Baisiai juokingų knygų autoriui Davidui Walliamsui – 50!

Neretai Davidas Walliamsas (g. 1971 m. rugpjūčio 20 d.) pristatomas kaip pašėlusiai ar baisiai juokingų istorijų autorius, kurio knygų iš rankų nepaleidžia milijonai vaikų, taip pat ir mūsų šalies vaikai! Jo knygos verčiamos į daugiau nei 50 pasaulio kalbų ir jų pasaulyje jau parduota apie 40 milijonų. Įspūdinga, ar ne?

Tačiau suaugusieji jo knygas vertina dviprasmiškai – vieni džiaugiasi, kad Walliamso kūriniai taip įtraukia vaikus, kad jie nori skaityti daugiau ir tai paskatina naujus literatūrinius ieškojimus. Kiti bodisi jo kūrybos komerciškumu, plokštumu, istorijų neoriginalumu, schematiškumu, mano, kad tokia literatūra jei ne žalinga, tai bent jau nieko verta. Taigi, minėdami rašytojo jubiliejų, žvilgtelėkime į jį ir jo kūrybą kiek atidžiau.

Davidas Edwardas Walliamsas – britų komikas, aktorius, televizijos personalija ir, žinoma, vaikų knygų rašytojas. Rašyti vaikams pradėjo 2008 m. (pirmoji knyga „The Boy in the Dress“, liet. „Berniukas su suknele“, į lietuvių kalbą neversta) jau būdamas šou pasaulio žvaigždė. Tai neabejotinai prisidėjo prie jo, kaip rašytojo, sėkmės bei žinomumo, tačiau vien tuo jo knygų populiarumo nepaaiškinsi – juk daugybės žvaigždžių bandymai rašyti vaikams ar suaugusiesiems baigiasi nelabai sėkmingai ar bent jau ne taip sėkmingai. Walliamsas sugebėjo vaikams pasiūlyti tai, kas jiems itin patiko – humoro ir nuotykių kupinų istorijų, kuriose nesibodima naudoti tualetinių juokelių, nevengiama kalbėti apie tai, apie ką paprastai vengiama prabilti, o kartu pabrėžiamos svarbiausios, neretai progresyvios vertybės.

Per kiek ilgiau nei dešimt metų besitęsiančią rašytojo karjerą Walliamsas jau spėjo išleisti beveik 30 knygų tiek mažiausiems, tiek paaugusiems vaikams, kurių į lietuvių kalbą išversta apie pusė. Ligšiolinę Walliamso kūrybą pagal žanrą būtų galima išskirti į tris dalis: apsakymų rinkinių serija apie blogiausius pasaulio vaikus, mokytojus ir tėvus; nuotykiniai romanai ir apysakos; paveikslėlių knygos, iliustruotos Tony’io Rosso (beje, stebėtina, bet iš pastarųjų nė viena knyga Lietuvoje neleista). Kelios autoriaus knygos buvo ekranizuotos: „Ponas Smirdžius“, „Močiutė plėšikė“ ir „Berniukas milijardierius“.

Davido Walliamso knygos, ypač apysakos ir romanai vaikams, neretai gretinamos su tėvynainio Roaldo Dahlio kūryba. Jų abiejų kūryboje ryškus ne tik humoristinis, ironiškas tonas, hiperbolizuoti pasakojimai, gausybė veiksmo, kalbėjimas apie šlykščius, nemalonius dalykus, bet ir labai dažna gėrio ir blogio kova, vaikų nekenčiantys personažai, įvairūs apsileidėliai, visada aiškiai išsakomos moralinės, vertybinės nuostatos.

Smurtas prieš vaikus ir net noras sunaikinti juos – ryški tema abiejų autorių kūriniuose. Dahlio kūryboje tai, be abejonės, labiausiai atskleidžiama „Raganose“, kur svarbiausias raganų tikslas yra išnaikinti visus vaikus pasaulyje. Toks ekstremalumas Walliamso knygose nepasiekiamas, tačiau konkretaus vaiko ar apskritai vaikų engimas, žalojimas bei jų niekinimas – itin dažnos temos. Pavyzdžiui, „Šlykštuke“ beveik visi suaugusieji tik ir stengiasi kaip nors sužlugdyti ir paniekinti Mulčio saloje gyvenančius vaikus. Be abejonės, abiejų rašytojų kūriniuose vaikai ir juos palaikantieji triumfuoja, o nedorėliams būna deramai atlyginama.

