Minime latvių literatūros klasikės, pjesės-pasakos „Nykštukas“ autorės Annos Brigaderės  160-ąsias gimimo metines

2021 m. lapkričio 08 d.
Šiemet Latvija mini rašytojos klasikės Annos Brigaderės (1861 m. spalio 1 d.–1933 m. birželio 25 d.) 160-ąsias gimimo metines. Rašytoja (sykiu su Aspazija) kartais pavadinama Latvijos literatūros motina. Tai išties svarbus XX a. pirmosios pusės latvių literatūros vardas.

Anna Brigaderė išgarsėjo autobiografinio pobūdžio trilogija „Dievas, gamta, darbas“ (1926), „Žvarbiuose vėjuose“ (1930), „Akmeniniame narve“ (1933). Joje atskleista moters dvasinio brendimo istorija. Annos Brigaderės palikimas gausus – „pirmą apypilnį jos raštų leidimą sudaro dvidešimt tomų“ (Žirgulys, 1971, 326). Tačiau lietuviškų vertimų turime nedaug. Garsiausias iš jų – pjesė-pasaka vaikams „Nykštukas“ (1903, liet. 1933, 1958), vėliau išleista trylikos apsakymų rinktinė „Jaunikis“ (1971), išversta Aleksandro Žirgulio. „Lietuvos pionieriuje“ išspausdintas Annos Brigaderės eilėraštis „Vaikystės dienos“ (išvertė Silvestras Gaižiūnas).

Anna Brigaderė gimė Baliuose, Kalnamuižos valsčiuje, Kuržemės gubernijoje. 1885 m. Rygoje ji baigė pedagoginius kursus, vėliau dirbo namų mokytoja. Iki tol jai teko paragauti siuvėjos, pardavėjos duonos. Jau brandžiame amžiuje ji dirbo laikraščių „Latvija“ ir kt. redakcijose. Gyveno įvairiose Latvijos ir Rusijos vietose (Jelgavoje, Ventspilyje, Rygoje, Maskvoje, Jaroslavlyje, Spridišiuose prie Tėrvetės), lankėsi įvairiose Europos šalyse (Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Suomijoje, Čekijoje). Mirė 1933 m. birželio 25 d. Spridišiuose prie Tėrvetės.

Šv. Kazimiero d-ja, 1933
Šv. Kazimiero d-ja, 1933

Vaikų literatūros kontekste neabejotinai svarbiausias Annos Brigaderės kūrinys – „Nykštukas“. Pasak latvių vaikų literatūros tyrėjos Ilzės Stikānės, tai yra pirmoji didelės meninės vertės latvių pjesė-pasaka, o „rašytojos užmojis pačiai parašyti pjesę 1903 m. Kalėdų vaidinimui, o ne išversti kokią vokišką istorijėlę, kaip prašė užsakovas, įkvėpė ir kitus to meto rašytojus“ (Stikāne, 2018, 3). Tyrinėtoja pabrėžia, kad „Sprydytis – mažas kaimo berniukas, našlaitis, kaip ir liaudies pasakų herojai, ieškantis laimės ir patiriantis įvairių išbandymų. Jis įveikia velnią ir pelno princesės ranką. Bet pamatęs, kokia ši išdidi, pasipūtusi ir klastinga, atsisako garbės, turtų ir grįžta namo. Kad namai ir yra tas laimės kraštas, veikėjas suvokia būdamas toli nuo jų. Namai neapsaugo nuo pasaulio, bet kaip gera į juos grįžti! Nors įdomu ir pasaulyje. Pjesė aktualumo nepraranda ir dabar, nes joje svarstoma apie namų ir išorinio pasaulio priešpriešą ir vienovę. Juk tik pažinęs pasaulį žmogus gebės įvertinti namus. Šiam mažajam veikėjui būdingas ne tik ryžtas, bet dar daug kitų vertingų bruožų, kurie jį padaro didelį. Tai nuoroda į aktyvią gyvenimo poziciją: gėrį reikia ginti, blogiui – priešintis. Liaudies pasakose kova su blogiu – neišvengiamybė. Sprydytis irgi neabejoja: reikia nepasiduoti Šykštuoliui, o su Nelabuoju – kautis“ (ten pat).

Teatro afiša, kvietusi žiūrovus į „Nykštuko“ spektaklį
Teatro afiša, kvietusi žiūrovus į „Nykštuko“ spektaklį

Kaip matyti, pjesės-pasakos tematika ir problematika – universali, todėl tekstas iki šiol nėra pasenęs. Ir kaip galėtų pasenti kūrinys, kūrybiškai, savitai besiremiantis tautosakos tradicija? Dėl savo meninių savybių ši Annos Brigaderės pjesė-pasaka dažnai statoma Latvijos scenoje, į ją buvo atsigręžta ir Lietuvoje. Antai yra išlikusi teatro afiša, kvietusi žiūrovus į „Nykštuko“ spektaklį Lietuvos TSR valstybiniame dramos teatre (1958). Spektaklį režisavo Stefanija Nosevičiūtė. Pagrindinį nykštuko vaidmenį atliko garsi aktorė Ona Knapkytė, princesės Auksytės – Adolfina Budrikaitė, nelabąjį suvaidino Vytautas Dumšaitis. Įdomu tai, kad Annos Brigaderės kūryba sulaukė ir ekranizacijų. Latvių režisierius Gunāras Piesis (1931–1996) sukūrė vaidybinius filmus „Nykštukas“ (1985) ir „Maija ir Paija“ (1990).

Laikas būtų ir vėl išleisti „Nykštuką“, jau naujai lietuvių vaikų kartai (ypač žinant, kad Lietuvoje pjesės vaikams yra deficitinis žanras…), atsigręžti ir į kitus šios rašytojos kūrinius vaikams. Juk jiems latvių literatūros klasikė iš viso išleido net keturias knygas. Kitos trys irgi yra pjesės-pasakos: „Princesė Gundega ir karalius Brusubarda“ (1912), „Maija ir Paija“ (1921), „Stebuklingoji Lolitos paukštė“ (1926). Visose Annos Brigaderės pjesėse-pasakose ryški ne tik liaudies pasakų, bet ir  Maurice’o Maeterlincko simbolizmo įtaka. Prisimintina ir tai, kad rašytoja adresatui vaikui vertė pasakas iš vokiečių kalbos.

Suaugusiems skaitytojams parašytuose kūriniuose irgi skiriama dėmesio vaikui ir vaikystei. Pavyzdžiui, įdomus Annos Brigaderės apsakymas „Mažoji Mirdza“, publikuojamas rinkinyje „Jaunikis“. Kūrinio centre – dramatiški 1905 m. gruodžio įvykiai. „Kazokai, kurie tais metais vykdė baisias užduotis“, vieną naktį atjoja į turtingą Lielaurių viensėdį nubausti visame valsčiuje šviesiausią, visuomeniškiausią ūkininką Ansį Lielaurį, laikomą maištininku, revoliucionieriumi. Kazokai padega neseniai pastatytas trobas, o mažoji Mirdza, šio ūkininko duktė, padrąsinta mamos, neišsigąsta, gelbėja šeimos turtą, suvaldo gaisro baimės išblaškytus galvijus. Ji išgelbsti ir savo tėvą: nepabūgsta tamsią naktį bėgti pasitikti į namus grįžtančio tėvo, kad perspėtų apie jo gyvybei gresiantį pavojų. Juk jai ir motinai svarbiausia, „kad tik tėtis liktų gyvas“ (Brigaderė, p. 301). Apsakymas baigiasi laimingai, aiškia didaktine gaida („kai turim tą stiprybę, kurią šiąnakt įgijom, mūsų niekas nepalauš“ – sako tėvas Lielauris (Brigaderė, p. 308). Pasakojimo centre esanti mažoji Mirdzinia įkūnija latvių tautos viltį, kad jaunoji karta bus stipri ir nepalaužiama.

Rygos centrinės bibliotekos plakatas
Rygos centrinės bibliotekos plakatas

Apie tai, kad mes, lietuviai, nepakankamai domimės kaimynų literatūra ir kultūra – galima dažnai išgirsti. Antai Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos viena iš darbuotojų tinklaraštyje rašo: „Anekdotas? Ar tai mes nepažįstame Latvijos? Rygos, kuri nuo Panevėžio yra beveik tokiu pat atstumu, kaip ir Vilnius? Į kurią mama vaikystėje tempdavo apsipirkti? Ir būtinai reikėjo parvežti namo lauktuvių – latviškų „Karvučių“ ir rūkytos strimelės? <…> O daugiau? Argi visa Latvija tuo ir pasibaigia? O ką žinau iš literatūros? Man pasisekė, aš keliavau ir bekeliaudama supratau, kad mano latviškos literatūros žinios baigiasi [Reinio ir Matyso Kaudzyčių] „Matininkų laikais“ ir namu Panevėžyje, kur gyveno Janis Rainis ir Aspazija“ (Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotoja, 2011). Visada verta pažinti kaimynų kultūrą, literatūrą…

Latviai gali pasididžiuoti ne tik turėdami pastatytus du meninius filmus Annos Brigaderės kūrybos motyvais, spektakliais, naujais klasikės knygų leidimais, memorialiniu muziejumi, bet ir labai populiariu literatūriniu parku, skirtu vaikams. Tai muziejus po atviru dangumi, įkvėptas Annos Brigaderės kūrybos. Jis yra įsikūręs Latvijos pietuose, netoli Tėrvetės, Annos Brigaderės gyventose vietose. „Latvijos valstybinių miškų Tėrvetės gamtos parkas užima daugiau nei 1200 ha ploto teritoriją ir yra vienas labiausiai pamėgtų turizmo objektų Latvijoje ir Baltijos valstybėse“ (Srėbalienė, 2020). Šis kultūros objektas įtrauktas į Baltijos šalių turizmo maratono maršrutą ir yra pripažintas palankiausiu šeimai turizmo objektu Latvijoje. Parko darbuotojai sako, kad kas antras lankytojas kalba lietuviškai. Tai nestebina, juk parkas visai netoli Lietuvos, arti Žagarės.

Tėrvetės parkas. Nuotr. šaltinis: www.tervetesnovads.lv
Tėrvetės parkas. Nuotr. šaltinis: www.tervetesnovads.lv

Vaikus čia pasitinka Nykštukų miškas ir nykštukų miestelis Kankorėžis, Pasakų miškas – medinių skulptūrų parkai, Anelės kalnas ir kt. Parke galima sutikti latvių rašytojos pjesių veikėjus (ir ne tik medžio skulptūrų pavidalu), bet ir parko darbuotojus, vaidinančius Nykštuką ir Lutausį, kitus draugiškos nykštukų šeimynėlės personažus, Raganų šilo gyventojus, Miško karalių, Princesę ir Šykštuolį. Parko pradžia galima laikyti 1958 m. Tėrvetės eigulio Mikelio Kliavinio įrengtus pirmus A. Brigaderei dedikuotus pėsčiųjų takus (dabar čia įrengtas Iršių sodas). Per Pasakų mišką eina Miško motinos takas, čia pateikiama gausios pažintinės medžiagos apie gamtos pasaulį. Verta aplankyti ir Annos Brigaderės memorialinį muziejų, kuris yra maždaug dvidešimt kilometrų nuo pasienio miestelio Elėjos, važiuojant Duobelės link. Memorialinis A. Brigaderės namas yra šalia Tėrvetės gam­tos parko, kuris, kaip minėta, yra vienas iš žymiausių Latvijos turizmo objektų. Paradoksalu tai, kad dabartiniai mažieji lietuviukai Annos Brigaderės kūrybą gali pažinti labiau per literatūrinį parką, o ne per išverstas knygas, teatro meną. Šiuolaikiniams vaikams nematyti ir tie du vaidybiniai filmai pagal rašytojos kūrybą. O gal tai dėsninga?

Galima prisiminti ir garsiuosius Skandinavijos vaikų literatūrinius parkus, įkvėptus, pavyzdžiui, Astridos Lindgren kūrybos. Ir pasvajoti, kad panašų literatūrinį parką, paremtą lietuvių vaikų literatūros kūriniais, nacionaliniais personažais galėtume turėti ir Lietuvoje. Kazio Sajos nykštukai peldai, Vytauto Petkevičiaus nenuorama Gilė ir Kodėlčius, mitologiniai Martyno Vainilaičio personažai, Anzelmo Matučio girių gyventojai, Gintaro Beresnevičiaus kaukučiai ar Renatos Šerelytės krakatukai pasitiktų mūsų mažuosius ir jų tėvelius ir kviestų į turtingą ir įdomų lietuvių vaikų literatūros pasaulį.

 

Kūrinių vaikams lietuvių kalba bibliografija

  • Nykštukas = (Spriditis) / vertėjas J. Pakalkis. – Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1933. – 78 p. – (Šv. Kazimiero draugijos leidinys; Nr. 565).
  • „Sėjikas“, in: Katinėlio malūnas: latvių rašytojų kūriniai jaunuomenei, sudarė K. Korsakas. – Kaunas: Spaudos fondas, 1935, p. 131–138.
  • Nykštukas: septynių paveikslų pjesė latvių liaudies pasakų motyvais, vertė Dominykas Urbas, eiliuotą tekstą vertė Eugenijus Matuzevičius. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958, – 84 p.
  • „Vaikystės dienos“: eilėraštis, vertė Silvestras Gaižiūnas, Lietuvos pionierius, 1988 m. kovo 19 d.

Rekomenduojame paskaityti

Parengė Džiuljeta Maskuliūnienė,

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

vyriausioji tyrėja-ekspertė

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai