Mirė vertėjas Adomas Pranas Druktenis

Eidamas 89 metus 2019 m. birželio 9 d. mirė IBBY Lietuvos skyriaus Garbės narys vertėjas Adomas Pranas Druktenis, didelę vertėjo karjeros dalį paskyręs vaikų literatūrai.

Adomas Druktenis g. 1931 m. vasario 13 d. Raseiniuose. 1958 m. Vilniaus valstybiniame universitete baigė vokiečių kalbą ir literatūrą. Po studijų buvo paskirtas į grožinės literatūros leidyklą „Vaga“, kurioje dirbo iki 1977 m. Beveik visus tuos metus jis dirbo verstinės literatūros redakcijoje, per tą laiką suredagavo apie 70 verstinės literatūros knygų, didžioji jų dalis – vertimai iš vokiečių kalbos. Čia dirbdamas ir pats pradėjo versti. 1977 m. perėjo į tuometinę „Mokslo“ leidyklą. 1977–1981 m. dirbo mokslo populiarinimo redakcijos, o 1981–1992 žodynų redakcijos vedėju. 1992 m. rudenį išėjo į pensiją. Nuo tada buvo laisvas vertėjas.

A. Druktenio vertimų bibliografija – tai penkių dešimčių knygų sąrašas. Vertėjo pastangomis Lietuvos skaitytojas susipažino su Stefano Zweigo, Nikoso Kazantzakio, Ericho Marijos Remarko, Maxo Frischo, Johanneso Bobrowskio ir kitų suaugusiųjų rašytojų kūriniais.

A. Druktenis išvertė ir nemažai knygų vaikams ir jaunimui: Liselottės Welskopf-Henrich „Harka“, Brolių Grimų „Vaikų ir namų pasakos“ (4 tomai), keletą Otfriedo Preusslerio knygų, Cornelios Funkės „Vagių karalius“, Irinos Korschunow „Vavušeliai su žaliais plaukais“ ir kt.

„Man tai nėra jokio skirtumo. Lygiai taip pat atsakingai verčiu ir vaikams, ir suaugusiems. Tik knygos vaikams yra kitaip ir parašytos. Paprasčiau, be didelių išvedžiojimų, įmantrių filosofavimų. Užtat jose daug žaismės, daug erdvės fantazijai. Tik reikia tai žaismingai ir perteikti“, – teigė paklaustas, kaip žiūri į vaikų literatūros vertimą.¹

Beje, didžiausiu savo, kaip vaikų literatūros vertėjo, darbu laikė brolių Grimų pasakų vertimus.²

2008 m. už Johannos Spyri knygos „Heida“ vertimą apdovanotas IBBY Lietuvos skyriaus premija už reikšmingiausią ir meniškiausią 2007 m. vertimą paaugliams. Vėliau šią premiją A. Druktenio garbei IBBY Lietuvos skyrius pavadino jo vardu.

„– Mano supratimu, pirmiausia reikia labai gerai mokėti gimtąją kalbą, nors gal kai kam tai skamba ir keistai. Su užsieniečiu galima susikalbėti ir mokant tik kelis šimtus žodžių, bet vertėjui reikia gerai pažinti visus savo gimtosios kalbos turtus. Tai pirma sąlyga. O antra, reikia mokėti tą kalbą, iš kurios verti. Ir trečia, turėti sunkiai nusakomą dalyką – klausą, intuiciją, gyslelę ar kaip tą pavadinsi… Būdavo „Vagoje“ tokia tvarka: jei kas nori versti, ateina – duoda jam knygą, žodynų, sėsk ir versk. Kitas pasėdi kiek ir sako: „Ačiū, ne“. Pats pajunta, kad neišeina. O kitas padirba, ir jau iš karto matai – turi tą „cinkelį“, pagauna…“, – apie tai, kas būtina literatūros vertėjams kalbėjo A. Druktenis.³

Siūlome paskaityti

• „Knyga kaip cukraus gabaliukas“. Su vertėju Adomu Drukteniu kalbasi Alma Valantinienė ir Kęstutis Urba. Rubinaitis, 2006 m. Nr. 1, p. 11–20.  Prieiga per internetą: https://rubinaitis.lnb.lt/index.php?649590377 (Žiūrėta 2019 06 10)
• „Adomas Druktenis: geriausius metus paaukojau Grimmų pasakoms“. Su vertėju Adomu Drukteniu kalbasi Jurgita Mikutytė. Literatūra ir menas, 2008 m. kovo 21 d.  Nr. 3182. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20120129193324/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3182&kas=straipsnis&st_id=12438 (Žiūrėta 2019 06 10)

____________________________________

¹ Knyga kaip cukraus gabaliukas. Su vertėju Adomu Drukteniu kalbasi Alma Valantinienė ir Kęstutis Urba. Vilnius: Rubinaitis, 2006 m. nr. 1. p. 19. Prieiga per internetą: https://rubinaitis.lnb.lt/index.php?649590377

² Ten pat, p. 19.

³ Ten pat, p. 16–17.