Meindertas De Jongas – amerikiečių autorius nuo Šiaurės jūros krantų

2021 m. kovo 03 d.
1906 m. kovo 4 d. Olandijoje, mažame Vyrumo kaimelyje prie Šiaurės jūros, gimė vaikų rašytojas ir iliustratorius Meindertas De Jongas. Kai jam sukako aštuoneri, visa M. De Jongo šeima emigravo iš Olandijos į Jungtines Amerikos Valstijas (kur autorius 1991 m. liepos 16 d. ir mirė).
Pirmoji M. De Jongo knyga
Pirmoji M. De Jongo knyga

Vaiko iš emigrantų šeimos gyvenimas nebuvo lengvas, tačiau būsimasis rašytojas 1928 m. pabaigė koledžą. Prasidėjus Didžiajai depresijai JAV, būsimam rašytojui teko imtis pačių įvairiausių darbų. Jis dirbo alavo kasyklų darbininku, durininku, mokytoju, duobkasiu, mūrininku, ūkininkavo. Paskatintas vietos bibliotekininkių, pabandė rašyti vaikams. Pirmoji autoriaus knyga „Didžioji žąsis ir mažas baltas ančiukas“ (angl. The Big Goose and the Little White Duck) išleista, galima teigti, labai nepalankiu metu – 1938-aisiais. Šalį ką tik buvo nusiaubusi ekonominė krizė ir atrodė, kad vaikams skirtos knygos tikrai ne pati būtiniausia ar perkamiausia prekė.

Tačiau tai nesutrukdė M. De Jongui atsidėti tik rašymui. 1939 m. jis išleido knygą „Dirko šuo Belas“ (angl. Dirks Dog, Bello) ir netrukus rašymas vaikams tapo pagrindiniu ir labai sėkmingu užsiėmimu – nuo 1938 iki 1986 m. M. De Jongas parašė net 27-ias knygas, daugelis jų išverstos į kitas kalbas. Tiesa, kūrybą pertraukė Antrasis pasaulinis karas: vyras įstojo į JAV armijos oro pajėgų korpusą ir tapo karo istoriku, žurnalistu Kinijoje. Laimei, išgyvenęs šį tamsų laikotarpį, pokariu vėl grįžo prie rašymo vaikams. Sudėtinga karo patirtis atsispindėjo jo apysakoje „Šešiasdešimties tėvų namas“ (angl. The House of Sixty Fathers, 1956), kurioje vaizduojamas berniukas, ieškantis kare dingusių tėvų (knyga paremta tikra autoriaus pažintimi su kinų berniuku). Tačiau tai vienintelė tokios tematikos knyga, visi kiti autoriaus kūriniai – apie gamtą ir gyvūnus.

Vyturys, 1988
Vyturys, 1988

Kad autorius ne tik produktyvus, bet ir talentingas bei pripažintas, galima įsitikinti apžvelgus ir jo gautų premijų sąrašą. Pradėkime nuo svarbiausios: 1962 m. De Jongas gavo H. Ch. Anderseno premiją ir buvo pirmasis ja apdovanotas amerikiečių rašytojas. Garbingam Niuberio medalio apdovanojimui jis buvo nominuotas net penkis kartus. Šį prestižinį apdovanojimą autoriui 1955 m. pelnė knyga „Gandralizdis ant stogo“. Du kartus už savo kūrybą M. De Jongas apdovanotas Vokietijoje. Už knygą „Šešiasdešimties tėvų namai“ pelnė Josette Frank apdovanojimą. 1962 m. autoriui buvo įteikta JAV nacionalinė knygų premija už kūrinį „Kelionė iš Pipirmėtės gatvės“ (angl. Journey from Peppermint Street), kuriame pasakojama apie septynmečio olandų kilmės berniuko klajones, todėl manoma, kad šioje knygoje yra nemažai autobiografinių detalių.

Deja, angliškai neskaitančiam Lietuvos skaitytojui būtų sudėtinga įvertinti šių apdovanojimų pagrįstumą ar meninę knygų vertę, nes lietuvių kalba tėra išleista viena knyga  – „Gandralizdis ant stogo“ (pirmą kartą pasirodė 1988 m., pakartotinai išleista 1999 m.). Talentą, plėtojamas temas, meilę gamtai – visus dalykus, už kuriuos autorius buvo ne kartą apdovanotas, galime bandyti įžvelgti tik šioje vienoje knygoje aprašomuose šešių vaikų, bandančių į savo kaimelį prisivilioti gandrus, nuotykiuose. Žinoma, būtų galima pagrįstai abejoti, ar čia tikrai dera vartoti žodį „nuotykiai“: apysakos veiksmas vyksta klumpių avėjimo laikais, kaimą aplanko vienintelis kelias savaites vėluojantis laikraštis, vyrai dažniausiai išplaukę į jūrą, pylimą daužo bangos, o oras prie Šiaurės jūros toks atšiaurus, kad neauga nė vienas medis. Kas gali vykti mažame kaimelyje Šoroje, kuriame, kaip rašo autorius, „yra šiek tiek namų, bažnyčia ir varpinė. Penkiuose iš tų namų gyvena šeši Šoros mokiniai, ir šis dalykas mums svarbus. Namų yra ir daugiau, bet juose vaikų negyvena – tik seni žmonės, todėl mums tai nelabai svarbu“ (p. 5)?

Lietus, 1999
Lietus, 1999

Turbūt tai ir yra autoriaus talentas – kuriant nesudėtingą siužetinę liniją (vaikai tik nori atsivilioti gandrus) skaitytoją įtraukti į mažo kaimelio kasdienybę, tarytum tai būtų neeiliniai nuotykiai, kurie neleidžia atsikvėpti, išlaiko dėmesį. Jis meistriškai balansuoja tarp nuotykių ir  sentimentalumo, taip pat detalaus gamtos aprašinėjimo. Tie vaikų (vėliau – ir visų nedidelio kaimelio gyventojų) nuotykiai taip pat turi bendruomeniškumo, susitelkimo potekstę: vaikai susidraugauja su kaimo senoliais (mergaitė Lina su vyriausiąja kaimo gyventoja), tėvai, kurie tarsi visuomet nuošalyje, nes nuolat išplaukia į jūrą žvejoti, įsivelia į nuotykius kartu su savo vaikais (rato gandrams kėlimo per audrą scena), neįgalus kaimo pikčiurna Janas vėl priimamas į bendruomenę ir pasijunta reikalingas, svarbus. Yra ir dar vienas – svajonių išsipildymo lygmuo, kuris kartais skamba kiek sentimentaliai, gal net didaktiškai, bet būtent jis, kaip ir vaikų nuotykiai, yra varomoji knygos jėga: „Bet juk viskas prasideda nuo svajonių. Žinoma, jeigu visą laiką tik svajosi, tai taip ir liks vien svajonė, negyva, suplėkusi. Bet jeigu pirma pasvajosi, o paskui kibsi į darbą, tai ar tada svajonė neišsipildys? Nagi pasėdėkit valandėlę ir pasvajokit – įsivaizduokit Šorą su medžiais ir gandrais.“ (p. 23)

„Gandralizdis ant stogo“ originalo kalba, iliustruotas Maurice'o Sendako
„Gandralizdis ant stogo“ originalo kalba, iliustruotas Maurice’o Sendako

Kūrinio laikas nekonkretizuojamas, tačiau iš įvairių detalių (klumpių, aprangos, žvejybos, gyvenimo papročių) galima suprasti, kad tai, matyt, autoriaus vaikystė, tie aštuoneri pirmieji jo gyvenimo metai, praleisti dar Olandijoje, kurie ir buvo vienas didžiausių jo įkvėpimo šaltinių. Tik pačias gražiausias vaikystės dienas tokioje atšiaurioje aplinkoje praleidęs kūrėjas gali su tokia meile ir susižavėjimu aprašinėti Šiaurės jūros audrą, pavojingus potvynius, bangų, besiveržiančių per pylimo viršų, putų spalvą, drėgmę, vėją ir kitus, atrodo, jokio patogumo ar jaukumo nesuteikiančius reiškinius. Todėl ši knyga galėtų būti laikoma netiesioginiu autobiografiniu autoriaus kūriniu.

Reikia paminėti, kad M. De Jongas buvo ne tik rašytojas, bet ir iliustratorius. Tačiau jo knygas yra iliustravę ir kiti žymūs kūrėjai. Originalo kalba išleistas kūrinys „Gandralizdis ant stogo“, kaip ir dar penkios kitos knygos, iliustruotas Maurice’o Sendako. 1988 m. pasirodęs pirmasis lietuviškas leidimas, deja, išėjo visai be iliustracijų. 1999 m. išleista knyga iliustruota lietuvių dailininkės Neringos Žukauskaitės.

 

Bibliografija

  • Gandralizdis ant stogo: apysaka / iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 175 p.
  • Gandralizdis ant stogo: apysaka / iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus; iliustravo Neringa Žukauskaitė. – Vilnius: Lietus, 1999. – 171 p.

Rekomenduojame paskaityti

Parengė Asta Plechavičiūtė

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai