1952 m. sausio 9 d. gimė vertėja Irena Aleksaitė

„Džiaugiuosi, kad esu ne tik skaitytoja, bet ir vertėja – padedu žmogui praplėsti pasaulį, padedu tiek, kiek jis pats to nori“1, – viename interviu teigė suaugusiųjų ir vaikų literatūros vertėja bei ilgametė IBBY Lietuvos skyriaus narė Irena Aleksaitė, 2022-ųjų sausio 9 dieną mininti 70 metų jubiliejų.

Irena Aleksaitė gimė 1952 m. sausio 9 d. Vilniuje, žaidė kartais vis dar po karo nesutvarkytose, apgriautose Senamiesčio gatvėse. Suaugusi iš pradžių stojo studijuoti bibliotekininkystės, nepatiko – metė, o po kelerių metų į rankas pakliuvo Lietuvos rašytojų sąjungos kvietimas dalyvauti vertėjams (jau buvo šį tą išvertusi) konkurse dėl studijų Maskvoje. Taip keliai I. Aleksaitę nuvedė į literatūros Maksimo Gorkio literatūros institutą Maskvoje.

Grįžusi į Lietuvą dirbo redaktore Spaudos komitete, vyresniąja redaktore leidykloje „Vyturys“ ir kitur. Vėliau tapo laisvai samdoma vertėja, ja yra ir iki šiol. Kartu dalyvauja ir visuomeninėje veikloje – rašo į kultūros spaudą, yra Lietuvos rašytojų sąjungos bei Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, 2019–2020 m. buvo IBBY Lietuvos skyriaus valdybos narė2, nuo 2020 m. ir Literatūros tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos narė3.

Irena Aleksaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Aleksaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Aleksaitė verčia net iš kelių kalbų: lenkų, rusų, slovakų, čekų, ukrainiečių, anglų k.

Vaikams yra išvertusi per 20 grožinių ir pažintinių knygų, dar nemažai įvairių užduočių sąsiuvinių ir knygelių. Tarp grožinių vaikų literatūros knygų rasime Jáno Uličiansky’io „Katiną su riedučiais“, paveikslėlių knygų serijos apie „Kurmį“ vertimų, Małgorzatos Strękowskos-Zarembos „Užburtą namą“ bei puikių pažintinių knygų vaikams apie meną: Sebastiano Cichockio „M.E.N.A.S.“, Ewos Solarz „D.I.Z.A.I.N.A.S“ ir kt. Ji taip pat yra išvertusi lietuvių vaikų literatūros kūrėjų – Eduardo Mieželaičio, Vytauto Račicko, Janinos Degutytės ir kt. – į rusų kalbą.

„Nemanau, kad vieną literatūros rūšį versti lengviau nei kitą; jei dirbi sąžiningai, viskas vienodai sunku (arba lengva, nelygu kaip žiūrėsi), tik kad įrankiai vis kiti: vienaip versi pjesę, kitaip filosofinę knygą, trečiaip kino filmo subtitrus, ketvirtaip vaikų knygą“4, – yra sakiusi vertėja.

Kūrinių suaugusiesiems I. Aleksaitė išvertė dar daugiau, jos verstų autorių sąraše ir literatūros klasikai, ir moderniosios literatūros kūrėjai: Mary Shelley, Danielis Defoe, Witoldas Gombrowiczius, Tadeuszas Konwickis ir kt. Taip pat verčia pjeses teatrui.

Irenos Aleksaitės verstos knygos vaikams
Irenos Aleksaitės verstos knygos vaikams

Už savo darbus 2012 m. buvo apdovanota Šv. Jeronimo premija, 2018-aisiais – Metų vertėjo krėslo premija, o 2019 m. gavo Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžių.

„Apskritai manau, kad vertėjai – labiausiai apsiskaitę visuomenės nariai. Ir ne todėl, kad daug skaito, o kad giliai skaito. Jei tekste atrandi pastraipą, kaip herojei užsikirto durų spyna – su daugybe detalių ir tokiais žodžiais, kaip svirtelė, liežuvėlis ir pan., eini į parduotuvę, susirandi panašią spyną ir išstudijuoji informacinį lapelį. <….> O būna, kad tenka medžioti žodžius, padirbėti detektyvu. <…> Tiesą sakant, vertimas – tai universitetas, kuriame studijuoji iki paskutinio atodūsio“5, – taip apie vertėjo darbo ypatumus yra pasakojusi I. Aleksaitė.

 

Vaikų ir jaunimo literatūros vertimų bibliografija

  • Raganų duktė: apysaka / Dorota Terakowska; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2006. – 271 p.
  • Ten, kur krenta angelai: apysaka / Dorota Terakowska; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007. – 269 p.
  • Terapinės pasakos: antra dalis / Maria Molicka; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Vaga, 2009.
  • Ponas Pirmokas: pasakėlės pirmokams / Ján Uličiansky; iš slovakų kalbos vertė Irena Aleksaitė; iliustravo Živilė Šimėnienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2010. – 56 p.
  • Katinas su riedučiais: pasaka / Ján Uličiansky; iš slovakų kalbos vertė Irena Aleksaitė; iliustravo Deimantė Rybakovienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2011. – 144 p.
  • Kaip Kurmis kombinezoną įsitaisė / Eduard Petiška; iliustravo Zdenĕk Miler; iš čekų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 64 p.
  • Kurmis ir automobilis / Eduard Petiška; iliustravo Zdeněk Miler; iš čekų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 64 p.
  • Kurmis ir raketa: pasaka / Zdeněk Miler; iš čekų kalbos vertė Irena Aleksaitė; iliustracijos autoriaus. – Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 47 p.
  • Kurmis ir mamytė: pasaka / Hana Doskočilová; iliustravo Zdeněk Miler; iš čekų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 52 p.
  • Kurmis ir sniego senis / Hana Doskočilová; iliustravo Zdenĕk Miler; iš čekų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 34 p.
  • Superagentas 000. Auksinės kengūros paslaptis: detektyvas [vaikams] / Lesia Voronina; iš ukrainiečių kalbos vertė Irena Aleksaitė; iliustravo Katerina Biletina. – Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 192 p.
  • I.Z.A.I.N.A.S.: daugybė nuostabių ir netikėtų namų zonos daiktų, atrastų, prisimintų, išgalvotų, naujai sukurtų, atkartotų ir sumanytų / parašė Ewa Solarz; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė; nupiešė Aleksandra Mizielińska, Daniel Mizieliński. – Vilnius: Modernaus meno centras, 2012. – 167 p.
  • A.M.U.K.A.S.: nematytos negirdėtos architektų mintys ir idėjos, urviniai, kabantys, apvalūs ir kitokie statiniai / Aleksandra Mizielińska, Daniel Mizieliński; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Modernaus meno centras, 2012 . – 155 p.
  • Klasikinės pasakos: mokomės anglų kalbos / tekstą parašė Joanna Zarańska; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė; iliustravo Grażyna Motylewska. – Vilnius: Algarvė, 2012. – 144 p.
  • Keliaujame su Kurmiu / sudarė Ondřej Müller ir Irena Tatíčková; iš čekų kalbos vertė Irena Aleksaitė; iliustravo Zdenĕk Miler. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. – 32 p.
  • Kurmis ir vasara: pasaka / Zdenĕk Miler, Kateřina Miler; iš čekų kalbos vertė Irena Aleksaitė; iliustracijos autorių. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. – 12 p.
  • E.N.A.S.: menininkų efektingi, neįprasti, akiplėšiški sumanymai / Sebastian Cichocki; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė; nupiešė Aleksandra ir Daniel Mizielińscy. – Vilnius: Modernaus meno centras, 2013. – 213 p.
  • Kurmis ir skėtis: pasaka / Hana Doskočilová; iliustravo Zdeněk Miler; iš čekų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2014. – 39 p.
  • Zosė iš Kačių gatvės / Agnieszka Tyszka; iliustravo Agata Raczyńska; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Vilnius: Presvika, 2014. – 224 p.
  • Lenutė, Friderikas ir kelionės / Olga Masiuk; iliustravo Agnieszka Żelewska; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Kaunas: Debesų ganyklos [i.e. Terra publica], 2016. – 72 p.
  • Užburtas namas / Małgorzata Strękowska-Zaremba; iliustravo Daniel de Latour; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė. – Kaunas: Debesų ganyklos [i.e. Terra publica], 2019. – 248 p.
  • Taip pat yra išvertusi įvairių užduočių knygelių ir sąsiuvinių vaikams.

Knygų vaikams bibliografija

  • Deklamuojame Kalėdų seneliui: eilėraščiai vaikams / I. Aleksaitė, N. Jazbutytė, K. Kazijevaitė; iliustracijos Sigitos Populaigienės. – Raseiniai: Žiburys, 2002
  • Skamba eilės prie eglutės: eilėraščiai vaikams / I. Aleksaitė, N. Jazbutytė, K. Kazijevaitė; dailininkė Sigita Populaigienė. – Raseiniai: Žiburys, 2004

Rekomenduojame paskaityti

_______________________________

1 „Vaikystė Senamiesčio gatvėse. Vertėja Irena Aleksaitė atsako į Kęstučio Urbos klausimus“, Rubinaitis, 2001, Nr. 1 (97). Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2021-nr-1-97/vaikyste-senamiescio-gatvese (Žiūrėta 2022 01 06)

2 „Susipažinkime – naujoji IBBY Lietuvos skyriaus valdyba“, ibbylietuva.lt, 2019 01 09. Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/naujienos/susipazinkime-naujoji-ibby-lietuvos-skyriaus-valdyba/ (Žiūrėta 2022 01 06)

3 „Veiklą pradėjo naujoji Literatūros taryba“, lrt.lt, 2020 11 25. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1285025/veikla-pradejo-naujoji-literaturos-taryba (Žiūrėta 2022 01 06)

4 „Vaikystė Senamiesčio gatvėse. Vertėja Irena Aleksaitė atsako į Kęstučio Urbos klausimus“, ten pat.

5 „Vertėja iš lenkų kalbos I. Aleksaitė: naujienas apie ateivius iš kosmoso sovietmečiu sužinodavome iš Lenkijos spaudos“, 15min.lt, 2019 11 26. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/verteja-is-lenku-kalbos-i-aleksaite-naujienas-apie-ateivius-is-kosmoso-sovietmeciu-suzinodavome-is-lenkijos-spaudos-286-1236828 (Žiūrėta 2022 01 06)

Parengė Eglė Baliutavičiūtė,

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė

2022-01-07

 

1955 m. sausio 9 d. gimė dailininkė, rašytoja ir talentinga knygų iliustruotoja Jutta Bauer

Dailininkė, rašytoja ir talentinga knygų iliustruotoja Jutta Bauer (1955 m. sausio 9 d. – 2025 m. rugsėjo 10 d.) gimė Hamburge, Vokietijoje.

„Ji turi pieštukų ir popieriaus, ko daugiau vaikui reikia?“ – taip atrėžė Juttos tėvas keliems mokytojams, kurie, supratę, kad mergaitė turi neeilinį dailininkės talentą, ragino tėvą leisti ją į papildomas piešimo pamokas. Po beveik 50 metų, 2010-aisiais, J. Bauer tapo Hanso Christiano Anderseno premijos už geriausias knygų iliustracijas laureate. (Turėkit minty, tėveliai, kai leisit šimtus eurų už šimtus vaikų būrelių ir šiaip užsiėmimų.) Dailininkė varžėsi su 27 kandidatais, vienas jų, beje, buvo ir Lietuvos atstovas – Kęstutis Kasparavičius.

Bet pradėkime nuo J. Bauer kūrybos kelio. Jutta – paskutinė iš gausaus seserų ir brolių būrio. Ne tik rašantys autoriai randa atspirtį vaikystėje, Juttos smagūs ir ironiški paveikslėliai irgi iš ten – tų nepritekliaus, bet spalvingų ir smagių dienų. Ji neturėjo popieriaus, todėl piešdavo ant kitos saugos plakatų, kuriuos iš mokyklos jai parnešdavo tėtis, pusės. Alkani broliai ir seserys iš jos lėkštės vogdavo bulves, bet tėvai jai prieš užmiegant dainuodavo įvairias dainas – Juttai tie laikai tebėra laimės sinonimas. Ji tarsi antrina Astridai Lindgren ir daugeliui kitų vaikų rašytojų – turi prisiminti vaikystę, išlaikyti vaiką savyje. Būk paprastas, autentiškas ir atviras. Rašytojai rašo vaikui, gyvenančiam jų viduje, iliustruotojai daro tą patį, tik šiek tiek kitaip  – jie tas istorijas piešia.

Jutta Bauer H. Ch. Anderseno medalio teikimo iškilmėse 2010 m. Nuotr. Romos Kišūnaitės

Mokslus J. Bauer tęsė Hamburgo aukštojoje dizaino mokykloje. Po studijų septynerius metus populiariame moterų žurnale „Brigitte“ piešė karikatūras, o turėdama laisvo laiko iliustravo knygas vaikams. Nuo 1981-ųjų Jutta galėjo atsidėti tik knygų iliustravimui (1995 m. pasirodė pirmoji jos pačios originali knyga), piešė paveikslėlių knygeles, taip pat sukūrė kelis animacinius filmukus, laimėjusius apdovanojimus.

Juttos kūryboje susitinka iš Jungtinių Amerikos Valstijų kilęs karikatūriškas stilius ir stipri Hamburgo ir Leipcigo knygų iliustravimo mokykla. Jos piešiniai persmelkti giedro humoro ir optimizmo, nuoširdaus nuolankumo gyvenimui. Iliustracijose aiškiai justi du poliai: pasitikėjimas, meilė, saugumas – vilties gijos, kurios pasaulį palaiko „iš vidaus“; ir tiesa, kad ne visas gyvenimo negandas įmanoma išspręsti. Pavyzdžiui, džiaugsmingose, šiltose jos piešinių scenose dažnai pasirodo jaukumą trikdantys veikėjai – benamiai, apleistieji, kenčiantys. Autorė garsėja savo stiliaus paprastumu, gebėjimu stiprų jausmą perteikti subtiliomis spalvomis ir linijomis. Toks braižas būdingas didiesiems meistrams – Pablo Picasso, Joanui Miró ar Pauliui Klee.

J. Bauer dažnai stebi piešiančius vaikus (štai kam dar reikalingos dažnos ir intensyvios kūrybinės dirbtuvės), negali atsižavėti jų piešinių šviežumu, tiesumu ir spontaniškumu. Tai, kaip jie mato pasaulį, dažnai atsispindi jos kūryboje.

Knygose, kurias sukūrė ji pati, teksto labai mažai – dažnai jo tėra tik tiek, kad perskaityti trunka minutę. Tačiau iliustracijos gali tos knygos skaitymo malonumą pratęsti nuo pusvalandžio iki neriboto laiko.

Juttos Bauer autorinės knygos

Deja, jos originalių tekstų lietuvių kalba neturime. Galime tik pasigrožėti, kaip ji iliustravo kitų autorių knygas: Christine’s Nöstlinger „Ateina šuo!“, „Nykštukas galvoje“, Jürgo Schubigerio „Pati pradžia“, Peterio Stammo „Kodėl mes gyvename šalia miesto“. Minėtasis karikatūriškumas matyti kūrinyje „Nykštukas galvoje“. Tai vyresniam vaikui skirta knyga. Iliustracijų nėra daug, jos nedominuoja. Kartais užima visą lapą, kartais pasirodo tik smulkūs elementai. Visos pieštos grafitiniu pieštuku, monochrominės. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti monotoniškos, bet įsižiūrėjus atidžiai išryškėja štrichuojant paprasčiausiu pieštuku išgaunami subtiliausi pustoniai, detalės. Chaotiškas štrichas yra žavus, nuotaikingas, emocingas, o jų karikatūriška prigimtis puikiai dera su Ch. Nöstlinger tekstu.

Juttos Bauer iliustr.
Juttos Bauer iliustr.

Iš tiesų, Ch. Nöstlinger yra mėgstama Juttos autorė (gražu, kad abi šios kūrėjos yra laimėjusios H. Ch. Anderseno medalį). Jas dar iliustruotojos karjeros pradžioje suvedė leidėjas Jochen Gelberg (jo vadovaujama leidykla „Beltz & Gelberg“ taip pat atrado ir Janoschą). Taigi, nieko nuostabaus, kad dar viena į lietuvių kalbą išversta knyga, pasirodžiusi su Juttos iliustracijomis, yra taip pat austrų rašytojos – „Ateina šuo!“.  Šios knygos adresatas gal truputį jaunesnis, tačiau tai nereiškia, kad iliustracijos paprastesnės ar primityvesnės. Šį kūrinį būtų galima rodyti kaip pavyzdį tiems, kurie nuklydo į iliustravimo kompiuteriu lankas – kokius subtilius niuansus galima išgauti dirbant tik spalvotais pieštukais! Ironijos, pokštavimo, kaip ir anksčiau minėtoje knygoje, čia irgi rasime, tik visa tai pateikta dar subtiliau, tarytum švelniau. Tiek pirmoje, tiek antroje knygose iliustracijos pačios nepasakoja istorijos – jos antrina tekstui, kuria arba sustiprina nuotaiką, tarsi pabrėžia rašytojos stilistiką.

Juttos Bauer iliustr.
Juttos Bauer iliustr.

Atrodo, kad knygai „Kodėl mes gyvename šalia miesto“ vien pieštukų kaip priemonės  jau nebeužtenka. Iliustracijos labai įvairios: skiriasi jų nuotaikos, parinktos spalvos ir vaizduojamų bendrų planų ir detalių santykis. Todėl autorė pasitelkia ir akvarelę, akrilą didesnėms plokštumoms, pieštukus bei aliejines kreideles detalėms paryškinti. Labai saikingai naudoja koliažo elementus, ko visai nematėme Ch. Nöstlinger knygose. „Kodėl mes gyvename šalia miesto“ abu autoriai – tiek rašytojas Peter Stamm, tiek iliustruotoja – yra lygiaverčiai. Teksto nėra daug – 18 trumpų fragmentų. Kiekvienam tekstui skirta viena didelė iliustracija. Tekstas kairėje, jo iliustracija dešinėje. Ir mažas ekspresyvus piešinukas nespalvotu pieštuku kiekvieno teksto apačioje.

Juttos Bauer iliustr.
Juttos Bauer iliustr.

Dėl formato, iliustracijų gausos (jų tikrai daugiau nei teksto) ir dėl to, kad knyga plonytė, dažnas tikriausiai gali apsigauti, kad tai tik paprasta paveikslėlių knyga. Vis dėlto klausimų kyla daugiau nei atsakymų: kas jos adresatas? Vaikas ar suaugęs? Jeigu vaikas, tai kokio amžiaus? Ar duoti ją tam, kuris dar pats neskaito? Ji rimta, filosofinė, manytum, gal nonsensiškos tradicijos, o gal čia siurrealizmas? Kuri tema svarbiausia? Ir išvis – apie ką ši knyga? Šeimos santykius? Susvetimėjimą? Benamystę? O gal savo vietos gyvenime paiešką? Abu kūrėjai mus įvilioja į žaidimą. Galima skaityti knygą, nežiūrint į Juttos darbus, klausytis ypatingo teksto skambėjimo ir fantazuoti. Galima versti puslapius skaitant tik Juttos piešinius, JOS istoriją. Galima vis dėlto bandyti skaityti iš karto juos abu. Ta pati istorija gali būti papasakota ir garsiai – žodžiais, ir tyliai – vaizdu. Skaitytojas, žiūrėdamas į iliustracijas, tarsi sužino, ko aprašytos šeimos nariai nepasakė. Ko rašytojas apie juos nepasakė.

Beje, įdomu, kad vokiškai ir lietuviškai knyga pasirodė tokiu pačiu pavadinimu, o angliškai ji vadinasi „Kai mes gyvenome ant dėdės skrybėlės“ (atitinkamai ir visai kita viršelio iliustracija). Smulkmena, bet iškart suponuojama visai kita knygos nuotaika.

Peteriui Stammui, šios knygos autoriui, Jutta be galo dėkinga. Ji sako, kad tai buvo eksperimentas, kurio rašytojas neišsigando – patikėjo jai savo tekstą kaip naujagimį kūdikį. Ir eksperimentas pasiteisino. Tai viena gražiausių ir keisčiausių […] knygų. Perskaitykite ją ir ten, kur skliaustuose palikau daugtaškį, įrašykite savo atsakymą. Štai, pavyzdžiui, keli galimi variantai: „mažiems vaikams skirtų“, „paaugliams skirtų“, „suaugusiems skirtų“, „filosofinių“, „siurrealistinių“, „sunkiai suprantamų“ ir t. t.

Kalbėdama apie savo kūrybą, Jutta pirmiausia pamini visai kitas, savo pačios autorines knygas, tas, kurios jai labai svarbios, reikšmingos, deja, lietuviškai jų išleistų mes neturime: „Selma“ (2003), „Opa’s Engel“ (2001), „Die Königin oder Farben“ (1998), „Schreimutter“ (1998). Taigi reikia tikėtis, kad mūsų laukia dar neatrasti vaizdai ir istorijos. Galima teigti, kad tai, ką iki šiol turėjome išleista, tėra tik pažinties su šia gabia ir produktyvia menininke kelio pradžia.

Jutta paneigia romantinį knygų dailininko paveikslą. Daugelis, ko gero, įsivaizduoja, kad dailininkas skaito rankraštį, galvoja, fantazuoja, brūkšteli kelis eskizus, kol vieną dieną pasidrožęs pieštukus sėda piešti. Tokia vienišiaus idilė teisingas, bet jau truputį senstelėjęs vaizdinys. Šių laikų knygų iliustruotojas daugiausia laiko praleidžia ne vienišaudamas su savo eskizu ir pieštuku, o… keliaudamas aplink pasaulį. Vesdamas ir organizuodamas kūrybines dirbtuves, vasaros stovyklas ir akademijas, susitikimus su skaitytojais ir kitus panašius renginius.

Juttos Bauer iliustr.
Juttos Bauer iliustr.

J. Bauer turi asmeninį „Instagram“ profilį. Štai keletas jame esančių vaizdelių: ant stalo garuoja cepelinai, čežėdamos Neryje grūdasi praplaukiančios ledo lytys, kūrybinėse dirbtuvėse dirbantys vaikai, jos iliustracijos, Vilniaus knygų mugės programos ištrauka su jos pavarde. Taip, 2018 m. labai šaltą vasarį J. Bauer viešėjo „Knygų šalies“ kūrybinėje studijoje, susitikinėjo su skaitytojais, vedė dirbtuves, taip pat lankytojai galėjo pasigrožėti jos darbų paroda. Iki šiol graužiuosi, kad dėl tų metų šalčio neišsiruošiau į šiuos renginius.

Jutta Bauer Vilniaus knygų mugėje 2018 m. Nuotr. Romos Kišūnaitės
Jutta Bauer Vilniaus knygų mugėje 2018 m. Nuotr. Romos Kišūnaitės

Atsiimdama H. Ch. Anderseno medalį J. Bauer teigė, kad nenorėtų skirstyti kūrybos į vaikams ir nevaikams. Kaip to nedarė ir pats H. Ch. Andersenas. Knygą „Kodėl mes gyvename šalia miesto“ (jei tik rasite pirkti) galite ramiai dovanoti bet kuriam suaugusiam skaitančiam draugui. Ir sekite naujienas. J. Bauer veda kūrybines stovyklas ne tik mažiesiems. Radau informacijos apie neseniai Hamburge vykusias vasaros kūrybines dirbtuves labai poetiniu pavadinimu „Atsitiktinumų dienos“. Gal jose atsitiktinai pradėsite piešti savo pirmąją paveikslėlių knygą.

 

Iliustruotų knygų vaikams lietuvių kalba bibliografija

  • Kodėl mes gyvename šalia miesto / Peter Stamm; iš vokiečių kalbos vertė Juozas Macevičius. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2005. – 38 p.
  • Pati pradžia: istorijos / Jürg Schubiger, Franz Hohler; iš vokiečių kalbos vertė Danutė Povilavičiūtė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007. – 111 p.
  • Ateina šuo!: apysaka / Christine Nöstlinger; iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. –  Vilnius: Nieko rimto, 2009. – 220 p.
  • Nykštukas galvoje: romanas / Christine Nöstlinger; iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė.  –  Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 153 p.

Rekomenduojame paskaityti

Parengė Asta Plechavičiūtė

2020-03-04

 

 

 

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai