2020 m. birželio 2 d. dailininkė Birutė Žilytė švenčia garbingą 90-ąjį jubiliejų

Birutė Janina Grasilda Žilytė-Steponavičienė – lietuvių dailininkė grafikė ir knygų iliustruotoja. Gimė 1930 m. birželio 2 d. Nainiškių kaime, Panevėžio apskrityje. 1949–1956 m. studijavo grafiką Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1963–1987 m. dirbo M. K. Čiurlionio meno mokykloje mokytoja. Nuo 1956 m. pradėjo aktyviai kurti, dalyvauti parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Daugiausia kūrė lakštinę grafiką, iliustracijas vaikų knygoms Valstybinės grožinės literatūros leidyklos (vėliau pavadintos „Vaga“) ir vaikų žurnalo „Genys“ užsakymu. Iliustravo daugiau nei 10 knygų vaikams, daugiausia – lietuvių autorių kūrinių. Daugiau nei du dešimtmečius (1963–1987 m.) dailininkė dirbo M. K. Čiurlionio meno mokykloje mokytoja ir ugdė jaunuosius menininkus.

Didžiausio atgarsio visuomenėje sulaukė jos darbai, sukurti kartu su savo vyru Algirdu Steponavičiumi – sienų tapyba legendinėje vaikų kavinėje „Nykštukas“ Vilniuje (1964) ir Valkininkų vaikų sanatorijoje „Pušelė“ (1969–1972). Už knygų vaikams iliustracijas apdovanota Lietuvos ir tarptautinėmis premijomis: 1980 m. suteiktas nusipelniusios meno veikėjos vardas, 1997 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2015 m. už viso gyvenimo indėlį į dailę B. Žilytė apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, o šiemet, 2020 m., dailininkei suteiktas ir Vilniaus dailės akademijos garbės profesorės vardas.

Kalbant apie menininkės B. Žilytės indėlį į vaikų knygą, galima drąsiai konstatuoti, kad ji viena tų dailininkių, kilstelėjusių vaikų iliustracijas iki profesionaliosios dailės. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios kartu su kitais savo kartos dailininkais ji plėtojo modernią vaizdo stilizaciją. Kūrybos temų daugiausia sėmėsi iš lietuvių pasakų, legendų, mitų, Lietuvos istorijos. Jos iliustracijoms būdingi fantastiniai vaizdai, sąlyginė erdvė, ryškios dekoratyvios spalvos, monumentalios stilizuotos formos. Apie piešinio gimimą ir kūrybos paslaptį pati dailininkė yra rašiusi: „Piešdama tarytum einu į paslaptingą nežinią, bet tuo pačiu regiu, lyg trečia akimi matyčiau iš kažkur švystelėjusį, nerealiai tvyrantį vaizdą. […] Nupieštas piešinys – tai nauja, iš manęs piešinio formomis atsiradusi „mano pasaulio“ sąranga. Buvusi mano vidinio gyvenimo dalis, ji pavirto uždara savyje, tapo savarankiška ir tolinasi nuo manęs. O aš vėl su nuostaba pasirenku naują „trečiosios akies“ reginį.“¹

Nors iliustravo palyginti nedaug knygų, tačiau joms skyrė ypač daug dėmesio. Prie kiekvienos jų užtruko nuo 1 iki 3 metų – tam buvo palankus pats laikmetis ir neskubrus gyvenimo tempas. Pirmosios po grafikos studijų baigimo jos knygų iliustracijos Kazio Jakubėno knygoms „Abėcėlė“ (1958) ir „Grybai, paukščiai ir žvėreliai“ (1960) dar kvepia akademinėmis pamokomis. Tik po kelerių metų lietuvių liaudies dainelės „Vilkas grikius sėjo“ (1963) ryškiai raudonose tapybinėse iliustracijose galima pamatyti naujo jos kūrybinio braižo kryptį, kurią ji raiškiai išplėtojo savo vėlesniuose darbuose. Šioms iliustracijoms būdingas ryškiaspalvis tapybinis dėmuo, keli erdviniai planai, vaizdų stilizacija. Tokia pasirinkta vaizdo strategija labai pasiteisino Aldonos Liobytės knygoje „Pabėgusi dainelė“ (1966). Pailgo horizontalaus formato iliustracijose kaip niekad ryškiai suskambo tapybiškumas – jos tarsi adaptuotos iš liaudies tradicijos ornamentinių raštų. Knygos personažai darniai veikia ryškiaspalvės koloristikos fone, tik juodi jų kontūrai ir paryškinti siluetai primena, kad tai dailininkės grafikės piešiniai.

Šis braižas nulemtas menininkės bendradarbiavimo su vyru A. Steponavičiumi – jiedu neretai kartu iliustruodavo tą pačią knygą. Ingrida Korsakaitė rašo: „Abiejų dailininkų meniniai sumanymai tarpo tame pačiame dvasiniame klimate ir tam tikra prasme veikė vienas kitą. Harmoningai susilieję bendruose kūriniuose, kiekvienas jų, dirbdami atskirai, gilinosi į savo stichiją. Žilytės kūryboje vyrauja intuityvus poetinis pradas, laisvas, asociatyvus mąstymas, įvaizdžių ir spalvų polifonija; Steponavičius reiškiasi racionalesne, grafiška forma, sudėtingomis architektoninėmis struktūromis. Jų kūrybinio bendradarbiavimo sintezė itin ryški monumentaliojoje dekoratyvinėje tapyboje. Ir „Nykštuko“ ir „Pušelės“ kompozicijoms būdinga aiški konstruktyvi sandara, dekoratyvūs spalvų sąskambiai, logikos ir fantazijos darna.“² Bendradarbiavimas juos augino kaip menininkus. Tai ryškiai matyti B. Žilytės iliustruotame latvių rašytojo Janio Rainio kūrinyje „Aukso sietelis“ (1967). Šiai knygai kurtos iliustracijos įgavo visai kitą vaizdo dimensiją: jos pateiktos dviem – panoraminio figūratyvinio ir abstraktaus meno – registrais, ir tai buvo didžiulė naujovė. Ji buvo pastebėta ir įvertinta užsienio dailės specialistų: 1969 m. knygos iliustracijos gavo Aukso obuolį tarptautinėje Bratislavos knygų iliustracijų bienalėje.

Brandžiausias B. Žilytės kūrinys – Aldonos Liobytės parašytos pasakos „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (Vaga, 1970) interpretacija. Už šios knygos iliustracijas dailininkė 1971 m. gavo aukso medalį tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. 1975 m. pasirodė knygos vertimas į čekų kalbą, o iliustracijos dėl geresnės spaudos kokybės dar skaisčiau sužibo menininkės kūrybai būdingu purpuro raudoniu. Knyga iki šiol neprarado savo aktualumo, sulaukė ne vieno pakartotinio leidimo, yra skaitoma ir mėgstama kelių kartų.

Tuo metu dailininkės kūryba neapsiribojo vien vaikų knyga, ypač aktyviai ji kūrė estampus spalvotos cinkografijos, oforto ir litografijos technikomis (Triptikas „Žalgiris“, 1970; ciklas „Augalai“, 1973–1974), o kūrybos viršūnė buvo pasiekta nutapius Valkininkų vaikų sanatorijos „Pušelė“ freskas. Panašų vaizdo komponavimo būdą ji panaudojo Kosto Kubilinsko eiliuotų pasakų knygoje „Stovi pasakų namelis“ (Vaga, 1974). Joje labai ryški monumentaliosios dailės, kurią jie kartu su vyru naudojo kurdami freskas, įtaka. Daug vėliau dailininkė iliustravo Salomėjos Neries poemą „Eglė žalčių karalienė“ (Vaga, 1989), kurios iliustracijose naudojo jau įprastus vaizdų komponavimo būdus ir tik kartojo savo pačios atrastus meninius dalykus.

B. Žilytės knygų iliustracijose kuriama erdvė – ne vienatvės, o kūrybos ir bendravimo vieta, kurioje visad vaizduojamas taikus, nors kartais ir baugus, sambūvis. Šioje erdvėje galima gerėtis pūstais nėriniuotais sijonais ir dar įspūdingesniais pasijoniais, dailiais herojų drabužiais ir bateliais, žavėtis moderniu interjeru erdve ir daiktais. Čia tarpstantis vaizdų pasaulis leidžia žiūrovui įžengti į menininkės fantazijos pasaulį su neregėtais vaizdiniais. Dailininkės sukurtame poetiniame, saugiame ir tyrame vaizduotės pasaulyje puikiai dera sodrios spalvos, ypač – jos pamėgta avietės raudona, siurrealistiniai vaizdo elementai. Dailėtyrininkai pastebi oparto, abstrakcijos ir kitų modernių dailės srovių įtakas – jos tapo paveikslėlių knygų ir dizaino pavyzdžiais daugeliui vėlesnių kūrėjų. B. Žilytės kūryba atvėrė kitokio meno reikšmę, svariai prisidėjo prie Lietuvos meno augimo ir modernėjimo.

Garso ir vaizdo įrašai

• Apie dailininkę ir Valkininkų vaikų sanatorijos freskas buvo sukurta kino apybraiža „Mėlynas žirgas“, režisierė Bytautė Pajėdienė, 1972. Prieiga internetu: https://www.kinofondas.lt/filmas/melynas-zirgas/ (Žiūrėta 2020-05-29)
• Dokumentinis filmas „Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius“ iš ciklo „Menininkų portretai“, aut. Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius, 2003. Prieiga internetu: https://www.youtube.com/watch?v=_oYLAKeQzpE (Žiūrėta 2020-05-29)

Rekomenduojame paskaityti

• Birutė Žilytė, Paslaptingas būties švytėjimas, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2015, p. 256.
• Ingrida Korsakaitė, „Birutė Žilytė“, Dailė, 1983, Nr. 24, p. 80–84.
• Danutė Zovienė, „Birutė Žilytė“, in: 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sud. Raminta Jurėnaitė, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2001, p. 204–205.
• Rūta Marcinkevičiūtė, „Pasivaikščiojimas su Birute Žilyte pasakiškai baisiu pasaulio kraštu, arba kraujo dėmės ant aukso obuolio“, Kultūros barai, Nr. 3, 2010, p. 47–50.
• Jolita Liškevičienė, „Purpuro raudonis“ [Kalba pasakyta sveikinant garbės profesorę Birutę Žilytę], Septynios meno dienos, Nr. 8 (1329), 2020. Prieiga internetu: https://www.7md.lt/daile/2020-02-28/Purpuro-raudonis (Žiūrėta 2020-05-29)
• „MO muziejaus ir LRT projektas „20 Lietuvos meno istorijų“: Birutė Žilytė elegantiškai gebėjo perteikti net nukirsdinimą“, 2020. Prieiga internetu: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1163043/mo-muziejaus-ir-lrt-projektas-20-lietuvos-meno-istoriju-birute-zilyte-elegantiskai-gebejo-perteikti-net-nukirsdinima (Žiūrėta 2020-05-29)
• „Vaizduotė moka piešti. Dailininkė Birutė Žilytė atsako į Ingridos Korsakaitės klausimus“, Rubinaitis, Nr. 2 (58), 2011.  (Žiūrėta 2020-05-29)

Iliustruotų knygų vaikams bibliografija

• Eglė žalčių karalienė: eiliuota pasaka / Salomėja Nėris; dailininkė Birutė Žilytė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. – 74 p.
• Stovi pasakų namelis / Kostas Kubilinskas; iliustravo Birutė Žilytė. – Vilnius: Vaga, 1974. – 203 p.
• Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį / Aldona Liobytė; iliustravo Birutė Žilytė. – Vilnius: Vaga, 1970. – 102 p.
• Aukso sietelis: eilėraščiai / Janis Rainis; iš latvių kalbos vertė Kostas Korsakas; iliustravo Birutė Žilytė. – Vilnius : Vaga, 1967. – 50 p.
• Nedėkingas ančiukas / Mykolas Sluckis; iliustravo B. Žilytė ir A. Steponavičius. – Vilnius: Vaga, 1964, 1967. – 28 p.
• Pabėgusi dainelė / Aldona Liobytė; iliustravo Birutė Žilytė. – Vilnius: Vaga, 1966. – 30 p.
• Užburtos birbynės: pasakos / Sonė Tomarienė; piešiniai B. Žilytės ir A. Steponavičiaus. – Vilnius: Vaga, 1964. – 94 p.
• Vilkas grikius sėjo: lietuvių liaudies dainelė / iliustravo B. Žilytė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 11 p.
• Rainiukai / Petras Cvirka; iliustravo B. Žilytė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 32 p.
• Sužeistas be šūvio / R. Narečionis; iliustracijos B. Žilytės. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 62 p.
• Negirdėtos neregėtos pasakos / sudarė B. Kerbelytė; iliustravo B. Žilytė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 152 p.
• Grybai, paukščiai ir žvėreliai / Kazys Jakubėnas; iliustravo B. Žilytė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. – 64 p.
• Abėcėlė: eilėraščiai / Kazys Jakubėnas; iliustravo B. Žilytė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958. – 32 p.

­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­___________________________

¹ Birutė Žilytė, Paslaptingas būties švytėjimas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2014, p. 18.

² Ingrida Korsakaitė, „Birutė Žilytė“, Dailė, 1983, Nr. 24, p. 197.

Parengė Jolita Liškevičienė

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.