Janušas Korčakas – gydytojas, pasakininkas, pedagogas

Lenkijoje gyvenęs ir kūręs šis žydų kilmės rašytojas labiausiai žinomas kaip pasakininkas, vaikų knygų autorius, tačiau jo asmenybė aprėpė gerokai platesnį lauką nei vien grožinė literatūra. Ko nežinome apie šią asmenybę?

Tikrasis rašytojo vardas buvo Henrikas Goldšmitas ir gimė jis 1878 arba 1879 metais (tikrųjų gimimo metų nežinojo nė pats J. Korčakas) Varšuvoje, žydo bei lenkės šeimoje. Sekdamas savo senelio pėdomis jis nusprendė pasukti mediko keliu. Baigęs medicinos studijas J. Korčakas buvo pašauktas kariauti Rusijos-Japonijos kare. Jau ten rašytojo dėmesys krypo į vaikų pasaulį – iš vienos sadistiškų polinkių turinčios kinės mokytojos jis perpirko rimbą, kuriuo ši plakdavo vaikus. Vėliau rimbas buvo perdarytas ir tapo vienu iš žaislų jo įkurtuose vaikų namuose.

Visiems gerai žinomas Janušo Korčako slapyvardis gimė 1898 m., kai jaunasis rašytojas nusprendė dalyvauti literatūriniame konkurse bei pateikė dvi pjeses, psirašytas skirtingais vardais – vieną Janašo Korčako (pagal J. I. Kraševskio „Istoriją apie Janašą Korčaką“), kitą  – tiesiog Janušo vardu. Viena iš pjesių buvo apdovanota, o po metų nusistovėjo iki šių dienų žinomas pseudonimas, atsiradęs, greičiausiai sujungus šiuos du itin panašius pseudonimus.

Pirmojo pasaulinio karo metais J. Korčakas parašė pirmuosius veikalus apie vaikų auklėjimą („Pastabos apie auklėjimą“, 1919 ir „Kaip mylėti vaiką“, 1919). Šie leidiniai susilaukė nemažos sėkmės ir yra iki šių dienų svarbūs pedagogikos istorijoje. J. Korčako nuostatos liudijo modernų žvilgsnį į auklėjimą: skatinta nelaikyti vaikų savo nuosavybe ar savų rankų kūriniu, o kaip tik stengtis pagarbiai įskaityti juose įrašytus ankstesnių kartų genus: „Vaikas yra pergamentas, tankiai prirašytas smulkių hieroglifų, kurių tik dalį pajėgsi perskaityti, o kai kuriuos sugebėsi ištrinti arba tik nubraukti, pagaliau užpildyti savo turiniu.“¹ Raginama vaikų neapkrauti paliepimais, o ugdyti pavyzdžiu („Kaip stabilizuoti, o ne apsunkinti polėkį, grūdinti, o ne varginti sparnus? Taigi savo pavyzdžiu, pagalba, patarimu ir žodžiu.“²), taip pat nereikalauti priverstinio dėkingumo („Ar atiduodi vaikui, ką paėmei iš tėvų, ar tik skolini, kad atsiimtum, šykščiai užsirašydama ir apskaičiuodama procentus?“) ir neprimesti išorinių sveiko, protingo ar tobulo vaiko standartų. Šie patarimai neapsiriboja vien tėvų ar mokytojų auditorija, tačiau skatindami globaliau mąstyti apie ugdymą turi universalaus aktualumo: „Aš turiu tyrėjo, o ne išradėjo protą. Studijuoti tam, kad žinotum? Ne. Studijuoti, kad žinotum daugiau? Ne. Manau, studijuoti reikia tam, kad galėtum užduoti vis daugiau ir daugiau klausimų.“³

Dar 1911 m. Varšuvoje buvo padėtas pamatinis akmuo būsimiems vaikų namams, kuriuos J. Korčakas sumanė įkurti veikdamas kartu su „Pagalbos našlaičiams organizacija“. Šie vaikų namai buvo priversti keisti savo būstinę dėl įsiplieskusio karo. Be šios veiklos rašytojas įkūrė ir bendrabutį, skirtą darbininkams, Pruškove, netoli Varšuvos, vėliau taip pat persiorientavusį į specialų būstą našlaičiams. Tačiau tai dar ne viskas – 1942 m. vasarį, likus vos keliems mėnesiams iki mirties, J. Korčakas užpildė prašymą tapti auklėtoju Centriniuose pabėgėlių namuose, įkurtuose Varšuvos geto teritorijoje. Į šią itin niūrią vietą atkeliaudavo našlaičiais tapę vaikai iš viso geto, tačiau dėl itin prastų sąlygų daugybė vaikų mirdavo, o išgyvenę buvo priversti gyventi neviltį sėjančiomis aplinkybėmis – ne veltui ši vieta buvo vadinama „priešlaidotuviniais namais“. Tačiau J. Korčakas buvo pasiryžęs dirbti net ir tokiomis sąlygomis, vildamasis, jog įmanoma pagerinti ten atsidūrusių vaikų gyvenimą bei suteikti jiems vilties.

J. Korčakas ne tik rašė vaikams, tačiau sudarė sąlygas ir jiems patiems pasireikšti. Jo iniciatyva 1926 m. buvo išleistas pirmasis „Mažosios apžvalgos“ (lenk. „Mały Przegląd“) – priedo prie dienraščio „Mūsų apžvalga“ (lenk. „Nasz Przegląd“) – numeris. Tai buvo fenomenas to meto spaudoje – vaikai patys rašė straipsnius bei redagavo šį leidinį, jame nebuvo paternalistinio ar moralizuojančio suaugusiųjų balso. Vaikų parengti straipsniai buvo atrenkami tarybos, kurią sudarė ir suaugusieji, ir vaikai, o viskam vadovavo du vyriausieji redaktoriai – suaugusysis ir vaikas. Vaikai buvo skatinami rašyti apie jiems svarbius klausimus ir problemas:

„Vertingiausi laiškai yra tie, kuriuose aprašomi dalykai, kurių negalima pasakoti tėvams ar mokykloje. Dalykai, apie kuriuos vaikai kalbasi tarpusavyje. Dabar jie turi progą apie tai prabilti aiškiai ir nuoširdžiai, be gėdos ar baimės, kad kas nors iš jų pasijuoks.“⁴

Taip šis leidinys tapo platforma, kur vaikai turėjo galimybę laisvai pasisakyti apie klausimus, kurie, kaip paaiškėjo, dažnai buvo aktualūs ne vien vaikams. Per pirmuosius dešimt gyvavimo metų redakcija kasmet sulaukdavo apie 4000 laiškų, kuriuos siųsdavo maždaug 3000 reguliarių žurnalo korespondentų. Turinį sudarė įvairūs straipsniai, taip pat sporto naujienos, įvairūs konkursai, kryžiažodžiai ir žaidimai. Tarp nuolatinių žurnalo autorių buvo ir rašytojas Józefas Henas bei filosofas Zygmuntas Baumanas. Vienas iš „Mažosios apžvalgos“ fenomenų buvo tai, jog nors žurnalas visų pirma buvo skirtas žydų vaikams, nemažai lenkų vaikų taip pat rašė tekstus bei skaitė jį, tad J. Korčako darbas jungė ir skirtingų tautybių vaikus.

Janušo Korčako gyvenimas baigėsi tragiškai kaip ir daugumos jo epochos žydų tautybės žmonių. Įkūrus Varšuvos getą jis kartu su savo įkurtų vaikų namų auklėtiniais buvo priverstas persikelti į jį. 1942 m. įsakyta dalį vaikų perkelti į Treblinkos mirties stovyklą, o J. Korčakas nusprendė lydėti savo auklėtinius, nors, pasak kai kurių šaltinių, jam, kaip autoritetingam asmeniui, buvo siūlomos kelios išsigelbėjimo galimybės. Treblinkoje visų jų laukė mirtis, tiksli egzekucijos data nežinoma.

Į lietuvių kalbą yra išverstos šios J. Korčako knygos:

pedagoginiai veikalai: „Kaip mylėti vaiką“ (2018), „Vaiko teisė į pagarbą“ (2016), knygos vaikams: „Karalius Motiejukas Pirmasis“ (1963, 1982), „Džekas kooperatininkas“ (1936), „Kai vėl būsiu mažas“ (1965).

——————————-

¹ „Dešimt Janušo Korčako priesakų apie vaikų auklėjimą“. Prieiga per internetą http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-30-janusz-korczak-kaip-myleti-vaika-istraukos/63497 (Žiūrėta 2020-04-15).

² Ten pat.

³ Ten pat.

⁴ Mikołaj Gliński „12 Things Worth Knowing About Janusz Korczak“. Prieiga per internetą https://culture.pl/en/article/12-things-worth-knowing-about-janusz-korczak (Žiūrėta 2020-04-15).

Jūratė Petronienė