Sauja saldainių ir prezidentai: 2019 m. vaikų mėgstamiausių knygų penketukai

Tradicinis mėgstamiausių vaikų ir paauglių knygų tyrimas šiemet patyrė naujovių. Visų pirma, nuspręsta anketas rinkti tik iš 1–10 kl. moksleivių. 11 ir 12 klasių mokinių anketų visada būdavo sulaukiama mažiausiai, be to, šių klasių mokinių skaityboje jau dominuodavo suaugusiųjų literatūra. Tad vaikų mėgstamiausių knygų tyrimui naudotos 1–6 klasių mokinių anketos, o paauglių 7–10 kl.

Antra, atsisakyta knygų reitingavimo, t. y. skirti didesnius balus knygoms pagal tai, kurioje vietoje jas įrašė respondentai. Anksčiau siekta, kad vaikai ir paaugliai surašytų knygas nuo labiausiai patikusios iki mažiausiai, tačiau ilgametė patirtis parodė, kad šis procesas yra gana sudėtingas (ypač vaikams), anketose pasitaikydavo perskaitymą apsunkinančių bandymų perkelti, sukeisti vietomis knygas. Ir nors ši sąlyga užrašyta anketoje, nedalyvaudami anketų pateikime vaikams ir paaugliams, negalėjome būti garantuoti, kad vaikams tinkamai išaiškintas šis reikalavimas ir jie jo laikosi pildydami anketą. Todėl priimtas sprendimas pamėginti šių metų tyrime už vieną knygą duoti vieną balą.

Trečia, pastebėjus, kad daliai vaikų ir paauglių knieti įrašyti daugiau negu penkias knygas, jų leista įrašyti iki 10. Taigi, ar pakeitus skaičiavimo metodiką stipriai pasikeitė rezultatai? Žvilgtelkime.

„Mieli žmonės, linkiu jums sveikatos ir laimės.“ (Viktorija, 4 kl.)

„Nesirkite ir neliūdėkite.“ (Gabija, 5 kl.)

„Rūpinkitės Lietuvos ateitimi!“ (Nojus, 5 kl.)

Tokiais vaikų linkėjimais noriu pradėti šį straipsnį šiame išbandymų kupiname laikotarpyje. Jie tikrai aktualūs dabar, kai grėsmė susirgti, rodos, laukia kiekviename žingsnyje…

Statistika

Šiemet sulaukta 1 070 anketų iš 1–6 klasių mokinių: mergaičių – 61 proc., berniukų – 38 proc., 1 proc. vaikų nepasirašė, kas jie. Palyginimui priminsiu, jog pernai anketų buvo 335-iomis daugiau (1 405).

Daugiausiai anketų gauta iš Vilniaus, Jonavos, Kėdainių, Anykščių regionų, iš kitų vietovių – nedaug.

Vaikai išvardijo apie 1 500 knygų pavadinimų, iš jų 29 proc. – lietuvių literatūra. Paminėta beveik 7 proc. knygų, išleistų 2019 m.

Knygų pasiskirstymas žanrais atrodo panašiai, kaip ir ankstesniais metais. Grožinė proza sudaro didžiąją dalį paminėtos literatūros – 88 proc. Toliau žanrai pasiskirstė taip: negrožinė proza – 6 proc., poezija – 4 proc., liaudies pasakos.

Knygų serijos

Vaikai mėgsta skaityti knygų serijas, ciklus, trilogijas. Jie tai vadina knygų tęsiniais. Ne retas prašo rašytojų pratęsti patikusių herojų nuotykius. Išvardintų knygų sąraše suskaičiavau 87 ciklus, serijas, trilogijas. Štai penkios daugiausiai balų surinkusios serijos:

1. Jeff Kinney. „Nevykėlio dienoraštis“.

2. Joanne Rowling. „Haris Poteris“.

3. Holly Webb. „Gyvūnų istorijos“.

4. Knister. „Ragana Lilė“.

5. John Flanagan. „Žvalgo mokinys“.

Taip pat tarp mėgstamiausių T. Dirgėlos „Domas ir Tomas“, Davido Walliamso „Blogiausi pasaulio vaikai“, R. Russello „Prietrankos dienoraštis“, L. Žutautės „Kakė Makė“, P. Van Loono „Vilkolakiukas Dolfas“.

Pažvelkime į mergaičių ir berniukų mėgstamiausias serijas atskirai:

Matome, jog nė į vieną penketuką nepateko lietuvių autorių kūrinių. Arti yra T. Dirgėlos „Domo ir Tomo“ serialas, o visas lietuviškasis serijų penketukas atrodo taip:

1. Tomas Dirgėla. „Domas ir Tomas“.

2. Lina Žutautė. „Kakė Makė“.

3. Vytautas V. Landsbergis. „Arklys Dominykas“.

4. Ramunė Savickytė. „Adelės dienoraštis“.

5. Neringa Vaitkutė. „Tamsa, kuri prabudo“.

Knygos

Šiemet, suvedus rezultatus, vaikai išrinko knygų šešetuką, nes „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“ ir „Tomo Sojerio nuotykiai“ surinko vienodą balų skaičių. Knygų kategorijoje vyrauja Astridos Lindgren knygos. Šiemet matome net tris jos knygas. Populiarumo nepraranda ir Antuano de Saint-Exupery bei Davido Walliamso knygos.

1. Astrid Lindgren. „Pepė Ilgakojinė“.

2. David Walliams. „Močiutė plėšikė“.

3. Astrid Lindgren. „Emilis iš Lionebergos“.

4. Antoine de Saint-Exupery. „Mažasis princas“.

5–6.  Astrid Lindgren. „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“, Mark Twain. „Tomo Sojerio nuotykiai“.

Trys kūriniai – „Pepė Ilgakojinė“, „Emilis iš Lionebergos“ bei „Tomo Sojerio nuotykiai“ penketuke puikavosi ir pernai. Prieš metus džiaugėmės lietuviškos knygos „Sibiro haiku“ sėkme – ji buvo penketuko viršūnėje. Dabar ji yra septintoje vietoje. Daug vaikų balsavo ir už „Mažąjį princą“, kuris po pertraukos vėl tarp mėgstamiausių kūrinių.

„Pepę Ilgakojinę“ ir antrąją vietą užėmusią „Močiutę plėšikę“ skiria 41 balas. Toliau – skirtumai nedideli.

Jei pratęstume šį sąrašą, toliau rikiuotųsi Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Astridos Lindgren „Mes Varnų saloje“, Otfriedo Preusslerio „Plėšikas Hocenplocas“. Pastarosios dvi knygos sulaukė, kaip bebūtų keista, berniukų dėmesio. Mergaičių tarpe populiarios Kimberly Brubaker Bradley dilogija „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ bei „Karas, kurį galiausiai laimėjau“. Kai kurios mergaitės dalindamosi įspūdžiais rašė, kad tai labai įdomios knygos, pageidautų, kad panašių būtų daugiau.

Kurias knygas labiau mėgsta mergaitės, o kurias berniukai?

Štai daugiausiai balų surinkusios lietuvių autorių knygos:

1. Jurga Vilė, Lina Itagaki. „Sibiro haiku“.

2. Ignė Zarambaitė. „Stebuklingi senelio batai“.

3-4. Tomas Dirgėla. „Benas – sapnų siuvėjas“, Paulius Norvila. „Strykt pastrykt!“.

5. Dovilė Zavedskaitė. „Lietus ir skafandras“.

Kaip ir kiekvienais metais lietuviškąjį penketuką veikia akcija „Metų knygos rinkimai“. Išskyrus pirmoje vietoje esančią „Sibiro haiku“, likusios keturios knygos dalyvavo šių metų minėtoje akcijoje. Pirmąją ir antrąją vietas užėmusias knygas skiria 57 balai, tarp kitų – skirtumai nesiekia 10 balų. Vaikai taip pat mėgsta šiuos kūrinius: Mariaus Marcinkevičiaus „Sivužą“, Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, Tomo Dirgėlos „Apie raganą Šiokiątokią“, Kristinos Gudonytės „Idą iš šešėlių sodo“, Nomedos Marčėnaitės „Lėlę“, Neringos Vaitkutės „Klampynių kronikas“.

Įdomybės

Skaitant anketas ir matant jose įrašytas senas knygas, visuomet kirba keletas klausimų: ar šie leidiniai buvo pasiskolinti iš bibliotekos, ar tai buvo paties vaiko pasirinkimas, ar tėvelių, senelių rekomenduotos knygos, ar vaikas neturėjo daugiau ko skaityti – ką rado, tą ir skaitė?.. Manau, tai knygos iš namų bibliotekėlių, ir kai kurias, tikiu, perskaitė su malonumu, pvz., J. Brzechvos „Tiškutį“ (1978), J. Curwoodo „Vilkšunį Kezaną“ (1991), J. Korczako „Karalių Motiejuką Pirmąjį“ (1982), E. Salolos „Kvailių kaimą“ (1986), V. Žilinskaitės „Gaidžio kalną“ ir „Robotą ir peteliškę“ (1985). Beje,visos šios knygos nebuvo perleistos, tik V. Žilinskaitės pasakos pakliuvo į jos kūrybos vėlesnius rinkinius.

Taigi išrinkau aštuonias pačias seniausias paminėtas knygas. Kai kurios yra išleistos ir vėliau, bet prie šių vaikai nurodė leidimo metus.

1. Vladimiras Obručevas. „Plutonija“ (1956).

2. Kazys Saja. „Klumpės“ (1958).

3. Ernestas Birznieks-Upitis. „Pilkojo akmens pasakos“ (1959).

4. Vachtangas Ananianas. „Panteros tarpeklio belaisviai“ (1963).

5. Magda Szabó. „Kaukių balius“ (1965).

6. Andrejus Nekrasovas. „Kapitono Pagyrūngėlio nuotykiai“ (1966).

7. Aldona Liobytė. „Trys pasakos“ (1967).

8. Vladislavas Krapivinas. „Valios draugai ir burės“ (1969).

Ir dar viena įdomybė, į kurią pažvelgiau su humoro gaidele – ne naujiena, jog jaunieji skaitytojai skaito ir suaugusiesiems skirtą lektūrą. Tarkim, antrokui Vytautui patiko Mindaugo Vinkaus knyga „Tikroji litų spausdinimo istorija“. Galbūt Vytautas – būsimasis bankininkas? Šeštokas Aivaras anketoje įrašė du Dailiaus Dargio leidinius „Tikroji Daktarų istorija“ bei „Kriminalinė Agurkinių istorija“. Gal tai būsimasis kriminalistas? Penktokas Martynas pirmoje vietoje įrašė „Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Ar tai būsimasis Seimo narys?

Mokinių mintys

Ne mažiau įdomu skaityti vaikų pamąstymus apie knygas, skaitymą, skatinimą skaityti, taip pat linkėjimus mokytojams, leidėjams, bibliotekininkams.

Labai daug vaikų rašo, kad juos skatina skaityti šeimos nariai, ypač mamos. Galima daryti išvadą, jog bibliotekininkai, mokytojai, įvairios skaitymo skatinimo akcijos bei programos pagaliau įtikina tėvus skaitymo nauda ir būtinybe. Kai kurie vaikai, matydami skaitančius tėvus, stengiasi juos pavyti, t. y. perskaityti daugiau knygų, negu jie. Vis daugiau respondentų mini, kad knygas renkasi pagal sąrašus (tiesa, nerašo, kokius), kad lektūrą padeda išsirinkti bibliotekininkai. Anksčiau pagrindiniai patarėjai buvo bendraamžiai, dabar jie minimi vis rečiau.

Kodėl skaito? Atsakymai įvairūs: vieniems – tai maloni veikla, laisvalaikio praleidimas. Kiti skaito dėl naudos: dėl gero pažymio, dėl to, kad reikia, dėl saldainių saujos ar kitokio „užmokesčio“. Knygos pasirinkimą lemia nemažai veiksnių: leidinio išvaizda, iliustracijos, anotacija, patrauklus viršelis, o viena mergaitė knygas renkasi burtų keliu. Vaikai rašo, jog skaitytų daugiau, bet daug laiko užima pamokų ruoša.

Linkėjimai besidarbuojantiems su knygomis – patys įvairiausi. Linkima sėkmės, laimės, džiaugsmo, šypsenų, sveikatos, parašyti ir išleisti daug įdomių knygų, kad jos būtų pačios skaitomiausios, mylėti savo darbą, didesnių algų ir t. t. Kaip ir kasmet išrinkau originalesnes vaikų mintis ir linkėjimus:

• Taip, man labai patinka skaityti. Skaitau tada, kai galiu, beveik visur nešiojuosi knygą. (Amelija, 5 kl.)
• Aš labai mėgstu knygas apie gyvenimą arba liūdnas knygas. Mane skatina skaityti jausmai, perskaičius knygą. Daugiau skaityti paskantų tai, jei kartais mokėčiau atsiplėšti nuo telefono. (Rusnė, 5 kl.)
• Visiems bibliotekininkams ir mokytojams siūlyčiau padaryti kokius nors projektus, kurie paskatintų vaikus daugiau skaityti… Vaikas, kuris perskaitė daugiausiai puslapių per mėnesį, gautų saują saldainių. Patikėkit, vaikams tikrai patiktų. (Simona, 5 kl.)
• Linkiu, kad bibliotekininkams neprailgtų laikas darbo vietoje. O rašytojams linkiu parašyti pačią geriausią knygą! (Joris, 5 kl.)
• Skaitau, kai lauke lyja, šalta, bjaurus oras. Niekas manęs neragina skaityti. Noriu – skaitau, noriu – neskaitau. (Gabrielė, 6 kl.)
• Man patinka skaityti. Skaitau kada noriu (kartais neleidžia). <…> Man patinka knygos su išmintimi ir (ar) pamokymu. Manęs nereikia skatinti skaityti – kartais skaitau ir per daug. (Kristijonas, 1 kl.)
• Skaitau dažniausiai vakare slaptai, pasišviesdamas žibintuvėliu. <…> Labiausiai patinka veiksmo, nuotykių knygos. Paskatintų daugiau skaityti, jeigu mokytojai siūlytų ir įdomesnes knygas, o ne pasakas ar filosofines. Linkiu, kad jūs patys mėgautumėtės savo nuostabiomis knygomis ir kad jūsų meilė knygoms neišblėstų. (Adomas, 6 kl.)
• Vaikai turėtų skaityti savo noru, o ne liepiami tėvų. Kai kurios knygos yra tikrai nuobodžios, o aš tikrai nemėgstu skaityti, kai tėvai verčia. (Patrikas, 5 kl.)
• Šiaip, turėčiau skaityti kiekvieną dieną, bet kartais tiesiog nėra nuotaikos, kad galėčiau įsijausti ir pajusti knygos malonumą. Tai koks malonumas, jei skaitai per prievartą ir viską darai, kaip suplanuota? (Beatričė, 3 kl.)
• Labai geras knygas rašo autoriai. Nebuvo nė vienos, kuri nepatiktų. Patinka siaubingai. Siunčiu linkėjimus Tomui Dirgėlai, Vytautei Žilinskaitei, Sigitui Poškui ir kitiems rašytojams. Linkiu ir toliau rašyti geras knygas, kad vaikai jas skaitytų ir skaitytų… (Dominykas, 2 kl.)
• Man labiausiai patinka romanai apie karą, nes juose rašoma apie išgyvenimą, mokėjimą išlikti. <…> Manau, kad vaikai skaitytų daugiau, jeigu jos būtų išleistos didesnėmis raidėmis, su gražiomis iliustracijomis. Norėčiau, kad rašytojai rašytų daugiau istorinių knygų apie karą, trėmimus, epidemijas… (Akvilė, 5 kl.)
• Ačiū rašytojams, kad sukūrė tokias įdomias knygas, kurios mane išmokė pastebėti, koks tas pasaulis gražus ir neįtikėtinas. (Radvilas, 4 kl.)
• Man labai patinka biblioteka ir knygos. Kai užaugsiu, būsiu bibliotekininkas. Jūsų darbas labai įdomus. (Dovydas, 2 kl.)
• Labiausiai patinka knygos apie tai, kaip būti drąsiu, nugalėti baimę. Skaityti skatina mama, tėtis, mokytoja. (Jokūbas, 1 kl.)
• Mokytojams palinkėčiau įrengti skaitymo kampelius klasėje ir skirti po keliasdešimt minučių skaitymui kasdien klasėje visiems kartu. Rašytojams – aplankyti mažesnių miestų vaikus. (Viltė, 1 kl.)
• Siūlau mokytojams į mokymo programą neįsijausti ir nemokyti taip, kaip juos mokė! (Jokūbas, 5 kl.)
• Linkiu, kad gyvenimas būtų toks geras, kaip knygos. (Evaldas, 5 kl.)

Gal kiek ir daugokai vaikų minčių pabėriau, bet labai jau sunku atsijoti ir išrinkti tik kelias. Dar noriu pacituoti penktoko Vasario atsakymą į anketos klausimyną:

„Man patinka skaityti, kai kažkas mane įtikina tą knygą skaityti. … Mane skatina skaityti lietuvių mokytoja, mama ir močiutė, nes pati močiutė buvo lietuvių mokytoja. Kas paskatintų skaityti daugiau? Man atrodo, gal Nausėda arba Grybauskaitė.“

Ir ką čia bepridėsi – visur reikalingi lyderiai ir autoritetai…

Parengė Reda Tamulienė,

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistė