Ji tiesiog gyva.
„Riešutų duonoje“ daug juokingų epizodų. Bet niekas neišjuokiamas.
„Riešutų duonoje“ pasakojama apie praeitį. Tačiau ji yra ir apie dabartį. Ir apie Tave.
„Riešutų duona“ – istorija apie jaunus žmones. Tačiau ji tinka ir šiek tiek, ir smarkiai, ir labai labai vyresniems.
„Riešutų duona“ – tiesiog geras literatūros kūrinys, įsukantis, įsimenantis. Jis ilgam liks kartu.
„Riešutų duona“ pirmąkart pasirodė praėjusiame amžiuje, 1972-aisiais, kai Lietuva dar buvo Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, o literatūros rašymas neretai priminė katės ir pelės (t. y. rašytojo ir cenzoriaus) žaidimą. Ją parašęs Saulius Šaltenis buvo vienas iš šmaikščiausių ir aštriausių šio žaidimo žaidėjų, nes sugebėjo ir kritikuoti okupacinę santvarką jai pačiai to nesuvokiant, ir parašyti nesenstančius kūrinius, kuriuos drąsiai galima vadinti gyvąja klasika. (Jurgita Žana Raškevičiūtė)
Katherine Paterson „Tiltas į Terabitiją“. Pagautas tyro džiaugsmo, apėmusio dainuojant, Džesas atsisuko ir susidūrė akimis su Lesle. Jis nusišypsojo jai. Na ir kas? Negi negalima? Ko gi jis bijo? Viešpatie. Kartais jis elgiasi kaip paskutinis mulkis. Linktelėjo jai ir vėl nusišypsojo. Ji atsakė tuo pačiu. Sėdėdamas mokytojų kambaryje ant kilimo, Džesas staiga pajuto, kad nuo šios akimirkos jo gyvenime prasideda naujas tarpsnis ir jis pats nori, kad taip būtų.
Į mažą miestelį atsikrausto visus tuometės visuomenės standartus laužanti Leslė, ir dešimtmetis Džesas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė visam laikui. Iki šiol nesuprastas meniškos prigimties Džesas patiria, ką reiškia tikra draugystė. Jiedu su Lesle susikuria paslaptingą Terabitijos pasaulį, kuriame gali gyventi taip, kaip jiems norisi. Kai gyvenimas dar kartą apvirsta aukštyn kojomis, Džesas patiria, kad ne tik Terabitijoje vyksta stebuklai… Didžiausi burtai slypi kiekvieno širdyje, o tikra draugystė padeda nutiesti tiltą į nuostabų pasaulį, esantį visai čia pat. Juk ką nors praradęs visuomet atrandi kažką naujo, tiesa?
Lewis Carrol „Alisa Stebuklų šalyje“. Pasaka „ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE“ – tai kelionė į džiugią vaikystę ir saulės nutviekstas minties skrydžio erdves su niekada nesibaigiančiomis Skrybėliaus ir Zuikio Pakluikio arbatėlėmis, gudria Češyro katino šypsena be paties katino, po pasaulį, pilną keisčiausių personažų ir dar keistesnių įvykių. Kas nutinka atsikandus gardaus pyragėlio ar atsigėrus iš buteliuko su užrašu „Išgerk mane“? Ar įmanoma įveikti pačią Širdžių Karalienę kroketo varžybose, kur rutuliukai yra gyvi ežiai, o lazdos – gyvi flamingai? Ir kaipgi baigsis keisčiausias kada nors vykęs teismas dėl dingusių pyragėlių?
„Vienintelis Lewisas Carrollis sugebėjo sukurti tokį fantastinį pasaulį, kokį gali įsivaizduoti tik vaikai. Ir tai privertė mus juoktis taip, kaip tik vaikai moka juoktis.“
Anglų rašytojo Lewiso Carrollo (1832–1898) vaizduotėje gimęs kūrinys jau daugiau nei 150 metų yra viena nuostabiausių istorijų, žavinčių tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Tiek vieni, tiek kiti žavisi nonsensu, sąmojais ir juokais, šmaikščiu žodžių žaismu, galvosūkiais ir mįslėmis, stebisi keistenybėmis ir iš visos širdies mėgaujasi fantastiškais Alisos nuotykiais.
Ann Brashares „Keliaujančių kelnių seserija“. Tibė, Lena, Bridžita ir Karmen – neišskiriamos draugės, jos tiesiog kaip seserys. Nors labai skirtingos: Bridžita – sportininkė, Lena – gražuolė, Tibė – maištautoja, o Karmen… – ta, kurios blogas charakteris. Sulaukusios šešiolikos, jos pirmąkart vasarą praleis atskirai.
