H. Ch. Anderseno medalio laureatas Davidas Almondas švenčia 70 metų jubiliejų
Kartais svajonės neišsipildo greitai ir lengvai, bet ilgai brandintas vaisius gali būti nepaprastai gardus ir skalsus. Britų rašytojas Davidas Almondas (g. 1951 m. gegužės 15 d.) nuo vaikystės troško tapti rašytoju ir svajojo, kad vieną dieną išvys savo knygas vietinės bibliotekos lentynose1.
Taip ir nutiko – jis tapo pasaulinės reikšmės vaikų literatūros kūrėju, pelniusiu skaitytojų simpatijas ir kritikų pripažinimą. Tačiau rašytojo kelio pradžia anaiptol nebuvo lengva – jį lydėjo daug atmetimų, nesėkmių, tačiau jis nenuleido rankų ir vis rašė. Galiausiai jam pavyko išleisti porą trumpų istorijų rinkinių, bet jie dėmesio nesulaukė… Viskas pasikeitė, kai jam į galvą šovė „Skeligas“ (angl. Skellig). Iki tol Almondas niekada neplanavo ir nė negalvojo rašyti vaikams2.
1998 m. pasirodęs „Skeligas“ – apysaka jaunesniesiems paaugliams – rašytojui, kaip pats teigia, atvėrė naujus kūrybos pasaulius3 ir buvo įvertintas Karnegio medaliu (angl. Carnegie) kaip geriausias metų kūrinys jaunimui Jungtinėje Karalystėje. Netrukus ją pastebėjo ir kitų šalių leidėjai – knyga išversta į daugiau nei 40 kalbų.
Praėjus daugiau nei 20 metų, Davido Almondo bibliografijoje galime suskaičiuoti kelias dešimtis knygų: daugiausia tai romanai jaunimui, viena kita apysaka ir paveikslėlių knyga mažesniems skaitytojams. O jo kūryba įvertinta svarbiausiu vaikų literatūros apdovanojimu pasaulyje – Hanso Christiano Anderseno medaliu.
Prestižinio apdovanojimo komisija yra pažymėjusi, kad Almondo filosofiški romanai patraukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, kaip ir jo naudojamas magiškasis realizmas4. Įprasta, kad rašytojų kūriniai prasideda kasdienybės vaizdeliais, tačiau po truputį skaitytojas vedamas netikėtų posūkių link: pradeda dėtis kažkas keista, neįmanoma. Apskritai rašytojo knygos filosofiškos, jose nestinga krikščioniškos simbolikos, airių ir anglų mitologijos atspindžių.
Dar vaikystėje patyręs ir gyvenimo džiaugsmą, ir didelius skaudulius, mirtį (anksti mirė jo sesuo ir tėvas), Almondas kūryboje pasakoja apie sudėtingą, slėpiningą, daugiabriaunį pasaulį, kuriame susipina skausmas ir laimė, gėris ir blogis, mirtis ir gyvenimas, pyktis ir atjauta. Nepaisant to, kad gyvenimas pilnas sunkumų ir skaudžių išbandymų, jis įdomus, prasmingas, vertas gyventi.
Almondo knygų veiksmas dažnai vyksta jo gimtosiose apylinkėse – šiaurės rytų Anglijoje, taip pat kūriniuose galima aptikti ir daugiau sąsajų su jo paties gyvenimo įvykiais, patirtimis.
Į lietuvių kalbą išverstos keturios autoriaus knygos: „Skeligas“ (2002), „Molinis“ (2010), „Mano tėtis skrajūnas“ (2013) ir „Dangaus akys“ (2018).
„Skeligas“

Debiutinėje knygoje pasakojama apie Maiklą, kurio kūdikiško amžiaus sesutė sunkiai serga. Mama su ja daug laiko praleidžia ligoninėje, o tėtis su Maiklu bando tvarkyti naujus šeimos namus. Vieną dieną berniukas avarinės būklės garaže randa sparnuotą būtybę – lyg paprastą valkatą, lyg angelą. Skeligu prisistatęs vyriškis nemalonus, atgrasus, visai neprimena angelo ar apskritai gero žmogaus, tačiau kelia smalsumą, tad Maiklas su nauja drauge Mina ima juo rūpintis. Kas vis dėlto šis vyras? Ar jis gali kaip nors padėti Maiklui? Pasakojime susipina realistinė ir siurreali, mitinė siužeto linija.
„Ši knyga – apie globą, apie saugojimą, apie kažką, kas lydi… Ir jeigu tai nebūtų angelas, gal būtų kokia nors kita būtybė, kuri saugo tave, kai labai bijai. Ir kai dar labiau bijai dėl mylimo žmogaus – kad tik galėtum paprašyti jos globoti ir jį…“5 – teigia knygos recenzentė Asta Plechavičiūtė.
2010 m. pasirodė „Skeligo“ priešistorė „Mano vardas Mina“ (angl. My name is Mina). Į lietuvių kalbą kūrinys kol kas neišverstas.
„Molinis“

Paaugliams skirtame kūrinyje keliami filosofiniai klausimai apie kūrybą ir destrukciją, gėrį ir blogį, gerumą ir neapykantą, gyvenimą ir mirtį, o į šiuos svarstymus įtraukiama krikščioniška mitologija. Filosofiškoje knygoje susimaišo kelių žanrų elementai: problemų prozos, mistikos, trilerio, siaubo literatūros.
Šios istorijos pasakotojas Deivis – paprastas 8–9 dešimtmečio Anglijos paauglys: kiek naivokas, bet geranoriškas – pradeda megzti santykius su mergaitėmis, kartu su geriausiu draugu patarnauja bažnyčioje, o laisvalaikiu pešasi su kito rajono paaugliais. Ir štai į rajoną atsikrausto Stivenas. Apie jį sklinda keisti gandai – esą jo motina išprotėjo, kad jį išmetė iš kunigų seminarijos už neaiškius dalykus… Tikras faktas kol kas tik vienas – jis kuria nuostabias molio skulptūrėles, kurios atrodo it gyvos. Paskatintas kunigo, Deivis susidraugauja su Stivenu ir jų pažintis Deivį veda vis tamsesniais keliais. Stivenas siūlo susidoroti su Mouldžiu ir dar šį tą daugiau. Prieš Deivio akis vyksta dalykai, kuriais anksčiau nė už ką nebūtų patikėjęs. Jiedu iš molio sukuria gyvą būtybę. Kas jis? Monstras? Ką jis gali? Ar jis pajėgus ką nors nužudyti? Ar tikrai Deivis regi tai, ką mano regintis, o gal tai tik Stiveno triukas? Ši knyga palieka klausimų, į kuriuos atsakymus turi surasti pats skaitytojas.
„Mano tėtis skrajūnas“

Elzės tėtis nori tapti paukščiu ir namuose suka lizdą, gaminasi paukščio sparnus. Kitiems jis gali pasirodyti ne visai adekvatus, suvaikėjęs, o mergaitė – turėdama tokį tėtį – visai vargšelė, juk jai tenka juo rūpintis it mažu vaiku. Tačiau Elzė tokia tikrai nesijaučia – ji savo tėtį labai myli ir palaiko, nors kartais ir būna sunku.
Iš pažiūros tai smagus, juokingas, ironiškas ir vietomis net absurdiškas pasakojimas, skirtas vaikams, bet pažvelgus kiek giliau – tai skausmo ir liūdesio kupina istorija apie sukaustančią, gyvenimo pagrindą iš po kojų išmušančią netektį, kuri visus paveikia labai skirtingai (kartais vaikai pasirodo esą kur kas stipresni ir ištvermingesni už suaugusiuosius). Taip pat tai knyga apie šeimos palaikymą ir besąlygišką meilę.
„Dangaus akys“

Trijulė našlaičių, vedami piktos ir atžarios Erinos, pabėga iš vaikų namų. Bekeliaudami plaustu jie sutinka keistą mergaitę su plėvėmis tarp pirštų, vadinamą Dangaus Akimis, ir ja besirūpinantį ekscentrišką valkatą, kuris mergaitę bando apsaugoti nuo viso pasaulio ir ją visiškai izoliuoja nuo kitų žmonių. Dangaus Akys – tikras meilės ir gėrio įsikūnijimas – padeda Erinai įsileisti kitą žmogų į stipriai sužeistą širdį. Šis susitikimas ne tik keičia gyvenimus, bet ir atskleidžia daug paslapčių.
Knygoje kalbama apie sukaustančią ir dyglius išauginančią baimę būti emociškai sužeistam, atsakomybę už kitą, kaip svarbu turėti artimųjų, tų, kuriais pasitiki ir gali pasikliauti. Be to, kaip ir daugelyje kitų Almondo knygų, čia labai trapi riba tarp realaus ir siurrealaus, mistiško, magiško pasaulio.
Bibliografija lietuvių kalba
- Dangaus akys: romanas / iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2018. – 196 p.
- Mano tėtis skrajūnas: apysaka / iš anglų kalbos vertė Tomas Einoris; iliustravo Polly Dunbar. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. – 105 p. – (H. Ch. Anderseno medalis)
- Molinis: romanas / iš anglų kalbos vertė Regina Šeškuvienė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2010. – 158 p.
- Skeligas: apysaka / iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė. – 2-oji laida. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2008. – 141 p.
- Skeligas: apysaka / iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2002. – 157 p. – (Iš „Mažojo Vyturio“ kuprinės)
Rekomenduojame paskaityti
- Asta Plechavičiūtė, „Svarbiausia – kad jis globėjas“, Rubinaitis, 2002, Nr. 4 (24). Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2002-nr-4-24/svarbiausia-kad-jis-globejas/ (Žiūrėta 2021 04 01)
- David Almond interneto svetainė: https://davidalmond.com/about/ (Žiūrėta 2021-03-28)
- Britų kultūros tarybos puslapis, kuriame pristatoma Davido Almondo kūryba: https://literature.britishcouncil.org/writer/david-almond (Žiūrėta 2021-03-29)
_____________________________________
1 Davido Almondo interneto svetainė: https://davidalmond.com/about/ (Žiūrėta 2021-03-28)
2 Davido Almondo kalba atsiimant H. Ch. Anderseno medalį: https://www.ibby.org/index.php?id=1147 (Žiūrėta 2021-03-20)
3 Davido Almondo interneto svetainė: https://davidalmond.com/about/ (Žiūrėta 2021-03-28)
4 Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) puslapis https://www.ibby.org/news-calendar/media-releases/2010-hans-christian-andersen-awards-shortlist (Žiūrėta 2021-03-28)
5 Asta Plechavičiūtė, „Svarbiausia – kad jis globėjas“, Rubinaitis, 2002, Nr. 4 (24). Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2002-nr-4-24/svarbiausia-kad-jis-globejas/ (Žiūrėta 2021-04-01)
Parengė Eglė Baliutavičiūtė