Kovo 20-oji – Pasaulinė istorijų pasakojimo diena

2022 m. kovo 17 d.
Istorijų pasakojimas – būdas dalintis patirtimi, išsaugoti savo istoriją ir suvokti supantį pasaulį ir vieniems kitus. Pasakojimas žodžiu padeda kurti bendrystę, lavina kalbinius įgūdžius, žadina vaizduotę ir stiprina pasitikėjimą savimi. Pasakojimo esmė nėra tiesiog perduoti siužetą ar faktus: jis vienu metu kalba klausytojui, kalbina jį, įtraukia, skatina keistis. Tikrame pasakojime būtinai reikia dalyvauti.

Pasaulinė istorijų pasakojimo diena (angl. World Storytelling Day) yra pasaulinė žodinio pasakojimo meno šventė. Ji minima kiekvienais metais kovo 20 d. (arba netoli šios datos). Istorijų pasakojimo dienos tikslas – kviesti visus dalintis istorijomis savo kalba savo šalyje ir tai daryti tą pačią dieną visame pasaulyje.

Pasakojame istorijas. Nuotr. Vygaudo Juozaičio
Pasakojame istorijas. Nuotr. Vygaudo Juozaičio

Pasaulinės istorijų pasakojimo dienos, kaip pasaulinio reiškinio, pradžia gali būti atsekama Skandinavijoje. Šiai dienai paminėti skirti renginiai prasidėjo 2001 m. Švedijoje, 2002 m. išplito į kitas Skandinavijos šalis, o nuo 2003-iųjų – ir į visą pasaulį. Tai pirmoji pasaulinė tokio pobūdžio istorijų pasakojimo šventė, kuri yra svarbi ne tik klausytojams, bet ir užmezgant bei stiprinant ryšius tarp pasakotojų, kurie dirba toli vienas nuo kito, atkreipiant visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į pasakojimą kaip meno rūšį. Daug informacijos apie šią dieną, pasaulyje vykstančius renginius, iniciatyvas galima rasti oficialioje feisbuko grupėje „World Storytelling Day“.

Pasakojame istorijas. Nuotr. Sevilės Charsikos
Pasakojame istorijas. Nuotr. Sevilės Charsikos

Kasmet istorijų pasakojimo dienai yra priskiriama ir tema, kuria remiantis pasakotojai kviečiami pasakoti savo istorijas. 2022 m. tema yra „Prarastas ir rastas“. Senesnių metų temos laviruoja nuo labai trumpų, pavyzdžiui, „Medžiai“, „Vanduo“, „Paukščiai“, iki platesnių, paliečiančių ir aktualias temas – „Stiprios moterys“, „Išmintingas kvailys“, 2021 m. tema buvo „Naujos pradžios“.

Lietuvoje šios dienos minėjimas dar neturi senos tradicijos, bet šalyje tikrai vyksta įvairių vaikus ir jaunimą įtraukiančių arba istorijų pasakojimo specialistus ugdančių veiklų ir iniciatyvų. Pavyzdžiui, nuo 2017 m. vykstantis Tarptautinis pasakojimo festivalis SEKAS (https://www.facebook.com/pasakojimofestivalisSEKAS), Tarptautinis „Baltic Storytelling Centre“ rengiamas istorijų festivalis „Išklausyk“ (https://www.facebook.com/balticstorytelling/), 2019–2021 m. vykdant Skaitymo skatinimo programą specialistams buvo rengiami mokymai „Pasakojame istorijas“ (https://skaitymometai.lnb.lt/index.php?2446329349), Vilniaus universitete vyksta „Istorijų pasakojimo sal(i)onas“ (https://www.kultura.vu.lt/projektai/istoriju-pasakotojai), nuo 2019 m. – Istorijų festivalis Kaune (https://istorijufestivalis.eu/).

Galima išskirti ir keletą istorijų pasakojimą puoselėjančių lietuvių kūrėjų. Pavyzdžiui, Milda Varnauskaitė, kuri kaip pasakotoja dalyvauja įvairiuose renginiuose Nyderlanduose ir Lietuvoje, dalinasi biografiniais, folkloriniais, istoriniais ir kitokiais pasakojimais, Daiva Ivanauskaitė – profesionali pasakotoja, tarptautinių pasakojimo festivalių kuratorė ir dalyvė, Gražina Kadžytė – etnologė, etninės savasties saugotoja, tarptautinių pasakojimo festivalių dalyvė.

Kaip pasakoti istorijas vaikams / Silke Rose West ir Joseph Sarosy. – Vilnius: Vaga, 2021. – 190 p. – ISBN 978-5-415-02616-6
Kaip pasakoti istorijas vaikams / Silke Rose West ir Joseph Sarosy. – Vilnius: Vaga, 2021. – 190 p. – ISBN 978-5-415-02616-6

 

Rekomenduojame paskaityti, pažiūrėti, apsilankyti

Parengė Rūta Lazauskaitė

 

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai