2020 m. spalio 11 d. – 80-asis Mamulės Mū tėčio gimtadienis

2020 m. spalio 10 d.
Tomasas Wieslanderis (1940 m. spalio 11 d.–1996 m. kovo 15 d.) – švedų kompozitorius, vaikų knygų autorius ir iliustruotojas, kuriam šių metų spalio 11 d. būtų sukakę 80 metų. Lietuvos ir pasaulio skaitytojams kūrėjas pažįstamas kaip pirmųjų knygų apie linksmąją Mamulę Mū bendraautoris.

Tą pačią Mamulę Mū, kuri, lydima savo išmintingosios draugės Varnos, mėgsta laipioti po medžius, čiuožinėti ledrogėmis, šokti, plaukioti ir veikti visus kitus dalykus, kuriuos paprastai veikia karvės. Na, iš tiesų, neveikia, todėl, matyt, Mamulė Mū ir tapo tokia įžymi.

Nieko rimto, 2012
Nieko rimto, 2012

T. Wieslanderio kūrybinis kelias prasidėjo 8-ajame deš. Drauge su keliomis kitomis šeimomis gyvendami Dalarnoje įsikūrusiame kolektyve, Tomas ir jo žmona Jujja Wieslander nuolatos buvo apsupti būrio vaikų. Vaikų vaizduotės įkvėpti, Wieslanderiai savo ir vaikų džiaugsmui ėmėsi kurti vaikams skirtus pasakojimus, skaičiuotes ir dainas, kol kūrinių susikaupė tiek daug, kad kilo noras jais pasidalyti su platesne publika – tuomet pora nuvyko į vieną radijo stotį Stokholme, kur pristatė savo sukurtas dainas.

Taip prasidėjo Mamulės Mū ir Varnos karjera radijuje – jos buvo vienos iš veikėjų, pasirodydavusių Tomaso ir Jujjos Wieslanderių dainose. Iš pradžių rytinės radijo laidos vaikams metu buvo transliuojamos tik Wieslanderių dainos, tačiau netrukus prireikė, kad kas nors laidą vestų, tad Mamulė Mū ir Varna mielai ėmėsi šio darbo. J. Wieslander prisimena, kad laidą pamilo ne tik šeimos su mažais vaikais: „Sužinojome, kad statybininkai susirenka laidos paklausyti prie rytinės kavos, kad laidos metu Jevlės stotyje sustoja traukinių vagonų paskirstymas, o dideli ir tvirti miškininkai Mamulės Mū ir Varnos savo ausinėse klausosi sėdėdami medvežėse.“1

Nieko rimto, 2011
Nieko rimto, 2011

Nuo 8-ojo deš. iki 10-ojo deš. pr. pora kartu parengė per 100 radijo laidų, kūrė programas televizijoje, parašė dešimtis knygų ir išleido šimtus dainų vaikams. Yra teigiančių, kad Wieslanderių repertuare neabejotinai yra po dainą kiekvienai vaiko gyvenime pasitaikančiai akimirkai.2 Tekstų paprastumas, sąsajos su judesiais ir rimtas atlikėjų tonas, derinamas su autentišku žaismingumu, Wieslanderių sukurtas dainas pavertė tikrais hitais, kurie iki šiol įtraukiami į geriausių švediškų dainų vaikams antologijas ir dainuojami Švedijos vaikų darželiuose.

Pirmoji radijo laidų veikėjų įkvėpta paveikslėlių knyga „Mamulė Mū ir Varna“ (šved. Mamma Mu och Kråkan) pasirodė 1991 m. Apibūdindama darbo procesą dviese, J. Wieslander prisimena, kad Tomasas būdavo atsakingas už teksto rinkimą rašymo mašinėle, tačiau knygos rašymo metu jie nuolat kalbėdavosi ir dalydavosi idėjomis. Žaismingajai karvei ir rimtajai varnai pavidalą kurti ėmėsi garsusis švedų rašytojas ir iliustruotojas Svenas Nordqvistas, paveikslėlių knygų apie dėdulę Petsoną ir katiną Findusą autorius. Akylas S. Nordqvisto knygų skaitytojas turėtų pastebėti, kad jo nupieštus veikėjus sieja ne tik panašus braižas – Petsono dirbtuvėse galima pamatyti net ir kabantį Mamulės Mū portretą.

Tiek Wieslanderių sukurtose dainose, tiek jų parašytose knygose Mamulė Mū ir Varna patiria daug nuotykių, kuriuos dažniausiai patiria ir vaikai. Šie du personažai veikia kaip vienas kito priešingybės. Optimistiška, žaisminga, kūrybinga, jokių ribų nepripažįstanti Mamulė Mū reprezentuoja vaikiškumą. O realistė (tiesa, dažnai ir pesimistė) Varna, kuri visada prisimena, ko karvėms daryti negalima ir kaip joms derėtų elgtis, primena susikausčiusio, ne visai subrendusio suaugusiojo paveikslą. Wieslanderių dažnai klausdavo: su kuriuo gi veikėju kiekvienas jų tapatinasi? Vis dėlto viskas nėra taip paprasta, juk net ir šių veikėjų paveikslų ribos kartais susilieja – nutinka ir taip, kad Varna su didžiausiu įkarščiu įsitraukia į Mamulės Mū nuotykius. Pati J. Wieslander pastebi, kad Mamulė Mū yra ir motiniškas, saugumą ir smalsumą spinduliuojantis personažas, o Varna primena tipišką paauglį berniuką, už kurio kietos išorės slepiasi labai jautrus vidinis pasaulis.3

Vilnius: Nieko rimto, 2012
Vilnius: Nieko rimto, 2012

Akivaizdu, kad Tomo ir Jujjos Wieslanderių gyvenimuose netrūko žaismės ir vaikiškos dvasios. Autoriai pagarsėjo kaip aktyvūs vaikų teisės žaisti laisvai gynėjai. Pavyzdžiui, 7-ojo deš. pab. T. Wieslanderis kartu su keliais talkininkais ėmė griauti vidinius Stokholmo kiemus atskiriančias tvoras ir daugiabučių bei mokyklų kiemuose palikinėti įvairių medžiagų, skirtų alternatyviems, kūrybingumą skatinantiems žaidimams – įvairios lentos, šakos turėjo paskatinti vaikus kurti savo svajonių žaidimų aikšteles. Po šios avantiūros kūrėjas buvo sulaikytas policijos ir net teisiamas už neteisėtą veiklą. Dėl teisme išsakytos ilgos ir aistringos gynimosi kalbos autorius vėliau spaudoje buvo pramintas „žaidimo aikštelių Kastro“.4 Viename vėlesniame interviu T. Wieslanderis išreiškė savo nuomonę apie laisvo žaidimo svarbą vaikams: „Kad vystytųsi, vaikai privalo turėti galimybę žaisdami būti palikti ramybėje. Žaisdami auga protingi žmonės.“5 Šiais principais Wieslanderiai rėmėsi ir 1968 m., kai prisidėjo kuriant legendinę Moderniojo meno muziejaus parodą „Modelis“ (šved. Modellen), kurios metu porolono pripildyta muziejaus salė buvo atvira net ir patiems nutrūktgalviškiausiems vaikų žaidimams.

Kaip jau minėta, Wieslanderių kūrybiniame procese svarbų vaidmenį vaidino ir patys vaikai. Iš pradžių kurdami dainas autoriai įkvėpimo sėmėsi iš savo atžalų kasdienės kalbos ir požiūrio į pasaulį. Saviems vaikams paaugus, pora stengėsi neprarasti ryšio su autentiškomis vaikų išraiškos formomis: gavę leidimą iš vaikus auginančių pažįstamų ar draugų, Wieslanderiai palikdavo kasečių įrašytuvą žaidimų kambariuose ar ant šeimyninio pusryčių stalo. Bėgant laikui, tokiu būdu buvo sukaupta daugiau nei 100 val. medžiagos, kurioje – tikri vaikų išminties lobynai. Viename interviu J. Wieslander pasakoja, kaip kurdami su vyru jie sėmėsi įkvėpimo iš poetiškų vaikų išraiškos formų: „Svarbu įsiklausyti. Klausytis ir atsispirti nuo to, kaip vaikai kalba. Jie – poetai iš prigimties.“6 Vienas iš tokio artimo darbo su vaikais rezultatų – 1995 m. pasirodžiusi šių autorių parengta vaikų poezijos knyga „Žirafų kaklai trumpi, kai jos mažos“ (šved. Giraffer har korta halsar när de är små), kuri sudaryta vien iš vaikų sukurtų eilėraščių ir citatų, autorių sukauptų bendraujant su mažaisiais.

Nieko rimto, 2007
Nieko rimto, 2007

Wieslanderių indėlis į vaikų kultūros lauką Švedijoje neliko nepastebėtas. 1993 m. kūrėjai buvo pripažinti ir apdovanoti laikraščio „Expressen“ įsteigta „Ramblio premija“ (šved. Heffaklumpspris) už nuopelnus vaikų ir jaunimo kultūrai. Premiją yra gavę tokie pripažinti kūrėjai kaip Maria Gripe, Tove Jansson, Ulfas Starkas. Be to, 1995 m. Wieslanderiai gavo Knygynų padėjėjų asociacijos premiją (šved. Bokhandelsmedhjälparföreningens plakett), skirtą vaikų rašytojams.

Tokia įvairiapusė partnerystė, pačios J. Wieslander vadinama „beveik simbiotiniu ryšiu“7, tęsėsi iki netikėtos T. Wieslanderio mirties 1996 m. kovą. Po Mamulės Mū tėčio mirties (taip autorius buvo įvardytas laikraščių in memoriam straipsniuose) J. Wieslander prireikė kelerių metų, kad vėl sugrįžtų prie Švedijoje ir visame pasaulyje pamiltų veikėjų – iš pradžių jai atrodė, kad kartu su vyru mirė ir Mamulė Mū. Tačiau po kurio laiko ėmė gimti naujos istorijos, kurios norėjo būti užrašytos ir perskaitytos. Šiuo metu J. Wieslander yra viena žinomiausių vaikų knygų rašytojų Švedijoje. 2005 m. ji apdovanota leidyklos „Rabén ir Sjögren“ įsteigta Astridos Lindgren premija už nuopelnus vaikų ir jaunimo literatūros laukui.

Švedų kalba yra pasirodžiusios daugiau nei 15 knygų apie Mamulę Mū ir Varną. Kai kurios jų išverstos į daugiau nei 30 kalbų. Mamulei Mū sulaukus 30 metų, leidykla „Rabén ir Sjögren“ išleido knygą apie Mamulės Mū ir Varnos nuotykius nauju – komiksų – formatu. Wieslanderių kartu sukurtos dainos taip pat vis dar gyvuoja. Pavyzdžiui, jas galima išgirsti platformoje „Spotify“, o 2018 m. J. Wieslander platformoje „Youtube“ paskelbė keletą Wieslanderių sukurtų dainų, kurioms animacinius filmukus sukūrė poros anūkė Klara Nordin Stensö.

Bibliografija lietuvių kalba

  • Mamulė Mū plaukioja: apysakaitė / Jujja Wieslander; iš švedų kalbos vertė Elžbieta Kmitaitė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 26 p.
  • Mamulė Mū skaito: apysakaitė / Jujja Wieslander; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. – 26 p.
  • Mamulė Mū supasi: apysakaitė / Jujja ir Tomas Wieslander; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2012. – 28 p.
  • Mamulė Mū čiuožinėja nuo čiuožyklos: apysakaitė / Jujja Wieslander; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2011. – 28 p.
  • Mamulė Mū čiuožinėja ledrogėmis: apysaka / Jujja ir Tomas Wieslander; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2011. ­– 28 p.
  • Mamulės Mū ir Varnos Kalėdos: apysaka / Jujja Wieslander; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2010. – 26 p.
  • Mamulė Mū tvarkosi; Mamulė Mū statosi namelį: apysakėlės / Jujja ir Tomas Wieslander; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2009. – 56 p.
  • Mamulė Mū laipioja po medžius: apysaka pagal Jujjos ir Tomo Wieslanderių sumanymą / Jujja Wieslander; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2007. – 100 p.
  • Mamulė Mū: apysakaitės / Jujja ir Tomas Wieslander; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Sven Nordqvist. – Vilnius: Nieko rimto, 2007. – 55 p.

Rekomenduojame paskaityti ir pažiūrėti

___________________________________

1 Jujjos Wieslander svetainė. Prieiga per internetą: https://www.jujjawieslander.se/ (Žiūrėta 2020-10-04).

2 Ten pat.

3 Maria Arnstad, „Jujjas längtan efter kor“, Språktidningen, Nr. 7, 2015. Prieiga per internetą: https://spraktidningen.se/artiklar/2015/09/jujjas-langtan-efter-kor (Žiūrėta 2020-10-04)

4 „Tomas Wieslander avliden. Pappa till Mamma Mu“, in: Helsingborgs Dagblad, 1996.

5 Ten pat.

6 Maria Arnstad, „Jujjas längtan efter kor“, Språktidningen, Nr. 7, 2015. Prieiga per internetą: https://spraktidningen.se/artiklar/2015/09/jujjas-langtan-efter-kor (Žiūrėta 2020-10-04)

7 Angelica Risberg, „När två författare blev en“, in: Svenska Dagbladet, 2005.

Parengė Ieva Šakelaitė

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Mūsų partneriai ir rėmėjai