Literatūra pirmiausia yra žmonės. Pokalbis su vaikų literatūros leidybos agentu ir rašytoju Benu Bėrantu

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kasmet skiria Vinco Aurylos premiją už vaikų ir jaunimo literatūros sklaidą.

Daugybę metų ši premija buvo skiriama vaikų literatūros tyrinėtojams, kritikams, tačiau pamažėle ji tampa vis atviresnė įvairiems vaikų literatūros ir skaitymo puoselėtojams, svariais darbais prisidedantiems prie šių sričių aktualizavimo. Už veiklą 2023 m. premiją pelnė Benas Bėrantas, kuris padeda lietuvių vaikų literatūrai iškeliauti į pasaulį, būti pastebėtai tarptautinėje rinkoje.

Apie leidybos agento darbą, kuris prasidėjo kaip avantiūra, su rašytoju Benu Bėrantu kalbėjosi Eglė Baliutavičiūtė.

Vos išgirdau, kad esi nominuotas Vinco Aurylos premijai, labai apsidžiaugiau – juk darai labai reikšmingą darbą, tavo dėka lietuvių vaikų literatūrą atranda vis daugiau pasaulio skaitytojų. O dabar be galo smagu tave pasveikinti ir su laimėjimu. Kokios emocijos užklupo patį, kai sužinojai apie nominaciją ir laimėjimą?

Pamatęs save tarp nominantų Vilniaus knygų mugėje apsidžiaugiau, bet, tiesą sakant, laimėti nesitikėjau. Juk labiau įprasta pastebėti tai, kas vyksta čia pat, tuo tarpu mano kaip leidybos agento pastangos nukreiptos į užsienį, o ir pati veikla nišinė, užkulisinė. Platesniame lauke dar apskritai nemažai nesuprantančių, ką tas agentas veikia, tad premija padeda atkreipti dėmesį, kad vertimai į užsienio kalbas nenutinka savaime ir reikalauja tikslingų pastangų.

Kita vertus, ir be apdovanojimų žinau, kad darau reikšmingą darbą. Jei man sekasi, tuomet sukuriu galimybes ir kitiems: autoriai ir iliustruotojai gali plėsti savo skaitytojų ratą, pretenduoti į kitų šalių apdovanojimus, vykti į tarptautinius festivalius, gauti papildomų pajamų. Tame matau didelę prasmę.

Kaip sugalvojai tapti vaikų literatūros agentu?

Penktus metus dirbau leidykloje ir jaučiausi šiek tiek išsisėmęs, norėjau pabandyti ką nors naujo. Kadangi vykdavome į užsienio muges pirkti knygų vertimo teisių, kur knibždėte knibždėdavo agentų, man natūraliai kilo klausimas, kodėl niekas to nedaro Lietuvoje. Kadangi mintis nepaleido, nutariau išeiti iš darbo ir pabandyti. Dabar šita avantiūra tęsiasi jau septintus metus ir tapo ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu. Smagu, kad ėjimas nepramintu taku pasiteisino, nors daugelis ir kilnojo antakius. Bet buvo ir žmonių, kurie nuo pat pradžių pasitikėjo, esu jiems labai dėkingas.

Kaip atrodo vaikų literatūros agento darbo diena? Ir apskritai, ką daro agentas, kokios jo darbo sudedamosios dalys?

Literatūros agento darbo dienos gali būti labai skirtingos. Kartais jos lekia keliaujant po pasaulį ir susitinkant su įvairių šalių leidėjais, redaktoriais. Kartais kiauras dienas rašau el. laiškus. Taip pat deruosi dėl leidybos sąlygų, sudarinėju sutartis, maketuoju katalogus, kuriu naujienlaiškius ar tiesiog skaitau knygas, kurioms svarstau atstovauti.

Pastaraisiais metais jau ir dalinuosi žiniomis įvairiuose tarptautiniuose renginiuose su kitais teisių pardavėjais, ypač iš naujų rinkų, nes patirties per šiuos metus sukaupiau nemažai.

Kas agento darbe tau įdomiausia, smagiausia, o kas galbūt kelia didesnių iššūkių?

Sunku ilgai laukti, kol užsienio leidykla nuspręs dėl vienos ar kitos knygos ir įdėjus daug pastangų gauti neigiamą atsakymą, bet tai sudėtinė šio darbo dalis, nes konkurencija milžiniška, o lietuvių autorių knygos svarstomos tarp britų, prancūzų, ispanų, švedų, vokiečių ir kitų. Bet visa tai ugdo kantrybę, skatina nuolat tobulėti ir kiekvieną vertimą paverčia švente.

O smagiausia aplankyti knygų muges visame pasaulyje ir susipažinti su įdomiais, išskirtiniais žmonėmis, kurie leidžia labai skirtingas knygas ir vis tiek randa savo skaitytojus. Kartais save pagaunu, kad vaikštinėdamas mugėse žiūriu ne į knygas, o į veidus. Manau, kad literatūra pirmiausia yra žmonės.

Kokia lietuvių vaikų literatūra domisi užsienio leidėjai? Ar pastebėjai tam tikrų tendencijų?

Visi ieško gerų knygų, bet tas apibrėžimas gali būti kardinaliai skirtingas. Kai kuriems svarbu autentiški pasakojimai ir meniškos iliustracijos, kitiems paprastas tekstas ir komerciški piešiniai. Džiaugiuosi, kad turime ką pasiūlyti ir vieniems, ir kitiems.

Anksčiau tekdavo įrodinėti, kad Lietuva irgi turi ką pasiūlyti, nes daugelis mūsų rinką matė kaip tą, kuriai tik parduodamos vertimo teisės. Dabar tie laikai jau praėjo. Į mūsų stendą užsukę pastebi knygų išskirtinumą, o juk tai didelis įvertinimas. Ypač smagu, kad mūsų iliustruotojai yra aukščiausio lygio ir pelno tarptautinius apdovanojimus. Bet ir rašytojai stengiasi neatsilikti, pastaruoju metu jie vertinami už pasakojimų universalumą, gebėjimą paprastai kalbėti apie sudėtingus dalykus.

Kaip atsirenki knygas, kurias siūlysi užsieniui?

Nuolat stebiu Lietuvoje išleidžiamas naujas knygas vaikams ir svarstau, kurios galėtų būti įdomios užsieniui, taip pat stengiuosi nepamiršti ir senesnių leidinių, kurie tampa vėl aktualūs. Savo kataloge stengiuosi turėti įvairių knygų, kad idealiu atveju galėčiau pasiūlyti bent po vieną kiekvieno skoniui.

Visomis atsirinktomis knygomis tikiu ir galiu privardinti daugybę priežasčių, kodėl jas reikėtų leisti visame pasaulyje. Geriau pagalvojus, jei taip nebūtų, tuomet ir joms atstovauti nebūtų prasmės. Kai tiki pats, tuomet patikės ir kiti.

Ar esi skaičiavęs, prie kiek lietuvių autorių knygų leidybos užsienyje prisidėjai? Jei taip, kiek?

Šis skaičius jau perkopė du šimtus, o lietuvių autorių knygos vaikams verčiamos į daugiau nei 30 užsienio kalbų. Pastaruoju metu itin aktyviai dalyvauju tarptautinėse mugėse ir apie mūsų knygas pasakoju daugybei leidybos pasaulio žmonių, tad vertimų bus dar ne vienas.

Kaip sekasi derinti agento darbą su kūrybine veikla, juk esi ir vaikų rašytojas?

Norėčiau, kad derinti pavyktų geriau. Rašymą šiek tiek apleidau, nes pagavau gerą bangą kaip agentas ir stengiuosi ją išnaudoti, o ir jaučiuosi atsakingas prieš atstovaujamus autorius bei jų knygas, bet tikiu, kad intensyviau prie rašymo dar pavyks grįžti. Į agentavimą mane įtraukė leidyba, o į leidybą atvedė būtent meilė rašymui, tad neketinu apleisti ar pamiršti šio pirminio impulso.

Ačiū už pokalbį, Benai!