Visas pasaulis – tai sodas! (Frances Hodgson Burnett atminti)

2019 m. lapkričio 21 d.
Frances Hodgson Burnett (1849 11 24–1924 10 29) visą gyvenimą lydėjo gėlės ir knygos. Sykį rašytoja pasakė: „Kol turi sodą, tu turi ateitį; o kol turi ateitį, esi gyvas.“1 Kur tik ėjo, Frances ieškojo sąlyčio su gamta, nepaleisdama iš rankų knygos.

Lapkričio 24 d. gimtadienį švenčianti F. H. Burnett bus gyva tol, kol toks bus ne tik britų ir amerikiečių, bet ir lietuvių skaitytojams gerai pažįstamas autorės kūrinys „Paslaptingas sodas“.

Frances Hodgson Burnett 1988 m.
Frances Hodgson Burnett 1988 m.

F. H. Burnett augo šeimoje, kurioje buvo skatinama skaityti ir žaisti. Būsimoji rašytoja naršydavo po nemažą tėvų biblioteką, kartu su broliais ir draugais kūrė istorijas ir statė vaidinimus. Trečia iš penkių E. Boond ir E. Hodgson atžalų vaikystę praleido Londone – ten ir užsižiebė meilė knygoms. Viena pirmųjų F. H. Burnett knygų, įduota senelės, buvo „Gėlių abėcėlė“ – ją mergaitė pamilo labiau už bet kokį žaislą ir nepaleisdavo iš rankų.2 Šeima gyveno pasiturinčiai, tėtis buvo verslininkas ir Frances turėjo laiko ir galimybių skaityti, leisti laiką lauke, fantazuoti ir rašinėti.

Gyvenimas smarkiai pasikeitė staiga mirus tėvui. Motina perėmė verslą, tačiau jai sekėsi sunkiai, tad teko persikraustyti į skurdesnį Londono rajoną, o galiausiai nepritekliaus nualinta šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Dar iki tol F. H. Burnett ėmė slapčia užrašinėti savo istorijas. Atsikrausčius į kitą šalį šeimos finansiniai reikalai neišsisprendė ir duktė įsidrąsino pamėginti išspausdinti kelias noveles. Išmėginusi laimę, gavo teigiamą atsakymą iš laikraščio Godey‘s Lady‘s Magazine Filadelfijoje. Netrukus F. H. Burnett publikavo trumpų istorijų seriją „Sara Kriu“ (angl. „Sara Crewe“), kuri vėliau pavirto knyga „Mažoji princesė“ (angl. „A Little Princess“), ir populiarumą atnešusią apysaką „Mažasis Lordas Fontlerojus“ (angl. „Little Lord Fauntleroy“). Knygos buvo leidžiamos Jungtinėse Valstijose ir Londone, ir F. H. Burnett pradėjo vaikų rašytojos karjerą. Išgarsėjusi vėl smarkiai praturtėjo (panašią kelionę iš pasiturinčio gyvenimo į skurdą ir atgal matome romane „Mažoji princesė“), mėgo išlaidauti, pirkti gražius rūbus sau ir savo vaikams, nemažai keliavo, daugiau nei trisdešimt kartų kirto Atlantą, dažnai viena, be palydos, vėliau įsigijo nuostabų dvarą su ištaigingu sodu, kuris kai kurių kritikų manymu ir įkvėpė romaną „Paslaptingas sodas“.

Posūkis vaikų literatūroje

F. H. Burnett knygos atspindi XIX a. amerikiečių vaikų literatūroje vykusius pokyčius. Nors autorė neplanavo apsiriboti vien knygomis vaikams (aktyviai rašė ir suaugusiems), tačiau būtent šios jos knygos suvaidino svarbų vaidmenį besikeičiančioje amerikiečių vaikų literatūros tradicijoje. XIX a. vaikų literatūra išgyveno tematinį ir stilistinį posūkį, kuris ypač atsiskleidė per vaizduojamo vaiko portretą. XVIII a. ir iki pat XIX a. vid. vyravo tendencingas didaktiškas nuspėjamo, darančio vaikiškas klaidas ir iš jų pasimokančio vaiko portretas, o suaugusiojo (ir rašytojo) pareiga buvo tą vaiką auklėti ir ruošti suaugusiųjų gyvenimui. Vaikai buvo laikomi „racionaliais, bet dar nesusiformavusiais žmonėmis“3. XIX a. vid. dėmesys nukrypo į socialines vaiko problemas, tai ėmė matytis ir vaikų literatūroje – ryškiai išskirta po pilietinio karo susiformavusi klasinė situacija. Šiame socialiai angažuotos, kintančios literatūros kontekste F. H. Burnett pristatė žavų vaiką, tęsiantį dikensišką angeliško vaiko vaizdavimo tradiciją.4 Ji kūrė ne statišką, o labilų ir romantišką vaiką, kuris, užuot auklėjamas suaugusiųjų, juos auklėja pats. Šitokio posūkio užuominas matome jau Louisa May Alcott knygoje „Mažosios moterys“ bei kitų autorių darbuose, tačiau romantiško vaiko manifestu laikomas F. H. Burnett „Mažasis lordas Fontlerojus“.5

Alma littera, 2003
Alma littera, 2003

Autorė atsisako to meto tradicinio vaizdavimo ir aprašo vaiką, kuris turi savarankišką moralę, mokosi iš savo klaidų ir, kaip minėta, moko suaugusįjį. Suaugusysis nukeliamas nuo pjedestalo – dabar jis irgi gali pasimokyti iš vaiko. Tokia vaiko ir suaugusiojo santykių paradigma atsiskleidžia apysakoje „Mažasis lordas Fontlerojus“ per mažojo lordo Sedriko, paremto pačios autorės numylėtinio sūnaus Vivian portretu, santykius su be galo turtingu ir rūsčiu seneliu. Paprastas, bet nuostabiai gražus ir žavingas kaip angelėlis berniukas yra vienintelis lordo palikuonis ir jiems tenka susipažinti ir susidraugauti. Sedrikas, tiesiog būdamas savimi, sugeba sušvelninti senį ir pakeisti aplinkinių nuomonę apie jį. Knygoje nepaprastai didelė svarba teikiama vidinėms berniuko savybėms – jis neįžūlus, tačiau ir neužguitas, drąsus, draugiškas ir meilus. Tokios romantiško, žavingo vaiko savybės buvo ypač mėgstamos to meto skaitytojų.

Apysakoje svarbi ir socialinė linija – supriešinami skurdas ir turtas, vaizduojami socialiai pažeidžiami mažojo lordo draugai, taip pat į šviesą ištraukiama britiškumo ir amerikietiškumo skirtis. Kęstutis Urba teigia, kad visuomenės problemos „išmoningai, organiškai siejamos su psichologine kūrinio plotme. Sedriko senelis, Dorinkorto grafas, nekenčia savo marčios (kurios niekad nėra matęs) vien dėl to, kad ji amerikietė. <…> Kategoriškas nuosprendis – atskirti marčią nuo jos sūnelio – yra vienas iš stipriausių psichologinio dramatizmo, emocingumo šaltinių“6. Taigi apysakos pagrindas – tarpusavio ryšiai, žmogų keičiantys santykiai ir suaugusiųjų netobulumas. „Mažasis lordas Fontlerojus“ tapo viena populiariausių to meto knygų ir užtikrino autorei garbę ir finansinį stabilumą.

Didžiausia galia – vaizduotė

Alma littera, 2000
Alma littera, 2000

„Mažoji princesė“ (galutinis variantas knygos pavidalu išleistas 1905 m.) kompleksiškesnė nei „Fontlerojus“ – čia pasakotoja priartėja prie vaiko nebe taip idealizuodama jo portretą, menkiau jaučiamas pasakojančio suaugusiojo žvilgsnis, pasineriama į paties vaiko vidinius išgyvenimus. Vėlgi itin ryškus socialinis aspektas, vargšų ir turtuolių dichotomija, kurią sustiprina Saros perėjimas iš vieno sluoksnio į kitą tuose pačiuose namuose. Turtinga privačios mokyklos mokinė mirus tėčiui netenka visų pinigų ir iš nuostabaus kambario su žavingiausiais žaislais bei suknelėmis perkeliama į internato palėpę ir paverčiama tarnaite. Judėjimas iš turto į skurdą vienoje ir toje pačioje uždaroje erdvėje tarytum po padidinamuoju stiklu vaizduoja socialinės skirties problemą. Kita vertus, apysakoje esama ir magiškumo, pasakiškumo. Akivaizdi „Mažosios princesės“ paralelė su Pelenės istorija – iš skurdo ją bene stebuklingai prikelia gerasis magas – džentelmenas iš Indijos, gyvenantis priešais stovinčiame name.

Vis dėlto svarbiausia apysakos ašis yra Saros vaizduotė. Knygoje slypi idėja, kad fantazija ir pasakojimas gali išgelbėti nuo bet kokių negandų. Pakeičiama ir princesės sąvoka: šis mergaičių idealizuojamas simbolis įgyja naują, subtilesnę reikšmę – princesei galios suteikia ne materialinis turtas, o dvasinės vertybės: „Jeigu įsivaizduosiu, kad čia viskas kitaip, ištversiu, – atsakė ji. – Arba jei įsivaizduosiu, kad čia kokios nors pasakos vieta.“ (p. 115) Vaizduotė ir pasakos F. H. Burnett apysakoje tampa esmine stiprybe, padedančia žmogui nepalūžti. Tam tikra prasme „Mažoji princesė“ iškelia iki tol nedaug aptarinėtą kūrybos reikšmę žmogaus – ypač vaiko – gyvenime.

Gydanti gamta

Alma littera, 1996
Alma littera, 1996

F. H. Burnett parašė kelias dešimtis knygų suaugusiesiems ir vaikams, kanoninėmis pavirto trys čia paminėtos, tačiau sudėtingiausia ir kompleksiškiausia iš jų yra romanas „Paslaptingas sodas“, susilaukęs, ko gero, daugiausia dėmesio iš kritikų ir skaitytojų. „Paslaptingas sodas“ – daugialypė istorija, į kurią galima žvelgti iš įvairių perspektyvų (K. Urba pastebi sąsajas su romantizmo estetika, rusoizmu, feminizu ir t. t.7). Apysakoje vėl sutinkame vaiką, patenkantį į naują, bauginančią, bet kartu ir neaprėpiamas galimybes žadančią erdvę, – Merė, mirus tėvams, atvežama gyventi į didžiulį dvarą Anglijos viržynuose. Merė skiriasi nuo kitų romantiškų autorės personažų – ji toli gražu ne angeliškas vaikas, o atžari, nemaloni ir iš pirmo žvilgsnio – tokia mergaitė, kuri niekam negali patikti. Dvare ji sutinka Koliną – lygiai tokį pat nemielą ir nemalonų vaiką. Čia atsiskleidžia subtilus psichologizmas – vaikai patys iš savęs mieli angeliukai būti negali, gerumą ir mielumą iššaukia tėvų ar globėjų rūpestis. Meilę kuria meilė. Merė su Kolinu, nepatyrę tėvų švelnumo, užauga spygliuoti kaip laukinės rožės.

Merė atsitiktinai įžengia į paslaptingą ir apleistą sodą ir jame ima keistis, kartu su Kolinu ir kaimo vaikais atgaivindama sodą pamažu atgyja ir pati. Romane atsiskleidžia rašytojai artima gamtos terapijos tema – F. H. Burnett gyvenime turėjo ne vieną sodą ir būtent į tokią žmogaus išpuoselėtą gamtą gręždavosi susidūrusi su sunkumais, ypač po sūnaus mirties. Knygos ašimi tampa „laumiukų“ vaikų atgimimas gamtoje, su metų laikais besikeičiantis sodas keičia ir Merę, ji švelnėja ir darosi rūpestinga kitiems, mokosi mylėti save pačią. Romane puoselėjamos vertybės – ne tik drąsa ir vaizduotė, bet ir darbas gamtoje, kuris prikelia ir gydo fizines bei dvasines negales.

F. H. Burnett gyvenimas ir kūriniai verti kur kas gilesnės ir subtilesnės analizės, negu leidžia šio straipsnelio apimtis, tačiau svarbiausia, ko gero, skaitymo džiaugsmas, kurį visi patiria paėmę į rankas jos knygas. Šio kuklaus straipsnelio autorė prisimena save vaikystėj, kai būdavo labai sunku, imant nučiupinėtą rožinį „Mažosios princesės“ leidimą ir atsidūstant: „Kareiviai nedejuoja. Ir aš nedejuosiu. Įsivaizduosiu, jog esu kare.“ (p. 108)

 

Bibliografija lietuvių kalba

  • Mažoji Sara / iš anglų kalbos vertė Vikt. Kamantauskas. – Plungė: „Vilnies“ knygyno leidinys, 1931. – 100 p.
  • Paslaptingas sodas: romanas / iš anglų kalbos vertė Viltaras Alksnėnas; iliustravo Aida Janonytė. – Vilnius: Alma littera, 1996. – 349 p.
  • Mažoji princesė: romanas / iš anglų kalbos vertė Viltaras Alksnėnas; iliustravo Aida Janonytė. – Vilnius: Alma littera, 2000. – 286 p.
  • Mažasis lordas Fontlerojus: apysaka / iš anglų kalbos vertė St. Kalvaitis; iliustravo Reginald B. Birch. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 254 p.

Rekomenduojame paskaityti

__________________________________________

1 Kate Kellaway, Up the garden path, 2004. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/books/2004/apr/04/biography.features (Žiūrėta 2019-11-17)

2 Gretchen Holbrook Gerzina. Frances Hodgson Burnett: The Unexpected Life of the Author of The Secret Garden, New Brunswick, NJ: Rutgers University Press, 2004, p. 14.

3 Anne Scott MacLeod, „From Rational to Romantic: The Children of Children’s Literature in the Nineteenth Century“, Poetics Today. 13:1, 1992, p. 141–143.

4 Kęstutis Urba, „Jausmų pokylis“, Rubinaitis, Nr. 2, 1999. Prieiga per internetą: https://rubinaitis.lnb.lt/index.php?2875444499  (Žiūrėta 2019-11-17)

5 Anne Scott MacLeod, „From Rational to Romantic: The Children of Children’s Literature in the Nineteenth Century“, Poetics Today. 13:1, 1992, p. 151.

6 Kęstutis Urba, „Jausmų pokylis“, Rubinaitis, Nr. 2, 1999. Prieiga per internetą: https://rubinaitis.lnb.lt/index.php?2875444499  (Žiūrėta 2019-11-17)

7 Ten pat.

Parengė Elžbieta Kmitaitė

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 

 

 

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai