Jurga Ivanauskaitė rašė ir vaikams, jaunimui (60-osioms rašytojos gimimo metinėms)

2021 m. gruodžio 20 d.
Jurga Ivanauskaitė. Nuotr. Romos Kišūnaitės
Jurga Ivanauskaitė. Nuotr. Romos Kišūnaitės
Jurga Ivanauskaitė (1961 m. lapkričio 14 d.–2007 m. vasario 17 d.) – viena ryškiausių lietuvių moterų rašytojų, palikusių ir įdomų, daugialypį savo gyvenimo tekstą. Ji – ir visuomenės veikėja, Tibeto rėmėja, dailininkė, keliautoja. Kaip rašytoja ji išbandė ne tik prozininkės, eseistės, dramaturgės, poetės plunksną, rašydama suaugusiesiems. Ji kūrė ir vaikams, jaunimui – noveles, literatūrines pasakas. Ši Jurgos Ivanauskaitės kūrybos sritis taip pat verta dėmesio.
Vaga, 1985
Vaga, 1985

Rašytoja debiutavo labai anksti, pirmieji eilėraščiai buvo išspausdinti 1978 ir 1979 m. „Moksleivio“ žurnale, o pirmosios novelės – 1982 metais „Nemuno“ žurnale. Pirmąją knygą „Pakalnučių metai“ ji išleido būdama aštuoniolikmetė. Čia autorė vaizduoja jaunus žmones, ne vienoje novelėje, galima sakyti, savo bendraamžius. Todėl šią knygą motyvuotai galima laikyti jaunimo literatūra. Nemažai lietuvių rašytojų novelių rinkinį „Pakalnučių metai“ įvardija kaip savo jaunystės lektūrą. Antai Renata Šerelytė teigia: „Pati įsimintiniausia Jurgos knyga man – „Pakalnučių metai“. Prisimenu ją labai ryškiai. Mūsų miestelio bibliotekoje buvo naujų knygų priėmimas, tokia labai iškilminga proga, ir aš, smalsi paauglė, pataikiau ateiti kaip tik tuo metu, kai jas inventorizavo. O kadangi sovietmečiu ir knygos buvo deficitas bei retenybė (ne taip, kaip dabar), tai mano akį Jurgos pirmoji knygelė iškart ir patraukė. Ir viršeliu, ir tematika, ir knygos pavadinimas magiškai skambėjo… Prarijau ją kaip saldainį, tokia buvo žavi, keista, spalvinga. Paskui buvo „Sapnų nublokšti“, „Agnijos magija“, Jurgos kelionių užrašai, publicistika, jos eilėraščiai… Bet „Pakalnučių metų“ neužmirštu iki šiol. Ne veltui sakoma, kad pirmas įspūdis – stipriausias. Ir kai regiu močiučių gatvėje pardavinėjamas pakalnutes, prisimenu „Pakalnučių metus“. Ir jų svaiginantį aromatą“ (Šerelytė, cit. iš Jonykaitė, 2021). Savo moksleiviškus skaitymus prisimena ir poetas Rimvydas Stankevičius: „Na, o su Jurgos kūryba – žinoma, kad pasikalbu. Turiu absoliučią daugumą jos knygų, štai ir dabar prieš kelias savaites išsitraukiau iš lentynos ir su malonumu dar kartą perskaičiau pirmąją Jurgos knygą – „Pakalnučių metai“. Skaitydamas ją, jau skaitau ne tik Jurgos apsakymus, bet ir tarp jų „užsiglaudusį“ anų laikų save – pirmą kartą šią knygą skaitantį moksleivį, maištaujantį, kūrybinių polėkių turintį paauglį, slapčia svajojantį tapti rašytoju. Tokiu kaip Jurga Ivanauskaitė“ (Stankevičius, cit. iš Jonykaitė, 2021).

Jos novelių jaunuoliai – išsilavinę, apsiskaitę, žongliruoja meno (literatūros, dailės…) pasaulio vardais. Apskritai, dauguma Jurgos Ivanauskaitės „Pakalnučių metų“ novelių intertekstualiomis aliuzijų gijomis veda į tolesnius kultūrinius kontekstus (pavyzdžiui, novelė „Kada ateis Godo?“ ir kt.). Pasaulio susvetimėjimo, netikrumo pojūtis, prasmės ir dvasingumo paieškos lydi jauną žmogų jo gyvenimo keliuose ir klystkeliuose.

Anuomet išėjusi knyga sukėlė didelį susidomėjimą, bibliotekose susidarydavo nemaža „Pakalnučių metų“ laukiančių skaitytojų eilė… Tai buvo naujas, drąsus, jaunąjį skaitytoją intriguojantis balsas. Tačiau ir šiandien knyga nepaseno, yra tinkama vyresniesiems paaugliams, jaunimui, suteikia kūrybos impulsų naujai menininkų kartai. Antai minint rašytojos 55-ąsias gimimo metines „Knygos teatre“, vadovaujamame aktorės Reditos Dominaitytės, buvo pastatytas spektaklis „Pakalnučių metai“ pagal tris J. Ivanauskaitės noveles – „Koncertas Nr. 1“, „Labai nemalonus atsitikimas“ ir „Pasiaiškinimas“.

Dalis kitų J. Ivanauskaitės kūrinių irgi vaizduoja jauno žmogaus gyvenimą ir yra skaitytini jaunimo auditorijos. „Romanų „Mėnulio vaikai“ (1988), „Pragaro sodai“ (1992) pagrindiniai veikėjai – sovietinio ir posovietinio laikotarpio elito vaikai, maištaujantys prieš nusistovėjusias gyvenimo normas, ieškantys, bet nerandantys dorovinių, dvasinių orientyrų“ (Peluritytė). Vytauto Rubavičiaus nuomone, „nedidelė knygelė „Viršvalandžiai“, rašyta jau prieš išeinant, turėtų būti vyresniųjų gimnazistų literatūros ugdymo viena pamatinių knygų“ (Rubavičius, cit. iš Joteikaitė, 2021).

Vyturys, 1991
Vyturys, 1991

Vaikams Jurga Ivanauskaitė paliko dvi knygas. Literatūrinė pasaka „Stebuklinga spanguolė“ (1991) pasakoja apie berniuką Algiuką, kuris su tėveliais vyksta į kaimą pas senelius. Jie gyvena netoli Čepkelių raisto.  Berniukas, raiste radęs ir suvalgęs stebuklingą spanguolę, akimirksniu atsiduria pasakiškame pasaulyje. Šis pasaulis pavaizduotas tapybiškai, vaizdingai, yra kupinas išmonės, netikėčiausių personažų. Aiškiai atpažįstamos tarptekstinės sąsajos su garsiaisiais Lewiso Carrollio kūriniais „Alisa stebuklų šalyje“, „Alisa Veidrodžio karalystėje“. Dažni puotos vaizdai (plg. su arbatėlės epizodu), artimi Carrollio pasauliui personažai, jų veiksmai, kitos detalės (Karalienė, Alisa, triušis, cilindras, veidrodis, personažo mažėjimas ir didėjimas, ąžuolo drevė ir kt.). Tačiau Jurgos Ivanauskaitės pasakoje nonsenso stilistika netikėtai derinama su didaktiniu pradu, kuriuo išskleidžiama ekologinė kūrinio idėja. Grįžęs iš stebuklingos ir pamokančios kelionės Algiukas pasižada, kad „nuo pat rytojaus ryto pradės daryti viską, ką įstengia, kad tik nesudužtų Pasaulio Veidrodis ir nenumirtų Karalienė. Jis nebeskins gėlių, nebelaužys lazdynų meškerykočiams, nebetampys už ausų triušių, pavasarį nebevogs iš paukščių lizdų margų kiaušinėlių“ (p. 46). Pasaka iliustruota įsimenančiais Jurgos Ivanauskaitės piešiniais, kuriuose atskleidžiamas fantazijos kupinas pasaulis ir jo gyventojai (vuokliai ir kiti).

Tyto alba, 2004
Tyto alba, 2004

Dar vienas Jurgos Ivanauskaitės kūrinys vaikams – apysaka-pasaka „Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo“ (2004). Joje atpažįstame rašytojos interesus: domėjimąsi pasaulio religijomis, kitais kraštais. Ir šioje pasakoje aktualizuojamas ekologinis, gamtos meilės motyvas (tik čia jis susietas su religine problematika). Erdvėlaiviu į Žemę nusileidžia devynmetis marsietis, vardu Marsis. Čia jis atvyksta ieškoti Laimės. Tam reikalui net atsiveža visokių laimės matavimo prietaisų, padėsiančių surasti laimingą žmogų. Marsis apsilanko įvairiose šalyse, susitinka su skirtingų tautų, religijų žmonėmis: jogu Vairobačandu, dervišu Mustafa, rabinu Binjaminu, vienuoliu Pranciškumi ir kitais. Kiekvienas iš jų laimingas savaip. Savaip laimingas ir lietuvis alpinistas Tomas, pagaliau įkopęs į Everestą. O Vilniuje, Gedimino pilyje, Marsis susitinka su šmėkla Aliodija, kuri kadaise buvo vaidilute ir kurstė ugnį šventoje girioje. Aliodija ir Marsis susidraugauja ir galiausiai išskrenda į jų abiejų susikurtą Iliuzijų žvaigždę. „Stebuklinga spanguolė“ labiau tinka mažesniems skaitytojams, o ši knyga įkandamesnė kiek vyresniems, nes čia daug poteksčių, sunkiau iššifruojamų kitų kultūrų ženklų. Antroji knyga irgi iliustruota įdomiais, rytietišką mandalos motyvą atkartojančiais autorės piešiniais.

Filosofė Jūratė Baranova yra parašiusi monografiją „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo“ (2014), Dovilė Zelčiūtė sudariusi rašytojos atsiminimų, pokalbių ir laiškų rinkinį „Jurga“. Šiose knygose yra minčių, kurios praverstų ir analizuojant Jurgos Ivanauskaitės kūrybą, skirtą vaikams ir jaunimui. Rašytojos knygos vaikams praturtino lietuvių vaikų ir jaunimo literatūrą savita tematika, netikėtais personažais, originaliomis iliustracijomis.

 

Kūrinių vaikams ir jaunimui bibliografija

  • Pakalnučių metai: novelių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1985. – 191 p.
  • Stebuklinga spanguolė: pasaka vaikams su autorės iliustracijomis. – Vilnius: Vyturys, 1991. – 47 p.
  • Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo: pasaka vaikams su autorės iliustracijomis. – Vilnius: Tyto alba, 2004. – 57 p.

Rekomenduojame paskaityti

Rekomenduojame pažiūrėti

Parengė Džiuljeta Maskuliūnienė,

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

vyriausioji tyrėja-ekspertė

 

 

Kitos naujienos

Mūsų partneriai ir rėmėjai