Kaip ir Dahlis mėgo išradinėti įvairiausius žodžius (prisiminkime, pavyzdžiui, jo knygą „DGM“), taip ir Walliamsas kuria tuntus naujažodžių, jų, pavyzdžiui, knygoje „Šlykštukas“ jis sukūrė kone visą žodyną, jungdamas žodį „gleivės“ su kitais žodžiais.¹ Tiesa, galima pastebėti, kad Dahlio naujažodžiai kur kas įdomesni, keistesni, smagesni, Walliamso paprastesni, neretai tai tiesiog sudurtiniai žodžiai. Šis skirtumas matyti skaitant tekstus tiek anglų kalba, tiek lietuviškai.

Kalbant apie šių knygų humorą, jis gana įvairus. Nuo siužetinių juokingų nutikimų iki lingvistinių žaidimų. Kaip jau minėta, nevengiama kūniškų ir tualetinių juokelių – dalykai, apie kuriuos paprastai viešai kalbėti vengiama, kas laikoma tabu, nepadoriu ar šlykščiu dalyku, čia iškeliama, išdidinama ir išjuokiama. Panašaus humoro galime rasti ir tokiose Dahlio knygose kaip „DGM“ ar „Kvankos“.

Walliamsas humorą pasitelkia ir siekdamas šiek tiek sumažinti įtampą – kai kurių jo knygų siužetas šiaip jau atrodytų baugus ir pavojingas (pavyzdžiui, „Bakingamo rūmų pabaisa“), keliantis adrenaliną, bet tinkamu metu mestelėtas juokelis situaciją sušvelnina, sumažina veiksmo tempą ir įtampą. Walliamso pasaulyje nėra ramybės, o už kiekvieno posūkio tyko išdavystė, pavojus, nuotykis ar bent jau koks nors keistuolis. Nors šiose knygose veiksmo itin daug, vis dėlto tai pirmiausia humoristinė literatūra.

Walliamso knygos paremtos išoriniu pasauliu, todėl jos labai vaizdingos – net ir be iliustracijų lengva įsivaizduoti pasakotojo minimus daiktus, situacijas, nutikimus: slaptus kambarius, pašvinkusius saldainius pardavinėjantį Radžą, bet kokią formą įgaunantį atgijusį šlykštuką, čiuožimą laiptais ant maisto padėklo ir t. t.

Kokios moralinės vertybės ir įvairios nuostatos teigiamos Walliamso kūryboje? Vertybės čia varijuoja nuo universalių (šeima, draugai) iki progresyvių (lygybė, įvairovė). Pabrėžiama, pavyzdžiui, kad turtai savaime mūsų nepadaro laimingų („Berniukas milijardierius“), kad svarbiausia yra šeima ir draugai („Šlykštukas“), kad apie žmogų reikėtų spręsti ne pagal jo išorę (Ponas „Smirdžius“), teigiamos demokratinės vertybės („Bakingamo rūmų pabaisa“) ir t. t. Jose paliečiamos ir tokios problemos kaip senatvinė demencija, benamystė, smurtas prieš vaikus.

Walliamsas stengiasi savo kūriniuose parodyti žmonių įvairovę, todėl galime sutikti skirtingo socialinio statuso, rasės, įvairių negalių ir ligų turinčių bei įvairaus amžiaus žmonių, taip pat homoseksualių asmenų. Pasisakoma prieš įvairias diskriminacijos formas, pavyzdžiui, naujausioje į lietuvių kalbą verstoje knygoje „Bakingamo rūmų pabaisa“ šmaikščiai įveikiamas diskriminacinis požiūris į amžių – nei devyniasdešimtmetės ponios, nei dvylikametis berniukas nėra nei per seni, nei per jauni nuotykiams, o knygoje „Blogas tėtis“ pozityviai nušviečiamos homoseksualių žmonių vedybos.

Žinoma, Walliamso knygos nėra „rimtoji“ literatūra, į įvairius vertybinius dalykus ar socialines problemas čia nežvelgiama giliai ir niuansuotai, nesistengiama atverti kokios nors naujos perspektyvos ar priversti skaitytoją susimąstyti, įvairios pozicijos beprotiško veiksmo ir juokų sūkuryje išsakomos tiesiogiai, aiškiai ir trumpai.

Walliamso ir Dahlio kūrybos panašumo įspūdį tik sustiprina tai, kad jo kūrinius iliustruoja Quentinas Blake’as ir Tony’is Rossas, kurie taip pat apipavidalino ne vieną Dahlio knygą.

Beje, sąsajų su Roaldu Dahliu Walliamsas visai nesibaido. Paklaustas, kokia knyga padarė didžiausią įtaką jo kūrybai, teigia, kad tai buvo „Čarlis ir šokolado fabrikas“. Be to, tai buvo pirma jo savarankiškai perskaityta knyga vaikystėje, ją jis laiko geriausia visų laikų knyga vaikams.²

O ką pats Walliamsas mano apie savo kūrybą? Viename interviu jis teigė, kad niekada neužsibrėžia parašyti šedevro: „Kai kurie rašytojai negali pradėti rašyti, nes jie nori būti antruoju Jamesu Joyce’u. Aš dėl to per daug nesuku galvos. Mano knygos skirtos linksminti vaikus, visa kita yra priedas.“ Taip pat rašytojas teigia, kad vieną knygą užtrunka parašyti 3–4 mėnesius.³

Telieka pažymėti, kad Walliamsas atrado formulę, kaip sukurti nebūtinai gerą, literatūriškai originalią ir stebinančią, bet tikrai sėkmingą knygą – tad jam nebereikia eksperimentuoti, užtenka sekti pasitvirtinusias schemas ir sugalvoti, kokiais dar šlykštukais ar siužeto posūkiais galėtų nustebinti jaunuosius skaitytojus.

Bibliografija lietuvių kalba

• Močiutė plėšikė / iš anglų k. vertė Inga Tuliševskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 238 p.
• Berniukas milijardierius / iš anglų k. vertė Tomas Einoris. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 206 p.
• Klastinga tetulė / iš anglų k. vertė Lauryna Butrimienė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 416 p.
• Žiurkainis / iš anglų k. vertė Lauryna Butrimienė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 256 p.
• Demonė dantistė / iš anglų k. vertė Justė Nepaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 438 p.
• Didysis senelio pabėgimas / iš anglų k. vertė Lauryna Butrimienė. – Vilnius: Tyto alba, 2016. – 468 p.
• Ponas Smirdžius / iš anglų k. vertė Inga Tuliševskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 240 p.
• Blogiausi pasaulio vaikai / iš anglų k. vertė Lauryna Butrimienė. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 264 p.
• Blogiausi pasaulio vaikai 2 / iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 288 p.
• Blogiausi pasaulio vaikai 3 / iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 288 p.
• Vidurnakčio gauja / iš anglų k. vertė Virgilijus Čepliejus. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 480 p.
• Blogas tėtis / iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2019. – 448 p.
• Blogiausi pasaulio mokytojai / iš anglų k. vertė Gediminas Auškalnis. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 310 p.
• Ledo pabaisa / iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2020. – 494 p.
• Šlykštukas / iš anglų k. vertė Gediminas Auškalnis. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 320 p.
• Bakingamo rūmų pabaisa / iš anglų k. vertė Marija Bogušytė. – Vilnius: Tyto alba, 2021. – 472 p.

Rekomenduojame paskaityti

• „David Walliams: The New Roald Dahl?“, Laburnum House Educational, 2019 05 31. Prieiga per internetą https://laburnumhouse.co.uk/blog/Children’s%20Books (Žiūrėta 2021-07-15)
• Asmeninė Davido Walliamso kūrybos vaikams svetainė https://www.worldofdavidwalliams.com/ (Žiūrėta 2021-07-15)

_________________________________________

¹ Gleivės lietuviškame vertime, angliškame originale su žodžiu „slime“.

² https://www.theguardian.com/books/2021/jul/02/david-walliams-i-havent-read-any-of-my-own-books-i-hear-they-are-wonderful (Žiūrėta 2021-07-15)

³ https://www.radiotimes.com/tv/comedy/david-walliams-books-ratburger-grandpas-great-escape/ (Žiūrėta 2021-07-15)

Parengė Eglė Baliutavičiūtė