Sėkmės istorija
Pirmojo „Rubinaičio“ numerio vedamasis vadinosi „Kodėl „Rubinaitis“?“ Jame buvo samprotaujama: „Kodėl sumanytas šis žurnalas? Mažai kas abejoja, kad kiekvienam vaikui reikia dėmesio, rūpesčio, globos. Nesvarbu, koks tas vaikas būtų: žvalus ir linksmas, padykęs ar pritingintis, dažnai sirguliuojantis, o gal ir negalios kamuojamas… Dėmesys ir globa padeda jam augti, susirasti vertybines orientacijas. Vaikų literatūros vietą literatūriniame pasaulyje, žinoma, tik sąlygiškai, žaismingai, galime sulyginti su vaiko situacija. Šiaip ar taip, tai pakankamai autonomiška literatūros tyrinėjimų sritis, niekaip neįsitvirtinanti mokslinių institucijų struktūrose. Tad ir jai reikia dėmesio ir globos.“
Gana aiškiai nuskamba įsipareigojimas žurnalo puslapius pripildyti vaikų literatūros tyrinėjimų – taip iš principo ir vyko nuo pirmojo iki šimtojo numerio. Būtinybė tyrinėti vaikų literatūrą pabrėžiama dešimtojo numerio vedamajame: „Tai yra gerai žinomi dalykai – gaila jiems žodžių“, – taip Pranas Mašiotas be ilgų išvedžiojimų, įrodinėjimų ir įtikinėjimų apibendrino vaikų literatūros poreikį, būtinybę, svarbą. Matematikas visa tai traktavo kaip aksiomą.
Vaikų literatūra yra toks pat menas, kartais gana sudėtingas, kaip ir visa kita literatūra; XX a. pasiekusi tam tikrą autonomiją, toji literatūra labai keitėsi; vaikų literatūrą, jos procesus, naujienas turi pažinti suaugusieji – bent jau tie, kurie atsakingi už dvasinį vaiko ugdymą, – tokias akivaizdžias tiesas, aksiomas ėmė įrodinėti prieš penkmetį sumanytas „Rubinaitis“, pirmas Lietuvoje tokio turinio žurnalas.“
Dvidešimtasis „Rubinaičio“ numeris buvo aptartas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje konferencijoje, o vėliau pranešėjų mintys spausdintos „Literatūroje ir mene“. Vienas iš pasisakiusiųjų – garsus spaudos istorikas Bronius Raguotis. Jis tvirtino: „Pirmas tokio pobūdžio lietuvių žurnalistikos ir periodikos istorijoje: iki 1994 m. pabaigos tokio žurnalo Lietuvoje nebuvo.“ Lionginas Šepkus gilinosi į žurnalo turinį: „Žvelgdamas į „Rubinaičio“ užmojį skelbti ir įrodinėti, kad vaikų literatūra yra sudėtingas ir vertingas menas, kad nereta vaikų knyga įdomi ir net būtina suaugusiajam, kartais pamąstai, ar tai ne donkichotiška kova su vėjo malūnais.“
Penkiasdešimtojo numerio vedamasis pavadintas „Vaikų literatūros sargyboje“ pabrėžiant, kad „Rubinaičio“ objektas – ne tiek literatūros mokslas ir tyrinėjimai savaime, kiek pati grožinė vaikų literatūra. Žurnalas buvo žaismingai palygintas su naiviu ir entuziastingu Mykolo Sluckio apsakymo herojumi. „Rubinaitis“ prieš penkiolika metų pradėjo savo kelią irgi gal ne iki galo suvokdamas, ko ėmėsi ir kas iš viso to bus, tačiau entuziastingai ir tikėdamas.“
Žurnalo dvidešimtmetis buvo paminėtas glaustais redakcinės kolegijos narių pasisakymais. Štai Džiuljetos Maskuliūnienės mintys: „Kaip skaitytojai „Rubinaitis“ man įdomus, patikimas, kokybiškas informacijos apie vaikų ir jaunimo knygas šaltinis, kaip dėstytojai – nepamainomas pagalbininkas rengiantis paskaitoms <…>, kaip redakcinės kolegijos narei – artimiausioje knygų lentynoje laikomas leidinys, džiuginantis širdį, kasdien primenantis, kad laikas nenumaldomai bėga ir štai jau vėl reikia skubėti ką nors perskaityti, vėl tą ar aną aprašyti.“
Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė vertina žurnalą už informatyvumą – bibliografiją ir apžvalginius straipsnius.
„Tereikia nuo rašomojo stalo ištiesti dešinę ranką – ir pasiekiu „Rubinaičių“ stirtą. Apie vieną „Rubinaitį“ galima kalbėti įvairiai. Visi kartu jie – unikali enciklopedija“ (Gintarė Adomaitytė).
Anot Loretos Jakonytės, „[š]is žurnalas unikalus tuo, kad pateikia, sakyčiau, trimatį vaikų literatūros vaizdą: greta lietuviškų knygų apžvalgų – ir vertimų apžvalgos, ir iliustracijų tyrinėjimai.“
Tai tik žiupsnelis nuomonių.
Pastaruosius dešimtmečius „Rubinaitis“ gaudavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramą. Rengiant 99-ąjį numerį, paskambino fondo atstovė ir pavadino „Rubinaičio“ leidybą Sėkmės istorija. Į klausimą, kas lėmė sėkmę, teko atsakyti paprastai: „Rubinaičio“ sėkmė – tai žmonės.
Kęstutis Urba
Žurnalas „Rubinaitis“, 2021 Nr. 4 (100)
