Užsienyje bus išleista Lietuvos autorių knygų vaikams ir jaunimui

2020 m. lapkričio 04 d.
Lietuvos kultūros institutas 2020-aisiais finansavo rekordinį skaičių naujų vertimų. 46-iems knygų ir 35-iems kūrinių ištraukų vertimams į užsienio kalbas šiais metais paskirstyti 135 tūkstančiai eurų – 75 tūkstančiai pavasarį ir 60 tūkstančių spalio pabaigoje.

Rudenį finansavimo sulaukė 20 knygų vertimų į estų, hebrajų, ispanų, korėjiečių, kroatų, latvių, lenkų, rusų, slovėnų, suomių, ukrainiečių ir vokiečių kalbas. Tarp jų – ir knygos vaikams ir paaugliams.

„Šiais metais ne tik finansavome daugiausiai vertimų per visą Vertimų skatinimo programos istoriją, bet ir užsienio leidėjai pateikė daugiau paraiškų. Tai vertiname kaip nuoseklaus ir COVID-19 pandemijos nepertraukto darbo su literatūros vertėjais ir leidėjais rezultatą“, – sako Instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knyga „Sibiro haiku“ (Aukso žuvys, 2017) yra viena populiariausių Lietuvos autorių knygų vaikams ir jaunimui. Šįkart finansavimas skirtas net trims vertimams vienu metu:  į estų kalbą knygą verčia Tiina Kattel, į rusų kalbą – Aleksandra Vasilkova, į ukrainiečių kalbą – Beatričė Beliavciv. Dar šešis knygos vertimus Institutas finansavo ankstesniais metais, knyga jau išleista Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Latvijoje, verčiama į rumunų kalbą.

„Sibiro haiku“ į rusų kalbą verčianti A. Vasilkova sako, kad knygą versti panoro tą pačią akimirką, kai ši pateko jai į rankas. „Aš net negaliu pasakyti, kad tai aš pasirinkau versti „Sibiro haiku“ – kai tik pradėjau žiūrėti-skaityti, iškart supratau, kad noriu versti tokia istoriją, ji yra ir reali, ir fantastiška. Tokie dažnai būna vaikų prisiminimai.“ Vertėja mano, kad Rusijoje knyga sulauks skaitytojų dėmesio. Rusijoje „nedaug kas žino apie šitą mūsų praeities dalį, todėl turėtų susidomėti. Taip pat nemanau, kad kažkas galėtų įsižeisti, juk autorės pasakoja – jeigu visai suprimityvinčiau – apie blogą valstybę ir gerus žmones,“ – mintimis apie netrukus Rusijoje pasirodysiančią „Sibiro haiku“ dalijasi jos vertėja A. Vasilkova.

Viena „Sibiro haiku“ autorių rašytoja J. Vilė sako, kad kiekvienas knygos vertimas yra didelis stebuklas, tačiau naujausi vertimai į kaimyninių šalių kalbas jai brangūs dėl bendrų patirčių. „Labai džiaugiuosi „Sibiro haiku“, prabilusia latviškai, nes dalinamės panašiais išgyvenimais, praeitis mus sujungia. Taip pat ir su kitais kaimynais: estais, ukrainiečiais, lenkais. Vertimas į rusų kalbą – lyg svajonės išsipildymas, didžiausias atlygis. Turint omeny, kad savo pasakojimu norėjau perteikti bendražmogišką patirtį, neskirstyti į „mes“ ir „jie“, su pagarba prisiliesti prie to sudėtingo laikotarpio ir padėkoti. Taip, kaip mano močiutė buvo dėkinga Sibire sutiktiems geriems žmonėms, padėjusiems išgyventi.“

Kitais metais Latvijos vaikus taip pat pasieks ypatinga Monikos Vaicenavičienės pažintinė knyga „Kas yra upė?“ (Tikra knyga, 2019). Ukrainoje bus išleista Ignės Zarambaitės ir Gretos Liekytės (slap. Greta Alice) sukurta slaptųjų paštininkų istorija „Emilio laiškas“ (Nieko rimto, 2020), Slovėnijoje pasirodys Klemeno Pisko versta Beno Bėranto knyga vaikams „Baubaimė“ (Nieko rimto, 2018). Lietuvos kultūros institutas yra finansavęs pastarosios knygos vertimą į ukrainiečių kalbą.

Vertimų skatinimo programa įsteigta 2001 m. Nuo 2010 m. šią programą vykdo Lietuvos kultūros institutas.

Parengta pagal Lietuvos kultūros instituto informaciją

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai