A. A. Milne’ui – 140!

2022 m. sausio 17 d.
Alanas Alexanderis Milne’as (1882 m. sausio 18 d.–1956 m. sausio 31 d.) gimė Londone, studijavo matematiką, bet labiausiai troško tapti rašytoju. Ir tapo. Rašė suaugusiesiems pjeses teatrui, trumpąją ir ilgąją prozą, publicistiką, poeziją. Bet iki šių dienų jo pavardė svarbi ne dėl to, ko labiausiai geidė pats.

Kūriniai vaikams nebuvo tai, dėl ko jis pats pernelyg didžiavosi ar norėjo išgarsėti bei palikti žymę pasaulio kultūros istorijoje. Netgi jautėsi nusivylęs dėl to, kad jie užgožė jo kūrybą suaugusiesiems. Paradoksalu, kad būtent kūrinys vaikams „Mikė Pūkuotukas“ atlaikė laiko išbandymą, atnešė jam pasaulinę šlovę ir dėl šio kūrinio jo pavardė minima tarp reikšmingiausių visų laikų vaikų rašytojų.

Rašyti vaikams Milne’as pradėjo susilaukęs pirmojo ir vienintelio savo vaiko – sūnaus – ir jau būdamas gana žinomas rašytojas: buvo publikavęs nemažai humoristinio pobūdžio kūrinių garsiajame britų žurnale „Punch“1 ir parašęs pjesių teatrui. Kūryba vaikams prasidėjo nuo švelniai juokingo eilėraščio „Vakarinė“ (angl. „Vespers“)2 apie tai, kaip mažas berniukas Kristoferinis Robinas sako vakaro maldą. Eilėraštis sulaukė pasisekimo ir netrukus Milne’as buvo paprašytas parašyti daugiau eilių mažiesiems. Sukūrė tiek, kad užteko visai knygai „Kai mes buvome maži“ (angl. „When We Were Very Young“). Ji buvo išleista 1924 m. ir, nors iš karto tapo labai populiari, buvo nuolat perleidžiama, „Mikės Pūkuotuko“ šlovės niekada nepasiekė, tačiau laiko išbandymą taip pat atlaikė.

Antroji poezijos knyga vaikams „Dabar mums šešeri“ (angl. „Now We Are Six“) pasirodė 1927 m., t. y. tarp pirmos ir antros knygos apie „Mikę Pūkuotuką“. Abu eilėraščių rinkiniai į lietuvių kalbą buvo išversti Sigito Gedos ir išleisti vienoje knygoje „Kai mes buvome maži“ (2005).

Kristoferio Robino vardas, kurį autorius panaudojo savo pirmajame eilėraštyje, nebuvo atsitiktinis. Tai tikrasis jo sūnaus vardas, kurį vėliau galutinai įamžino visiems laikams taip pavadindamas pagrindinį „Mikės Pūkuotuko“ veikėją berniuką3. Pačiam Milne’ui atrodė, kad tai, jog savo kūrybos personažus pavadino sūnaus vardu, niekaip nepaveikė jų šeimos, tačiau tai toli gražu nebuvo tiesa – pasekmes patyrė panašaus į jį patį būdo – drovus ir uždaras – sūnus, iš kurio buvo tyčiojamasi mokykloje.4

Milne’o poezijoje nestinga sentimentalumo, bet kartu ir švelnaus humoro, ji lengva, žaisminga, o jos centre – vaiko kasdienybės pasaulis. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, aptardama Milne’o poezijos rinkinį, svarsto, kam skirta jo poezija: „Vaikams ar su nostalgija į vaikystę žvelgiantiems suaugusiesiems? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Ko gero, visiems, kas su džiaugsmu į savo namus įsileistų eilėraščių veikėją Ohoho, kuris <…> įvade pristatomas kaip vienas iš tų smalsuolių, kurie pirmadienį atrodo ketverių, antradienį aštuonerių, o šeštadienį yra dvidešimt aštuonerių.“ (p. 12)5

Beje, būtent rinkinyje „Kai mes buvome jauni“ pirmą kartą pasirodė meškiukas, kuris vėliau tapo „Mike Pūkuotuku“. Meškiukas buvo mėgstamiausias Milne’o sūnaus žaislas. Tiesa, eilėraštyje „Meškiukas“ (angl. „Teddy Bear“) jo vardas yra Edvardas6, tačiau personažą lengvai atpažinsime – juk tiek eilėraščius, tiek „Mikės Pūkuotuko“ dilogiją iliustravo tas pats dailininkas – Ernestas Howardas Shepardas. Vienoje iš eilėraščio iliustracijų netgi regime meškiuką su švarkeliu, kuris vėliau nudažytas raudonai ir taps kanoninio Pūkuotuko atvaizdo dalimi.

Ne tik eilėraščius, bet ir „Mikę Pūkuotuką“ Milne’as parašė itin greitai. Pirma dilogijos dalis „Mikė Pūkuotukas“ (angl. „Winnie-the-Pooh“) išleista 1926 m., o antra – „Mikės Pūkuotuko trobelė“ (angl. „The House at Pooh Corner“) – 1928-aisiais.

Pirmieji „Mikės Pūkuotuko“ leidimai
Pirmieji „Mikės Pūkuotuko“ leidimai

Kaip pripažino pats Milne’as, nemažai detalių iš „Mikės Pūkuotuko“ nebuvo išgalvotos: dauguma personažų gyvūnų buvo tikri jo sūnaus žaislai, kuriems žmona jau net buvo sukūrusi individualius balsus, o iliustruotojas Shepardas juos piešė iš natūros.

„Aš juos labiau aprašiau, nei sukūriau. Tik Triušis ir Pelėda buvo tikri mano kūriniai“, – yra rašęs Milne’as apie savo gyvūnus personažus.

Net ir giria turėjo tikrą prototipą iš paties Milne’o vaikystės.

Originalūs žaislai. Nuotr. šaltinis: https://www.theguardian.com
Originalūs žaislai. Nuotr. šaltinis: https://www.theguardian.com

Nors tiek eilėraščiai, tiek proza vaikams gimė iš sūnaus žaidimų stebėjimo ir dalyvavimo juose, tačiau apskritai istorijos nebuvo grįstos vien tuo, rašytojas daug sėmėsi iš savo paties vaikystės prisiminimų bei vaizduotės.

Visos keturios jo knygos vaikams – du eilėraščių rinkiniai ir dvi knygos apie antropomorfizuotą mažo protelio žaislinį meškiuką bei jo draugus su Kristoferiu Robinu priešakyje – sulaukė didelės sėkmės vos išleistos, buvo mėgstamos ne tik Anglijoje, bet ir graibstomos Amerikoje, verčiamos į kitas kalbas. „Mikės Pūkuotuko“ dilogija populiarumu smarkiai pralenkė eilėraščius ir galiausiai netgi tapo komerciniu kultūros reiškiniu. Šiandien galime rasti įvairiausių „Mikės Pūkuotuko“ enciklopedijų, žodynų, pagal šį kūrinį statomi kino ir animaciniai filmai, gausu įvairiausios atributikos su Mikės ir jo draugų atvaizdais: žaislų, drabužių, puodukų ir t. t.

Nemažo susidomėjimo ji susilaukė ne tik iš jaunųjų skaitytojų, bet ir suaugusiųjų, kurie knygose atrado daug humoro ir žaismingai pateiktos išminties, prasmingos ir jų gyvenimams. Ne veltui netgi leidžiamos atskiros knygos su citatomis iš „Mikės Pūkuotuko“.

„Knygos apie Pūkuotuką atstovauja literatūrai, kurią skaitydamas dešimtą ar dvidešimtą kartą vis tiek aptiksi ką nors anksčiau nepastebėta, kuri iš pirmo žvilgsnio labai paprasta, bet sunkiai išardoma, sunkiai preparuojama ir analizuojama. Tai literatūra, provokuojanti labai individualų jausminį skaitytojo santykį su joje vaizduojamu pasauliu“, – teigia vaikų literatūros ekspertas dr. Kęstutis Urba.

„Mikė Pūkuotukas“ Lietuvą pasiekė dar sovietmečiu – atitinkamai 1958 m. ir 1962 m. išleistos abi dalys, kurias iš originalo kalbos išvertė Virgilijus Čepaitis. Nuo 1984 m. iki dabar abi dalys publikuojamos vienoje knygoje „Pūkuotuko pasaulis“, kuri Nepriklausomybės metais jau sulaukė kelių pakartotinių leidimų.

 1958 m. ir 1962 m. leidimai
1958 m. ir 1962 m. leidimai

Užbaigęs „Mikę Pūkuotuką“ Milne’as daugiau vaikams knygų neberašė, tiesa, sukūrė kelias pjeses vaikų teatrui – adaptavo Grahamo „Vėją gluosniuose“ (angl. „The Wind in the Willows“), jo versija vadinosi „Rupūžė iš Rupūžių kalvos“ (angl. „Toad of Toad Hill“) bei pjesę „Bjaurusis ančiukas“ (angl. „The Ugly Duckling“), kuri, beje, originali, neparašyta pagal H. Ch. Anderseno pasaką tuo pačiu pavadinimu.

Po rašytojo mirties 1966 m. pasirodė knyga „Princas Triušis ir princesė, kuri nemokėjo juoktis“
Po rašytojo mirties 1966 m. pasirodė knyga „Princas Triušis ir princesė, kuri nemokėjo juoktis“

Po „Mikės Pūkuotuko“ toliau rašė suaugusiesiems, deja, nauji kūriniai sėkmės nebesulaukė. Gyvenimo pabaigoje Milne’as netgi jautėsi įskaudintas, kad kūryba vaikams užgožė jo kūrybą suaugusiesiems.

Gyvenimą A. A. Milne’as baigė 1956 m. sausio 31 d., sulaukęs 74-o gimtadienio.

Po Milne’o mirties jo žmona pardavė „Mikės Pūkuotuko“ autorines teises „Walto Disnėjaus“ kompanijai, kuri perkūrė originalias E. H. Sheperdo iliustracijas, todėl šiandien galime rasti knygų leidimų ir su klasikinėmis, ir su „Disnėjaus“ iliustracijomis7. Žinoma, įvairiose šalyse yra bandyta knygas leisti su kitokiomis iliustracijomis, tačiau jos niekada netapo kanoninės.

Po rašytojo mirties 1966 m. pasirodė dar viena jo knyga vaikams „Princas Triušis ir princesė, kuri nemokėjo juoktis“ (angl. „Prince Rabbit and The Princess Who Could Not Laugh“). Knyga dėmesio nesulaukė. Į lietuvių kalbą ji neversta.

 

Bibliografija lietuvių kalba

  • Mikė Pūkuotukas / A. Milnas; vertė V. Čepaitis; piešiniai Ernesto Šepardo. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958. – 136 p.
  • Mikės Pūkuotuko trobelė / A. Milnas; vertė V. Čepaitis; piešiniai E. Šepardo. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 128 p.
  • Pūkuotuko pasaulis: apysakos-pasakos / Alenas Aleksanderis Milnas; iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepaitis; iliustravo Ernestas Šepardas. – Vilnius: Vaga, 1984.
  • Kai mes buvome maži: eilėraščiai vaikams / A. A. Milne; iš anglų kalbos vertė Sigitas Geda; iliustravo Ernestas H. Shepardas. – Vilnius: Garnelis, 2005. – 238 p.

Siūlome paskaityti

__________________________________

1 „Punch“ – garsus britų humoro ir satyros žurnalas, įsteigtas 1841 m. ir su nedidelėmis pertraukomis leistas iki 2002 m.

2 Daniel Hahn, The Oxford Companion to Childrens Literature. – Oxford: Oxford University Press, 2015. – 388 p.

3 Vertimuose į lietuvių kalbą šis vardas verstas įvairiai – Sigitas Geda vartojo Kristupo, kai kur ir Kristoferio Robino vardą, o „Mikę Pūkuotuką“ dar sovietmečiu vertęs Virgilijus Čepaitis veikėjui parinko lietuvišką vardą – Jonukas Kubilius, tačiau 2004 m. knygos leidime veikėjui grąžintas Kristoferio Robino vardas. Beje, Jonuko vardu buvo pavadintas ir Lietuvoje rodytas kino filmas apie A. A. Milne’o sūnų ir jo susidūrimą su vaikystės žaislu Mike Pūkuotuku, originalus filmo pavadinimas yra „Christopher Robin“ (režisierius Marcas Forsteris).

4 Daniel Hahn, ten pat.

5 Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, „Alano Alexandro Milne’o „Kai mes buvome maži“: Ohoho poezija“. Iš: Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, Mitas – tautosaka – vaikų literatūra. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2007, p. 166.

6 Eilėraščio vertime į lietuvių kalbą šio vardo apskritai atsisakyta.

7 A. A. Milne 1882–1956. Children’s literature review. Vol. 108, edited by Tom Burns. Detroit [etc.]: Gale Research, 2005. – 154 p.

 

Parengė Eglė BaliutavičiūtėLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė

 

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai