Septynios knygos, kurias verta perskaityti artėjant Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai

Jungtinės tautos sausio 27-ąją yra paskelbę Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną 1945 metais buvo išvaduoti paskutinieji žydai iš Aušvico koncentracijos stovyklos. Artėjant šiai dienai siūlome keletą knygų jaunesniesiems ir vyresniesiems paaugliams holokausto tema.

„Kas turėtų būti Holokausto bibliotekoje vaikams? Geriausiuose pasauliuose ten nebūtų nieko, nes vaikų pasaulyje Holokaustas niekada neįvyktų. <…> Bet Holokaustas nutiko ir dėl ateities bei tam, kad prisimintume praeitį, norime mokyti vaikus apie tai tikėdamiesi, kad prisimindami siaubą ir ieškodami būdų, kaip tai suprasti, mes galbūt apsidrausime, kad tai nepasikartotų,“ ‒ įvade į knygų vaikams apie Holokaustą bibliografinį sąrašą rašo Clare Rudin, buvusi Holokausto išteklių centro ir archyvo Niujorke bibliotekininkė.¹

Siūlome septynias knygas lietuvių kalba jaunesniesiems ir vyresniesiems paaugliams holokausto tema, į kurias verta atkreipti dėmesį.  Nors knygų šia tema lietuvių kalba nėra daug, jos gana įvairios: to meto žydų paauglių dienoraščiai, Holokaustą išgyvenusiųjų prisiminimai, šių dienų autorių kūryba, besiremianti istoriniais faktais bei kitų prisiminimais. Pora sąrašo knygų yra parašytos Lietuvos žydų.

Lowry, Lois. Suskaičiuotos žvaigždės 

Šioje Niuberio (Newbery) medaliu apdovanotoje knygoje pasakojama apie drąsią dešimtmetę danę Anemariją Johansen. Per karą 1943 metais ši mergaitė nepabijojo vokiečių ir padėjo išgelbėti ne tik geriausią savo draugę, bet ir daug kitų žydų. Parašyti pasakojimą autorę įkvėpė tikra istorija. Tai jaudinanti visas kliūtis įveikiančios draugystės, drąsos ir žmogiškumo pamoka.

Amerikiečių rašytoja Lois Lowry (Louesa Lauri) yra daugiau nei trisdešimties knygų jaunimui autorė. Ji gimė Havajuose, augo Niujorke, Pensilvanijoje ir Japonijoje, dabar gyvena Kembridže ir devyniolikto amžiaus ūkyje Meine. Ji du kartus apdovanota Niuberio medaliu – už romanus „Suskaičiuotos žvaigždės“ ir „Siuntėjas“, taip pat daugybe kitų apdovanojimų. Daugiau apie Lois Lowry ir jos knygas galite sužinoti apsilankę jos tinklalapyje www.loislowry.com.

Toksvig, Sandi. Hitlerio kanarėlė 

Danų kilmės rašytojos Sandi Toksvig anglų kalba parašyta knyga, pirmą kartą publikuota Didžiojoje Britanijoje, netrukus buvo išversta į daugelį kalbų ir pelnė pasaulinį pripažinimą. „Hitlerio kanarėlė“ – nėra tradicinė novelė apie Antrąjį pasaulinį karą. Tai humoro kupinas, neįtikėtinai drąsus pasakojimas, įkvėptas autorės tėvo gyvenimo istorijos, o daugelio veikėjų prototipai ‒ pačios Sandi šeimos nariai.

Bamsė įpratęs prie dramų. Jo mama ‒ žymi aktorė, o geriausias draugas Antonas ‒ vienas drąsiausių vaikinų visoje Danijoje. Dabar viskas kitaip. Jis supranta, kad reikia bijoti, bet dar nežino ko. Vokiečių? Britų? Prancūzų?

Bamsė sako:

„‒ Mes buvome teatro žmonės, į nieką nesivėlėme ir su mumis tai nieko bendra neturi.“

Visgi dabar Bamsei reikia apsispręsti, ar paklausyti tėvo patarimo ir neprisišaukti bėdų,  ar sekti brolio pėdomis ir suvaidinti svarbiausią savo gyvenimo rolę ‒  prisijungti prie pasipriešinimo

judėjimo.

Meras, Icchokas. Geltonas lopas 

Tai autobiografinis pasakojimas apie tragišką žydų berniuko vaikystės patirtį.

Atsitiktinai išlikusio nesušaudyto, patyrusio tėvų žūtį, kasdien tykojusios mirties siaubą, berniuko gyvenimas lietuvių valstiečių šeimoje atskleistas gyvai ir autentiškai

Leyson, Leon. Berniukas ant medinės dėžės 

Net siaubingiausiose pasakose neteko susidurti su tokiomis pabaisomis, kokias sutikau po kelerių metų, ir tokiu didvyriu, kuris apsimesdamas pabaisa išgelbėjo man gyvybę.

Yra gyvenime dalykų, nuo kurių neturėtume nusigręžti, nors jie ir šiurpūs.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai, užėmę Lenkiją, žydams paruošė tikrą košmarą. Vienas drąsus žmogus nutarė padėti žydams, nors už tai galėjo sumokėti gyvybe. Ar teko girdėti apie Šindlerį? Apie tai, ką jis padarė?

Šią istoriją verta išgirsti. Tai pasakojimas apie tų laikų įvykius iš lūpų paauglio, perėjusio pragarą.

Frank, Ana. Dienoraštis 

Stebuklas, kad dar neatsisakiau visų savo vilčių – juk jos juokingos ir neįgyvendinamos. Laikausi jų įsikibusi ir, nepaisydama jokių aplinkybių, tikiu, kad žmogaus širdis iš prigimties gera.

Anos Frank dienoraštis – vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų.  Slapstydamasi nuo nacių Amsterdame su šeima ir draugais, Ana rašė dienoraštį nuo 1942 m. birželio 12 d. iki 1944 m. rugpjūčio 1 d. Ji mirė Bergen – Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 metais nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio.

Vienintelis iš besislapsčiusio aštuoneto išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir įvykdė dukters norą – paskelbė jos dienoraštį. Nuo to laiko dienoraštis išverstas į 55 kalbas, išleistas 25 mln. tiražu. Jame Ana aprašė gyvenimą slėptuvėje,  paaugliškas problemas,  gimstančius jausmus, savęs atradimą ir negęstantį tikėjimą gėrio pergale prieš blogį.

Rašyti dienoraštį – keistas užsiėmimas tokiai kaip aš. Ir ne vien todėl, kad anksčiau niekuomet nerašiau. Man atrodo, kad vėliau nei man pačiai, nei kam nors kitam nebus įdomios trylikametės mokinukės išpažintys. Nors iš tikrųjų tai nelabai svarbu, tiesiog aš noriu rašyti, maža to – atvirai pasakoti viską, kas guli ant širdies.

Rudaševskis, Icchokas. Vilniaus geto dienoraštis 

Icchaoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“ – Mindaugo Kvietkausko iš originalo (jidiš) kalbos į lietuvių kalbą išverstas, 1944 m. liepą buvusio Vilniaus geto teritorijoje, vieno Dysnos gatvės namo palėpėje, rastas penkiolikmečio berniuko dienoraštis, apipavidalintas knygų dailininkės Sigutės Chlebinskaitės. Icchoko Rudaševskio (1927–1943) užrašai – pasaulyje gerai žinomas ir svarbus Holokausto istorijos šaltinis. Nuo labiausiai pasaulyje žinomo Amsterdamo žydaitės Anos Frank dienoraščio jis skiriasi tuo, jog fiksuoja ne tik privatų gyvenimą, bet ir visos žydų bendruomenės kovą už išlikimą. Dienoraštyje daug pasakojama apie gete atsikūrusią realinę gimnaziją, moksleivių kultūrinę veiklą, geto teatrą, išlikti bandančios bendruomenės vidinį susiskaldymą, atsirandančias vidines geto kastas.

Zusak, Markus. Knygų vagilė 

Užburiantis pasakojimas apie Lizelę Meminger, devynmetę knygų vagilę, vieną iš tų kaskart išliekančiųjų, apie šaunią ir visiškai nebaisią pasakotoją Mirtį, tikrą Lizelės draugą Maksą. Tiktai knygos ir patraukė neįprastos pasakotojos dėmesį mergaitę ji matė tris sykius…

„Knygų vagilė“ – itin drąsi ir graži istorija apie ketvirtojo dešimtmečio karo niokojamą Vokietiją, labai skirtingus jos žmones ir likimus.

________________

¹ https://www.holocaust-trc.org/childrens-books-about-the-holocaust/

Skaitytojų pasiūlymai:

Terranova Nadia, Amit Ofra. Brunas. Berniukas, kuris išmoko skristi

Vargu, ar kas Galicijoje būtų galėjęs pagalvoti, kad vieną dieną šis žydų berniukas – drovus ir uždaras, neryžtingas ir nerangus dėl savo didelės galvos – taps vienu garsiausių Europos rašytojų.

Ir net nebūtų galėjęs įsivaizduoti, kad jo žūtis bus tokia tragiška ir beprasmė.

Žodžiai ir piešiniai, subtilūs ir jaudinantys kaip „Cinamoninės krautuvės“, skirti Brunui Šulcui (Bruno Schulz) atminti.