Dėvėtų drabužių parduotuvėje įsigyti džinsai įkūnija pažadą niekada neišsiskirti. Taip gimė keliaujančios Kelnės…
Louisa May Alcott „Mažosios moterys“. Argi nebūtų smagu, jei visos mūsų oro pilys virstų tikromis ir galėtume jose gyventi?
Amerikoje siaučia pilietinis karas, daugelio šeimų gyvenimas pasikeitęs. Marčų šeimos galva taip pat atlieka savo pareigą ir palieka savo šeimos moteris vienas. Nors kartu lydi ir netikėtas nepriteklius bei vis ištinkančios negandos, seserys Megė, Džo, Betė ir Eimė kasdien stengiasi pamatyti šviesą ir gėrį. Visos jos svajoja apie labai skirtingus dalykus, tačiau šias keturias mažąsias moteris vienija ryžtas būti vertomis kitų meilės ir pagarbos bei kas rytą atsibusti truputį geresnėmis nei vakar.
Louisa May Alcott (g. 1832) – amerikiečių rašytoja, geriausiai žinoma kaip kūrinio „Mažosios moterys“, laikomo pirmąja amerikiečių literatūros klasika vaikams, autorė. Tai autobiografinio pobūdžio knyga, kurioje vaizduojamas XIX a. Amerikos keturių seserų – Megės, Džo, Betės ir Eimės – gyvenimas nuo vaikystės iki kol jos tampa suaugusiomis moterimis. Autorės kuriamas pasaulis jaukus ir šeimyniškas, pripildytas kasdienybės džiaugsmų ir vargų, pasižymintis stipriomis vertybinėmis idėjomis.
Perskaityk fantastinę knygą
Michael Ende „Begalinė istorija“. „Begalinė istorija“ – tikra literatūros klasika, kuri ne vienam skaitytojui tapo mėgstamiausia vaikystės knyga. Fantazijos pasauliui gresia pavojus – įvairūs jos pakraščiai ima lėtai, bet nenumaldomai nykti, ir šio nykimo neįmanoma sustabdyti. Nebent atsirastų stebukladarys, kuris pajėgtų išgelbėti Fantaziją nuo pražūties. Jį surasti į Didžiąją Paiešką išsiunčiamas jaunas medžiotojas Atrėjas, turėsiąs apkeliauti neįtikimiausius Fantazijos kraštus ir įveikti didžiausius išbandymus.
Vokiečių rašytojas Michaelis Ende (1929–1995) parašė daug puikių knygų vaikams, nors niekada nelaikė savęs vaikų autoriumi ir teigė, kad jo kūryba skirta visiems. „Begalinė istorija“ gavo ne vieną literatūrinį apdovanojimą, pagal ją sukurti net trys kino filmai.
Philip Pullman „Laikrodžio širdis“. Mažame Vokietijos miestelyje laikrodininko mokinys netikėtai pastebi, kad atgyja miesto laikrodžio figūra. Staiga gyvenimas ir fantazijų pasaulis praranda ribas, susilieja į vieną tikrovišką ir kraupią istoriją…
Ši garsaus šiuolaikinio britų autoriaus Filipo Pulmano (g. 1946), 2015 m. pelniusio Astridos Lindgren premiją, knyga skaitytojų ir kritikų neretai lyginama su laikrodžiu. Gal dėl to, kad paėmęs ją į rankas perskaitai vienu ypu? O gal kad ji, lygiai kaip ir laikrodis, susideda iš gausių viena kitą papildančių detalių? Nedideliame kūrinyje galima atpažinti pasakos, mokslinės fantastikos, istorinės apysakos, detektyvo, nuotykių literatūros, siaubo istorijos elementų.
Philippa Pearce „Tomo vidurnakčio parkas“. Broliui susirgus tymais, Tomą tėvai kelioms vasaros savaitėms išsiunčia pas tetą ir dėdę. Atrodo, jo laukia nuobodžios dienos, bet vidurnaktį seno namo hole berniukas išgirsta, kaip valandas muša didžiulis švytuoklinis laikrodis. Vienuolika… Dvylika… Trylika?! Tomas tyliai nulipa žemyn ir patenka į nuostabų parką, nors visi tvirtino, kad jokio parko prie namų nėra…
Tai knyga, kuri augina skaitytoją ir praturtina jo vidinį pasaulį, nesvarbu, ar jam dešimt, ar devyniasdešimt. Rašytoja, pasitelkusi užburiantį nuotykių ir paslapčių kupiną siužetą, kuria filosofiškų tonų ir gyvenimiškos išminties kupiną istoriją apie vaizduotės galią ir tai, kaip laikas mus keičia, kaip mes keičiamės augdami.
Philippa Pearce (1920–2006) – anglų rašytoja, kurios „Tomo vidurnakčio parkas“ yra laikui nepavaldi knyga, kritikų neretai vadinama šedevru. Knyga 1958 m. pelnė svarbiausią Didžiosios Britanijos vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimą – Karnegio (Carnegie) medalį. O 2007 metais kūrinys įrašytas į geriausių šia premija apdovanotų knygų dešimtuką.
William Joyce „Stebuklingos skraidančios Moriso Lesmuro knygos“. Morisui Lesmurui patiko žodžiai. Patiko aprašytos istorijos. Patiko knygos. Jo paties gyvenimas buvo tarsi tvarkingai, puslapis po puslapio rašoma knyga. Kas rytą atsiversdavo tą knygą ir aprašydavo savo džiaugsmą ir sielvartą, savo patirtį ir lūkesčius. Tačiau kartais ateina metas palikti viską už nugaros ir patraukti kur akys veda, kur kojos neša. Šitaip ponas Lesmuras atranda keistą pastatą su daugybe knygų, kuriomis pradeda rūpintis dar pats nesuprasdamas, kad tai tampa jo gyvenimo istorija…
„Stebuklingos skraidančios Moriso Lesmuro knygos“ – pasakojimas, kurį pamils tiek mažesni, tiek vyresni skaitytojai. Pagal šią knygą pastatytas to paties pavadinimo trumpametražis filmukas (angl. The Fantastic Flying Books of Mr. Morris Lessmore) susišlavė daugybę apdovanojimų, tarp jų ir 2012 m. „Oskarą“.
Otfried Preussler „Krabatas arba Treji metai užburtame malūne“. Kai keturiolikmetis Krabatas susapnavo vienuolika varnų, kviečiančių atvykti į Švarckolmo malūną mokytis burtų, tiesiog apsivertė ant kito šono ir miegojo toliau. Maža ko prisisapnuoja.
Bet kai sapnas vis nesiliovė kartotis, jis nusprendė nuvykti į tą malūną ir pasižiūrėti… Čia dedasi iš tiesų keisti dalykai. Be galo keisti. Krabatas pasiryžta visas užburto malūno paslaptis išsiaiškinti – net jei tai būtų gyvybės ar mirties klausimas.
Šioje istorijoje dera senovės legendos, paslaptingi sapnai, pavojingos užduotys, sunkus darbas ir tarp malūnininko mokinių tvyranti įtampa. Ne veltui ši paaugliams skirta Otfriedo Preußlerio (1923–2013) knyga laikoma vokiečių vaikų rašytojo kūrybos viršūne.
Kristina Gudonytė „Jie grįžta per pilnatį“. Romano „Jie grįžta per pilnatį“ veiksmas vyksta Vilniuje. Paauglei Bertai per vasaros atostogas pavyksta įsidarbinti italų, lenkų ir lietuvių kinematografininkų grupėje, kuriančioje filmą apie karalienę Boną. Vos pradėjusi dirbti ką tik iškepta rekvizitininkė gauna pačių netikėčiausių užduočių. Viena iš jų – trūks plyš filmavimui parūpinti žmogaus kaukolę. Čia prasideda Bertos ir jos draugų Žygio bei Augio nuotykiai, kai išsitrina ribos tarp iliuzijos ir realybės, kai legendos (apie Žygimanto Augusto šmėklą, negalinčią gyventi be Vilniaus, apie prakeiktuosius Jonų bažnyčioje ir ten paslėptus lobius, apie vaiduoklį Dominikonų bažnyčioje ir kt.) virsta tikrove.
Kristina Gudonytė – rašytoja („Gėlių dvaras“, „Blogos mergaitės dienoraštis“, „Ida iš šešėlių sodo“), spektaklių, populiarių televizijos filmų scenarijų autorė ir režisierė, aktorė, dailininkė. „Blogos mergaitės dienoraštis“ 2009 m. buvo pripažintas geriausia knyga paaugliams, „Ida iš šešėlių sodo“ – 2012-aisiais. 2014 m. K. Gudonytei už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, už įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį, už jautrumą gimtajai kalbai buvo paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta Vaikų literatūros premija.
Dalyvauti vasaros skaitymo akcijoje paprasta: užsiregistruok svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir perskaitęs knygas suvesk jų pavadinimus. Jeigu reikia, paprašyk bibliotekininko pagalbos.
Akciją „Vasara su knyga“ koordinuoja Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis.
Visa informacija apie skaitymo iššūkį, taisykles, registracijos forma ir naujienos – vasarasuknyga.lt, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.
Nuo 2016 m. vasaros metu vykdoma akcija „Vasara su knyga“ yra LR kultūros ministerijos Skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos dalis.
