Velnių priėdęs mieliausių personažų meistras Charlesas Thorsonas

2020 m. rugpjūčio 31 d.
Pasaulis jam turėtų būti dėkingas už ne vieną minutę kvatojimosi, kurio metu tikriausiai pasigamino tonos vitamino C ir geros nuotaikos. Sąmoju trykštantis ir nuolat išdaigas krečiantis Kiškis Kvanka (angl. Bugs Bunny), stipruolis Papajus (angl. Popeye) ir greitakojė Flinstounų (angl. The Flinstones) šeimynėlė – animacinių filmų klasikų klasika – daugumai pasaulio vaikų pažįstami būtent Charleso Thorsono (1890 rugpjūčio 29 d.–1966 m. rugpjūčio 7 d.) dėka.

Tačiau literatūros pasauliui svarbus kitas jo sukurtas personažas – „mažas, geras“ indėniukas Kikas. Šis autoriaus kūrinys dažniausiai branginamas tėvų ir senelių, jis perduodamas iš kartos į kartą, jo ieškoma pas bukinistus. Kalbant apie šią daugelio vaikystėje pamėgtą knygą sušvelnėja žvilgsniai, apima lengvas ir truputį graudus ilgesys.

Ch. Thorsonas gimė 1890-aisiais Kanadoje, Manitobos provincijoje, Vinipego mieste. Įdomu, kad jo tėvai Stefanas Thordarssonas ir Sigridur Thorarinsdottir tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį buvo įkėlę koją į žemes prie Vinipego ežero. Kaip galima suprasti iš pavardžių, jie buvo didžiulės islandų imigracijos į Kanadą, prasidėjusios XIX a. pab., dalis. Tuo metu Stefanas ir Sigridur buvo vieni iš 1700-ų, užsiregistravusių Vinipego imigracijos biure. Tačiau ši emigracijos banga atnešė į Kanadą net apie 100 000 islandų kilmės gyventojų ir jų palikuonių. Šeima apsigyveno Gimli miestelyje, o šeimos galva Stefanas net tapo jo meru.

Knygos viršelis. Pav. šaltinis digitalcollections.lib.umanitoba.ca
Knygos viršelis. Pav. šaltinis digitalcollections.lib.umanitoba.ca

Charlesas baigė tik 8-ias vidurinės mokyklos klases, bet jau tada garsėjo savo šmaikštumu ir vaizduote. Būdamas dvidešimties tapo atpažįstamas dėl savo sąmojingų politinių karikatūrų vietiniuose laikraščiuose, o sulaukęs trisdešimties jau buvo žinomas kaip iliustruotojas, mėgstantis boksą, biliardą, pokerį, išgertuves ir moteris. Toks gyvenimo būdas tuo metu buvo įprastas tarp vietinių islandų ir nieko nestebino.

Stabiliausiu Ch. Thorsono gyvenimo laikotarpiu galima laikyti jo antrąją santuoką su Ada Teslock 1922–1932 m. Pirmoji žmona mirė nuo tuberkuliozės, po trijų mėnesių ir jų naujagimis sūnus, tais pačiais metais – brolis Stephenas, tad nenuostabu, kad po jų Ch. Thorsonas tapo kažkuo panašiu į nusigėrusį klajoklį… Mirė ir pirmasis sūnus iš antrosios santuokos – vos po septynių dienų gyvenimo. Visos šios netektys formavo tokias charakterio savybes kaip nepastovumas, neprisirišimas, dažnas darbų ir gyvenimo keitimas ir kt. Gyvenimas su Ada dar atrodė įprastai: Charlesas piešė politines karikatūras žurnalui „United Grain Growers“, susilaukė sūnaus Stepheno. Tačiau santuoka nutrūko, ir vyras pasinėrė į alkoholį ir pokerį.

Vis dėlto šiuo sudėtingu laikotarpiu Ch. Thorsonas išgyveno ir meilės istoriją, suteikusią pavidalą žymiajai Walto Disney’aus Snieguolei. Manoma, kad jos prototipas – Kristin Solvadottir, jauna islandė, atkeliavusi į Kanadą studijuoti. Archyvuose galima rasti jai skirtų vyro meilės laiškų ir piešinių. Vienas jų visą gyvenimą prakabėjo Kristin namuose Islandijoje, kur, neilgai trukus, ji grįžo ir sukūrė šeimą, nors Charlesas žadėjo jai pašvęsti visus savo darbus, jei tik ji sutiktų būti jo. Vis dėlto 20-ies metų skirtumas, ko gero, turėjo tam lemiamos įtakos. Nors meilės istorija nesibaigė laimingai kaip pasakoje „Snieguolė“, galima tvirtinti, kad Charlesas pavertė savo mylimąją nemirtinga.

1934 m., būdamas 44-ių, Charlesas susikrovė į portfelį visus savo darbus ir išvažiavo į Holivudą. Jo talentas piešti sužmogintus juokingus gyvūnus buvo nedelsiant pripažintas paties Walto Disney’aus. Jis pažiūrėti Ch. Thorsono darbų atsivesdavo net tokias studijoje mėgusias lankytis įžymybes kaip Charlie’is Chaplinas ir Herbertas George’as Wellsas. Charlesas kūrė personažus tokiems animaciniams filmams kaip „Drambliukas Elmeris“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Mažasis Hiavata“. Vėliau, susipykęs su Disney’umi, persikraustė į „Warner Bros“, ištobulino jau minėtą Kiškį Kvanką ir, kaip teigiama, radikaliai pakeitė šios studijos braižą ir animacijos stilių. Manoma, kad Ch. Thorsonas turėjęs tikslą nukarūnuoti Disney’ų kaip nepralenkiamą animacinių filmų kūrėją, mėgusį daugumos jam kūrusių dailininkų vardus paprasčiausiai nutylėti… Na o savo kaip animatoriaus karjeros piką šis autorius pasiekė persikėlęs į Majamį ir dirbdamas „Fleischer“ studijoje.

Ch. Thorsono darbas, saugomas Manitobos universiteto archyve. Pav. šaltinis digitalcollections.lib.umanitoba.ca
Ch. Thorsono darbas, saugomas Manitobos universiteto archyve. Pav. šaltinis digitalcollections.lib.umanitoba.ca

Sakoma, kad jo paties išvaizda – balti kostiumai, panamos tipo kepurės, smilkstanti cigaretė vėžio kiauto laikiklyje ir žavinga šypsena – buvo įsikūnijęs Majamio glamūras. Ten gyvendamas jis sukūrė žymųjį špinatų mėgėją jūreivį Papajų ir šauniąją akmens amžiaus šeimynėlę Flinstounus. Juokingiausia, kad nors buvo gerokai velnių priėdęs, mėgęs laisvę, moteris ir laisvai besiliejantį alkoholį, pasižymėjęs labai aštriu sąmoju ir puikiu humoro jausmu, Ch. Thorsonas gebėjo meistriškai kurti itin mielus personažus. Niekam geriau nepavykdavo nupiešti tokių šiek tiek infantilių, didelėmis akimis personažų, kuriuos vos pamačius kyla noras apkabinti…

Odilė, 2017
Odilė, 2017

Nepaliaujamai dirbdamas ir keliaudamas jis išmaišė skersai išilgai Jungtines Amerikos Valstijas ir paliko savo pėdsaką ne viename animaciniame filme. Na o 1947 m. pasaulį išvydo „Kikas“, kuriame atsiskleidė visi Charleso talentai – gebėjimas pasakoti ir vaizdu, ir žodžiais bei juos harmoningai sujungti. Būtent tai ir pavertė šią paveikslėlių knygą be galo patrauklia ir įsimenančia – kaip parodė laikas – ne vienos kartos vaikams. Istorija apie Kiką – paprasta, bet apie labai svarbias ir amžinas vertybes – drąsą, draugystę, ištikimybę. Tad nenuostabu, kad parašęs vos vieną knygą autorius tapo Tarptautinės Marko Tveno draugijos garbės nariu. Po ketverių metų pasaulį išvydo ir antroji knyga apie Kiką – „Čikas ir Kikas“. Įdomu, kad Ch. Thorsonas dirbdamas įvairiose studijose taip dažnai likdavo neįvertintas – jo vardas nebuvo rašomas titruose, – kad pradėjęs piešti žurnalams ir kurti savo knygas pasirašinėdavo po kiekviena iliustracija… Tad galima sakyti, kad Kikas atgaivino jo kaip kūrėjo ambicijas ir tapo garantija, jog Ch. Thorsono vardas tikrai išliks žinomas ateities kartoms.

1946 m. Ch. Thorsonas grįžo į gimtąją Kanadą ir leido dienas kartu su šeima iš antrosios santuokos: mėgavosi šviežiai kepamu slyvų pyragu, žaidė su anūkais šaškėmis ir piešė jiems paveikslėlius ir gimtadienių atvirukus, apie kurių vertę tada, kaip prisimena anūkė Kristin, jie net neįsivaizdavo.1

Šio didžio kūrėjo gyvybė užgeso 1966 m. rugpjūčio 7 d. nuo vėžio. Jo gausią darbų kolekciją šeima padovanojo Manitobos universiteto archyvui.

 

Bibliografija lietuvių kalba

  • Kikas: pasaka / Čarlzas Torsonas; piešiniai autoriaus; iš anglų kalbos vertė R. Zagorskienė. – Vilnius: Vaga, 1968 [kiti leidimai: 1969, 1973, 1982, 1991, 2000, 2002, 2004, 2006, 2008, 2011, 2013, 2015, 2018]. – 46 p.
  • Čikas ir Kikas: pasaka / Čarlzas Torsonas; iš anglų kalbos vertė Bartė Kuolytė. – Vilnius: Odilė, 2017. – 29 p.

Šaltiniai

________________________________________

1 Kristin (Thorson) Vignal, „Charles (Charlie) Thorson“, 2013. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20200103210112/http://www.inlofna.org/Charles-(Charlie)-Thorson (Žiūrėta 2020-08-30)

Parengė Inga Mitunevičiūtė

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 

 

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai