Seserų dueto vyriausioji – Sinikka Nopola

1953 metų lapkričio 26 dieną gimė žymi suomių rašytoja, žurnalistė Sinikka Marianna Nopola. Daugelį savo knygų vaikams autorė sukūrė kartu su dvejais metais jaunesne seserimi Tiina (gim. 1955 m.). Šis kūrybinis duetas kartu dirbo praktiškai visą gyvenimą iki pat Sinikkos mirties po sunkios ir ilgos ligos 2021 metų sausio 13 d.

Abi seserys gimė Helsinkyje, Suomijoje, tačiau dar vaikystėje joms teko išsikraustyti į Tamperę, kur Sinikka, prieš grįždama gyventi į Helsinkį, Tamperės universitete apsigynė magistro laipsnį. S. Nopola savo karjerą pradėjo kaip žurnalistė laikraštyje „Helsingin Sanomat“ 1979 metais. Jame dirbo iki 1985-ųjų, kai pagaliau ryžosi pradėti samdomos žurnalistės ir rašytojos karjerą. Pirmoji jos knyga – novelių rinkinys „Teepussit“ – buvo išleista 1987 metais ir jose jau išryškėjo visą gyvenimą Sinikkos kūrybą lydėsiantis tik jai būdingas humoro jausmas.

Pirmagimė, veikli ir visuomet vadovaujanti Sinikka Nopola buvo tarsi kūrybinio dueto lyderė. Mokykloje gaudavo geriausius pažymius, visur pirmaujanti – visą laiką buvo pavyzdys ją dievinusiai jaunesnei seseriai. Tačiau, kai karjeros pradžioje Sinikkai Nopolai buvo pasiūlyta parašyti vaikams skirtą knygą, ji pateko į aklavietę – savų vaikų dar neturėjo, su jais niekada nebuvo dirbusi ir čia jai į pagalbą atėjo specializuotame vaikų darželyje auklėtoja dirbusi jaunėlė Tiina. Sinikka pasiūlė rašyti knygą kartu ir taip užgimė literatūrinis duetas, kartu sėkmingai dirbęs net 23 metus, išleidęs visame pasaulyje garsias „Šiaudinukės ir Veltinukės“ bei „Beno Būgnelio“ serijas, pagal šias knygas taip pat sukurti filmai bei serialai, daug metų džiuginę tiek Suomijos, tiek viso pasaulio skaitytojus.

Sinikka su savo jaunėle seserimi dirbo ranka rankon – aptardamos kiekvieną sakinį (tai tarsi paaiškina, kodėl jų kūryboje tiek daug dialogų) ir pripažindamos, kad darbas kartu leido tarsi padvigubinti kūrybines idėjas bei suteikė gyvenimui daug malonumo ir džiaugsmo.

Džiaugsmu spinduliuoja ir jau minėtos Sinikkos knygų serijos: 1989 metais pasirodžiusi pirmoji „Šiaudinukės ir Veltinukės“ serijos knyga. Lietuviškai 2006 metais yra išleistos tik dvi knygos: „Šiaudinukė ir Veltinukė“ bei „Šiaudinukė, Veltinukė ir Lituvėnų padauža“. Knygoje linksmai, su draugiška ironija vaizduojamas šeimos pasaulis, kurio centre – dvi guvios, padykusios sesytės Šiaudinukė ir Veltinukė. Šiaudinukė yra miela ir atsakinga, o Veltinukė – energinga ir išdykusi: „Vieną rytą Veltinukė atsibudo po lova. Iš vakaro ji buvo pasidėjusi ten savo pagalvę ir šlepetes. Pamačiusi nustebusį Šiaudinukės žvilgsnį, pasakė:

– Vaikai nebūtinai turi miegoti tik lovoje. Galima ir po lova.“

(„Šiaudinukė ir Veltinukė“, p. 3)

Knygoje taip pat veikia jų motina bei mylintis, bet visai nepraktiškas tėvas: „Matis buvo mokslininkas ir neleisdavo, kad jį kas trukdytų be svarbios priežasties. O svarbi priežastis būdavo, pavyzdžiui, jei Mačiui paskambindavo koks nors kitas mokslininkas.“ (Ten pat, p. 5) Reikšmingi ir miestelio policininkų, taip pat dviejų netekėjusių kaimynių – Halisės ir Helgos Bandelalyčių – paveikslai. Lietuvoje šios abi knygos klaidingai priskirtos prie literatūrinių pasakų (greičiausiai dėl neįprastų personažų vardų), tačiau tai jaunesniems skaitytojams skirti nedideli realistinės prozos kūrinėliai. Pirmoje serijos knygoje seserys, neapsikentusios keisto tėvų gyvenimo būdo – tėvas visuomet gyvenimą pašventęs moksliniams tyrimams, o motina auginanti visokius augalus bei žoleles ir jais sveikuoliškai maitinanti šeimą, namuose nėra net televizoriaus, – nutaria pabėgti iš namų, įsitikinusios, kad pačios yra pakankamai suaugusios ir galės pradėti savarankišką gyvenimą, tačiau patyrusios gausybę nuotykių yra parvedamos atgal namo.

Sinikkos Nopolos kūriniuose svarbu ne tik nepakartojamas humoras, šmaikštumas. Jos kūriniai atspindi vaikų auklėjimo stilių pokyčius, įvykusius Suomijoje per pastaruosius tris dešimtmečius. Didžioji jų humoro dalis nukreipta į pernelyg auklėjimu susirūpinusius tėvus, tačiau jos savo knygose taip pat šneka apie problemas tėvų, kurie yra pernelyg tiek fiziškai, tiek emociškai nutolę nuo savo vaikų.

Netradicinėje šeimoje tik su keistuole teta Barbora, kuri slapčia yra įsimylėjusi kaimyną poną Liepinį (motina išvykusi į užsienį tyrinėti būgnų kultūros, o tėtis miręs), auga ir vienas skaitytojų mėgstamiausių S. Nopolos kūrybos personažų – Benas Būgnelis. Jis pernai (2022 metais) „šventė“ 25 metų jubiliejų. Per šį laiką pagrindiniam veikėjui Benui Būgneliui pavyko užkariauti gausybės skaitytojų širdis – vien Suomijoje parduota virš 2,8 milijono knygų, šios serijos knygos išverstos į daugiau nei 18 kalbų (visa tai nepaisant keblumų verčiant – vertėjams tikru iššūkiu tampa seserų Nopolų rašymo stilius, originalūs, sukurti, neišverčiami veikėjų vardai ir pavardės, savita ir originali teksto ritmika). Lietuviškai išleistos trys šios serijos knygos: „Pirmyn, Benai Būgneli!“ (2013), „Benas Būgnelis ir Makaronplaukė“ (2016) ir „Benas Būgnelis ir šaldytoja Elvyra“ (2018). Ši knygų serija taip pat buvo ekranizuota.

Autorės kūryboje juntamas lengvumas, profesionalumas, apgalvotos detalės. (Sinikka yra pripažinusi, kad jos rašymo stilius šiek tiek keitėsi gimus sūnui – ji nebeturėjusi laiko kurti netvarkingų sakinių, kūryboje atsirado daugiau sistemos.)

Sinikka Nopola – vieniems jau gerai žinomas, o kitiems dar tik naujai atrandamas vardas (jos ir sesers kūrinius į lietuvių kalbą išvertė Viltarė Urbaitė). Tai kūriniai, kurie nepalieka abejingų, kiekvienoje knygoje galite atrasti ką nors nauja ir dar neskaityta. Autorė vertinama už ypatingą vaizduotę ir širdies šilumą, įdomius stilistinius sprendimus, išskirtinius pastebėjimus ir nuoširdų prisilietimą prie skaitytojo pasąmonės.

Kūriniams būdinga linksma situacijų komedija, gyvi dialogai ir vaizdinga kalba, o herojai užkariavo ir teatro scenas bei televizijos ekranus.

Sinikka Nopola yra gavusi nemažai įvairių apdovanojimų: Anni Swan medalį (2003), Suomijos valstybinę vaikų kultūros premiją (2011) ir 2005 metais abi seserys buvo išrinktos Suomijos H. Ch. Anderseno geros valios ambasadorėmis, 2002 metais seserys buvo įtrauktos į IBBY Garbės sąrašą.

Sinikka taip pat kūrė knygas suaugusiesiems: romanus, radijo ir teatro pjeses, tekstus dainoms, noveles, miuziklus, rašė scenarijus (originalius arba pagal savo knygų siužetus). Paliko nebaigtų kūrinių. Kūrybos gerbėjus bei bendradarbius stebino jos kalbinis genialumas – ji sugebėdavo, rodos, per kelias akimirkas savo prozos tekstus paversti scenarijais, o poeziją – dainų tekstais.

Mirus Sinikkai, kartu su seserimi ranka rankon dirbusi Tiina toliau tęsia sesers pradėtus darbus – rašo knygų tęsinius, rūpinasi jau sukurtų sklaida – seserų artumas, panašus humoro bei kalbos jausmas padeda jai tęsiant šią nelengvą užduotį.

Bibliografija lietuvių kalba

• Šiaudinukė ir Veltinukė: pasaka / Sinikka Nopola, Tiina Nopola; iš suomių kalbos vertė Viltarė Urbaitė; iliustravo Markus Majaluoma. – Vilnius: Nieko rimto, 2006. – 61 p.
• Šiaudinukė, Veltinukė ir Lituvėnų padauža: pasaka / Sinikka Nopola, Tiina Nopola; iš suomių kalbos vertė Viltarė Urbaitė; iliustravo Markus Majaluoma. – Vilnius: Nieko rimto, 2006. – 110 p.
• Pirmyn, Benai Būgneli!: apysaka / Sinikka Nopola, Tiina Nopola; iš suomių kalbos vertė Viltarė Urbaitė; iliustravo Aino Havukainen ir Sami Toivonen. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. – 94 p.
• Benas Būgnelis ir Makaronplaukė: apysaka / Sinikka Nopola, Tiina Nopola; iš suomių kalbos vertė Viltarė Urbaitė; iliustravo Aino Havukainen ir Sami Toivonen. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 94 p.
• Benas Būgnelis ir šaldytoja Elvyra: apysaka / Sinikka Nopola, Tiina Nopola; iš suomių kalbos vertė Viltarė Urbaitė; iliustravo Aino Havukainen ir Sami Toivonen. – Vilnius: Nieko rimto, 2018. – 132 p.

Rekomenduojame paskaityti

• https://www.tammi.fi/uutiset/in-memoriam-sinikka-nopola (Žiūrėta 2023-11-24)
• https://www.sttinfo.fi/tiedote/69952922/risto-rappaaja-25-vuotta?publisherId=2326 (Žiūrėta 2023-11-24)

Parengė Asta Plechavičiūtė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento tyrėja