Prano Mašioto žvilgsniu į naujus vardus pagrindinės mokyklos literatūros vadovėliuose
Gruodžio 19 d. minime pedagogo, vadovėlių autoriaus, rašytojo, vertėjo, visuomenės veikėjo Prano Mašioto (1863–1940) gimtadienį. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus garbės pirmininko dr. Kęstučio Urbos iniciatyva šiemet buvo atgaivinta tradicija lietuvių vaikų literatūros tėvu tituluojamo rašytojo gimtadienį paminėti surengiant mokslinį-praktinį seminarą, skirtą vaikų ir paauglių literatūrai.
Po trejų metų pertraukos gruodžio 12 d. Vilniuje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje įvyko „XXXIII Prano Mašioto skaitymai“, kuriuose, K. Urbos siūlymu, dėmesys buvo skiriamas rašytojų, neseniai įtrauktų į pagrindinės mokyklos programą, kūrybai.
Susirinkusiems seminaro dalyviams sveikinimo žodį tarė asociacijos pirmininkė Viltarė Mickevičienė. Pranešimus apie Ilonos Ežerinytės, Gendručio Morkūno, Dainos Opolskaitės, Antano Šileikos, Aido Jurašiaus, Marko Hedono kūrinius ir jų pristatymą literatūros vadovėliuose skaitė literatūrologės prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, dr. Kristina Vaisvalavičienė, literatūros kritikės Eglė Baliutavičiūtė, Danguolė Šakavičiūtė, taip pat „Pogrindinio vaikų literatūros klubo“ dalyvės – bibliotekininkė Justina Mieldažytė ir Viktorija Nabažaitė.
Skaitytuose pranešimuose ir diskusijose keltas klausimas, ar naujuose mokyklų vadovėliuose tinkamai pristatoma rašytojų kūryba, ar atskleidžiami vertingiausi jų kūrybos bruožai, ar kūriniai atitinka mokyklų programose numatytą adresatą. Pastebėta, jog kai kurių rašytojų kūryba pristatoma gana fragmentiškai, ne visos vadovėliuose pateiktos kūrinių ištraukos sudomina ir įtraukia mokinius, skatina prie siūlomų kūrinių sugrįžti. Viena iš priežasčių – analizuotų kūrinių fragmentai pasitelkti ne tekstų meniškumui, savitumui atskleisti, o socialinei ar istorinei temai pristatyti, tad pažintis su konkretaus rašytojo biografija ar kūrybos visuma priklauso tik nuo pedagogo kompetencijos ir suinteresuotumo.
Pasidžiaugta, jog į mokyklų programas įtraukiama vis daugiau kokybiškų šiuolaikinių lietuvių autorių kūrinių paaugliams, atskleidžiančių šiai amžiaus grupei aktualią tapatybės, savivertės, draugystės ar socialinės atskirties problematiką. Svarstyta, ar jaunesnio amžiaus skaitytojams suvokiamas intelektualusis A. Jurašiaus nonsensas, ar kūriniuose apie neurodiversiškumą nėra susiaurinamas ir supaprastinamas kitoniškumas, komerciniais ar pragmatiniais tikslais labiau išsiskiriantiems žmonėms priskiriant įvairias diagnozes, kaip tai buvo padaryta populiarinant M. Hedono romaną „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. Atkreiptas dėmesys, jog romano vertimas į lietuvių kalbą turi didelių trūkumų ir yra taisytinas.
Seminaro klausytojai – mokytojai, bibliotekininkai, dalinosi savo pastebėjimais apie tai, kaip sekasi mokyklose pristatyti vieną ar kitą autorių, kokie yra mokinių skaitybos vertinimai, koks yra kūrinių prieinamumas bibliotekose. Literatūros vadovėlių autoriai išreiškė pastebėjimą, jog pasigenda konstruktyvių diskusijų ir platesnio ekspertinio naujų vadovėlių koncepcijos vertinimo.
Seminaro organizatoriai, dėkodami už bendradarbiavimą renginio partneriams – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijai ir VšĮ „EDU Vilnius“, dar kartą įsitikino, jog tokio pobūdžio susitikimai yra labai vertingi, tad planuojama Mašiotinėmis vadinamų seminarų tradiciją tęsti ir kitąmet. Svarstoma, jog būtų prasminga literatūriniu požiūriu atidžiau peržiūrėti ir pradinių klasių naujuosius vadovėlius, aptarti jų taikymo ir tobulinimo galimybes, laukiama ir kitų vaikų ir paauglių literatūrai neabejingos bendruomenės pasiūlymų.
