Matematikas, sukūręs Stebuklų šalį

Laikais, kai lentynose karaliavo didaktinės istorijos apie romantizuotus vaikus angelėlius, per daug tyrus, kad gebėtų padaryti bent menkiausią nusižengimą, arba nedorus, padykusius vaikus, kuriuos reikia perauklėti, Lewiso Carrollio „Alisa Stebuklų šalyje“ bei „Alisa Veidrodžio karalystėje“, kuri vaizdavo paprastą vaiką su savomis stiprybėmis ir trūkumais, kuri nesiūlė nei elgesio, nei dorovės pamokėlių, bet pirmiausia pramogą vaikui, buvo kažkas kitoniško, reto¹, lyg gaivus oro gurkšnis Viktorijos laikų Anglijoje.

Kai kam galėtų būti netgi sunku patikėti, kad šią juokų, žaidimų ir daugiaprasmio absurdo kupiną knygą parašė dvasininkų luomui priklausęs, dargi įsipareigojęs niekada nevesti ir neturėti vaikų, matematikas, tėvų pavadintas Charleso Lutwidge’o Dodgsono vardu. Nors jis gebėdavo atsiskleisti prieš studentus², tačiau jam itin gerai sekėsi bendrauti su vaikais. Būdamas su vaikais liaudavosi mikčiojęs, be to, mėgo žaidimus, kūrė galvosūkius, mįsles, žodžių žaidimus, perdirbinėdavo rimtus eilėraščius į juokingus (tai, beje, matome ir „Alisoje“). Be to, bendraudamas su savo bičiulių dukromis, jis gerai pažino vaikus ir suprato, kas juos domina. Knygos apie „Alisą“ ir gimė pirmiausia iš gyvų pasakojimų vaikams.

Charlesas Lutwidge’as Dodgsonas gimė 1832 m. sausio 27 d. anglikono pastoriaus šeimoje. Nuo vaikystės turėjo silpnoką sveikatą ir buvo gabus – gerai skaitė, ypač sekėsi matematika, kurią vėliau pasirinko studijuoti Oksfordo Kristaus koledže.

Pradėjo rašyti dar būdamas vaikas savo gausiai brolių ir seserų draugijai rengdamas ranka rašytą namų žurnalą „Redaktoriaus skėtis“. Čia jis publikavo savo pirmuosius eilėraščius ir trumpąją prozą³. Taip pat būdamas 13 metų ranka surašė rinkinį „Naudinga ir pamokanti poezija“ ir kt.

24 metų susigalvojo slapyvardį Lewisas Carrollis⁴, šiuo vardu jis pradėjo savo humoristinio pobūdžio kūrinius siuntinėti į įvairius žurnalus ir leidinius, šiuo vardu jis ir įėjo į pasaulio istoriją kaip vienas reikšmingiausių pasaulio vaikų literatūros kūrėjų. Lewiso Carrollio slapyvardį pasirinko neatsitiktinai. Tai žaidimas kalba, kuris nesvetimas jo kūrybai. Jis tikrąjį vardą Charlesas Lutwidge’as (be pavardės) pirmiausia sulotynino ir gavo Carolus Lodovicus. O tada juos vėl išvertė į anglų kalbą ir sukeitė jų eiliškumą. Taip atsirado Lewisas Carrollis.

Apie mergaitę, įkritusią į triušio urvą, Lewisas Carrollis pradėjo pasakoti 1862 m. liepą, o 1863 knygos rankraštį jau padovanojo Alisai Liddell, vienai iš draugų dukterų, kuriai sekė šią pasaką. Rankraštis buvo pavadintas „Alisos nuotykiai požemyje“ (angl. „Alice’s Adventures Under Ground“). Netgi iliustracijas rankraščiui nupiešė pats⁵. Paskatintas draugų, jis rankraštį išplėtė, atsisakė pernelyg asmeniškų detalių ir išleido 1865 m. su ikoninėmis tapusiomis Johno Tennielio iliustracijomis ir nauju pavadinimu „Alisa Stebuklų šalyje“ (angl. „Alice’s Adventures in Wonderland“). Antra dilogijos dalis „Alisa Veidrodžio karalystėje“ (angl. „Through the Looking-Glass, and What Alice Found There“) pasirodė 1872 m.

„Alisos“ dilogija iš pradžių sužavėjo platųjį skaitytojų ratą, vaikus ir suaugusiuosius, nors netrūko kritiškų nuomonių, esą tokia literatūra žalinga⁶. Vėliau į ją atkreipė dėmesį ir literatūros kritikai, ypač daug dėmesio sulaukė antroje XX a. pusėje. Ši daugiaprasmė dilogija įvairiems literatūros analizės metodams vienu metu pasiduodanti ir kartu nuolat prasprūstanti, nepasiduodanti, intensyviai aiškinama, interpretuojama, nagrinėjama iki šių dienų. O jų įtaka vaikų literatūros plėtotei niekas nė neabejoja. Be to, šiandien Carrollis laikomas vienu cituojamiausių Anglijos autorių⁷.

Kaipgi interpretuota „Alisa“? Ogi kuo įvairiausiai. Knygose įžvelgta ir parodija, to meto visuomenės normų kritika, kiti interpretavo knygas kaip atspindinčias vaiko raidą, treti akcentavo eskapistinį turinį, leidžiantį pabėgti nuo kasdienybės tvarkos ir taisyklių, dar kiti kalbėjo apie kūrinio psichodeliškumą, lygino kūrinį su paties autoriaus biografija, ieškojo užkoduotų Anglijos istorijos detalių, taikė Freudo psichoanalizės metodus ir t. t. Tačiau, kaip pažymi literatūrologė Beverly Lyon Clark, autoriaus kūriniai nėra tiesioginės alegorijos, juose nėra tiesioginių sąsajų su vienais ar kitais įvykiais, ,,jos pernelyg turtingos ir žadinančios vaizduotę, kad jas būtų galima susieti vienprasmiškai, ir tai yra vienas iš šių knygų genialumo įrodymų“⁸.

Vos pasirodžius „Alisos“ knygoms Carrollis sulaukė ne tik pripažinimo, bet ir gero finansinio atlygio, todėl galėjo atsisakyti dėstytojo darbo ir atsidėti kūrybai. Po „Alisos“ jis dar parašė keletą į istoriją įėjusių kūrinių, tačiau reikšme ir svarba jos niekaip nepralenkė „Alisos“. Tarp labiausiai kritikų minimų kūrinių yra nonsensiškos poemos „Jabbelwocky“ (1872) bei „The Hunting of the Snark“ (1876) (liet. „Snarko medžioklė“) bei romanas „Silvija ir Brunas“ (angl. „Silvie and Bruno“ 1889, lietuviškai išleista 2007).

Į lietuvių kalbą „Alisos“ dilogija versta net kelių vertėjų. Pirmasis buvo Kazys Grigas, knygas išvertęs dar sovietmečiu, atitinkamai knygos pasirodė 1957 ir 1965 metais. Nepriklausomybės metais naują vertimą atliko Vilija Vitkūnienė (poetė ir vertėja Violeta Palčinskaitė šiems išvertė eilėraščius) bei Liuda Petkevičiūtė. Knygos pakartotinai Lietuvoje leistos daugybę kartų su kelių iliustruotojų piešiniais: Johno Tennielio, Roberto Ingpeno, Lisbeth Zwerger, Evgenyios Chistotinos.

Lewisas Carrollis mirė 1898 m. sausio 14 d., nesulaukęs 66-o gimtadienio.

O jo „Alisa“ tęsia savo gyvenimą, ji tapo kultiniu vaikų literatūros personažu, kaip ir Češyro katinas, Širdžių karalienė, Skrybėlius, baltasis triušis ir kt. Pasakojimą iliustruoti vis imasi nauji dailininkai, pagal jį statomi spektakliai ir filmai, o kur dar krūva įvairiausių žaislų ir kitokių suvenyrų su „Alisos“ simbolika.

Bibliografija lietuvių kalba

• Alisa Stebuklų šalyje / Luisas Kerolis; vertė Kazys Grigas, iliustravo Čarlis Robinzonas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957.
• Veidrodžio karalystėje / Luisas Kerolis; vertė Julija Lapienytė, iliustravo Džonas Tenielis. – Vilnius: Vaga, 1965. – 150 p.
• Alisa Stebuklų šalyje: apysaka-pasaka / Lewis Carroll; iliustravo Robert Ingpen; iš anglų kalbos vertė Vilija Vitkūnienė; eilėraščius iš anglų kalbos vertė Violeta Palčinskaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. – 192 p.
• Alisa Veidrodžio karalystėje ir ką ji ten rado: apysaka-pasaka / Lewis Carroll; iliustravo Robert Ingpen; iš anglų kalbos vertė Vilija Vitkūnienė; eilėraščius iš anglų kalbos vertė Violeta Palčinskaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2016. – 192 p.
• Alisa Stebuklų šalyje: apysaka-pasaka / Lewis Carroll; iš anglų kalbos vertė Liuda Petkevičiūtė; panaudotos dailininko John Tenniel (1820–1914) iliustracijos. – Kaunas: Obuolys, 2017. – 176 p.
• Silvija ir Brunas:[romanas / Lewis Carroll; iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepaitis; iliustracijos Harry Furniss. – Vilnius: Tyto alba, 2007. – 316 p.

Rekomenduojame paskaityti

• Agnė Zolubienė, „Triušio urvu žemyn“, Rubinaitis, 2015, Nr. 4 (76). Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2015-nr-4-76/triusio-urvu-zemyn/ (Žiūrėta 2022 01 13)
• Sergejus Boiko, Didieji pasaulio pasakininkai. – Vilnius: Šviesa, 1997, p. 204–223.
• Karoline Leach, Išgalvoto vaiko šešėlyje: tikrasis ir pramanytasis Luisas Kerolis. – Vilnius: Versus aureus, 2013.

______________________________

¹ Kaip pažymi Beverly Lyon Clark (Beverly Lyon Clark, „Lewis Carroll’s Alice Books: The Wonder of Wonderland“. In: Touchstones: Reflections on the Best in children’s literature. Volume One. Edited by Perry Nodelman. pp. 44-52. Wst Lafayette, Ind: ChLa Publishers, 1985. Perspausdinta In: Children’s Literature Review. Vol. 108, edited by Tom Burns. Detroit [etc.]: Gale Research, 2005, p. 37), tuo metu į anglų kalbą jau buvo verstos ir vaikų mėgstamos Grimų bei Anderseno pasakos, tačiau tokie kūriniai vis dėlto buvo labai reti.

² Sergejus Boiko, Didieji pasaulio pasakininkai. – Vilnius: Šviesa, 1997, p. 206.

³ Ten pat, p. 207–208.

⁴ Ten pat, p. 216.

⁵ Rankraštis saugomas Britų bibliotekoje. Rankraštį čia virtualiai galima vartyti ir skaityti: www.bl.uk/onlinegallery/ttp/alice/accessible/introduction.html (Žiūrėta 2022 01 23)

⁶ Beverly Lyon Clark, „Lewis Carroll’s Alice Books: The Wonder of Wonderland“. In: Touchstones: Reflections on the Best in children’s literature, p. 37.

⁷ „Lewis Carroll“, Children’s literature review. Vol. 108. Edited by Tom Burns. Detroit: Gale, 2005, p. 33.

⁸ Beverly Lyon Clark, ten pat, p. 39.

Parengė Eglė Baliutavičiūtė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė