Netekome grafikės, knygų iliustruotojos Sigutės Valiuvienės

2021 metų rugsėjo 5 dieną, eidama 91-uosius, mirė grafikė, knygų iliustruotoja Sigutė Valiuvienė (gimė 1931 metų gegužės 25 dieną Šiauliuose). Mokėsi Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), Grafikos fakultete pas profesorių Joną Kuzminskį, 1956 metais mokslus pabaigė.

Kartu su savo amžininkais: vyru Vytautu Valiumi, Algirdu Steponavičiumi, Aspazija Surgailiene, Birute Žilyte, Aldona Skirutyte – stengėsi išsaugoti tautinę lietuvių kultūrą, ieškojo būdų, kaip atitolti nuo primityvaus socialistinio realizmo.

Sigutės Valiuvienės kūryba pripažinta ir Lietuvoje, ir užsienyje: jos kūrybinėje biografijoje beveik keturiasdešimt iliustruotų ir apipavidalintų knygų, iš kurių žymiausios: Salomėjos Neries „Eglė žalčių karalienė“ (1961), Antano Vienuolio „Užkeiktieji vienuoliai“ (1964), Maksimo Gorkio „Danko“ (1968), Onos Miciūtės „Pavasarėlio puokštė“ (1969), Janinos Degutytės „Saulėtos dainelės“ (1972), Leonardo Saukos sudaryta liaudies lopšinių knygelė „Pelyte, nešk miegelį“ (1973), Kosto Kubilinsko „Mano spalvos“ (1976), Maironio „Jūratė ir Kastytis“ (1979), Violetos Palčinskaitės „Baltosios nykštukės“ (1981), Martyno Vainilaičio „Spalvoti nykštukai“ (1986), Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai brangūs“ (1995), lietuvių pasaka „Gulbė karalienė“ (1989) ir kt.

Nuo 1956 metų S. Valiuvienė dalyvavo knygų iliustracijų ir estampo nacionalinėse bei tarptautinėse parodose įvairiose šalyse: Baltijos šalyse, Italijoje, Čekoslovakijoje, Japonijoje, Vokietijoje. Apdovanota diplomais ir premijomis knygų iliustracijų parodose, grafikos trienalėse Taline ir tarprespublikinėje estampo parodoje Vilniuje (1969). Bratislavos vaikų knygų iliustracijų bienalėse dailininkė dalyvavo 5 kartus.

1977 metais jai įteikta Respublikinė komjaunimo premija, o 1997–1998 metais suteikta LR kultūros ir meno aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija. 1989 metais dailininkė laimėjo konkursinį leidyklos „Holp Shuppan“ Japonijoje užsakymą iliustruoti knygą „Gulbė karalienė“. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje.

Valiuvienė nutapė nemažai paveikslų, sukūrė sienų tapybą („Motinystė“ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje, 1975). Bendradarbiavo iliustruodama „Genio“ žurnalą. Dideliu jos kartos pasiekimu pati menininkė laiko Pabaltijo dailės trienalių sukūrimą: grafikos – Taline (1968), tapybos – Rygoje (1981), iliustracijų – Vilniuje (1981).

Menininkės pagrindinė kūrinių tematika – motinystė, vaikystė. Pasakų, legendų, mitų, lopšinių pasaulyje buvo užkoduoti tautiškumo klodai, vaikystės tema dailininkei leido bendrai kalbėti apie atsietus nuo politinio, oficialaus visuomenės gyvenimo, tačiau tuo pat metu visuomeniškai idealizuotus dalykus. Vaikuose dailininkė įžiūrėjo pačias geriausias moralines kategorijas – gėrį, nuoširdumą, natūralumą.

Jos kūriniuose realizmą keičia apibendrinti vaizdiniai, psichologinis dramatizmas, linkstama į melancholiją. Knygų iliustracijos lyriškos, poetiškos, apibendrintų formų, subtilaus kolorito (vyrauja rusvų žemės spalvų deriniai); ankstyvosios – dramatiškesnės stilistikos.

Pirmieji Sigutės Valiuvienės kūriniai pasižymėjo rūsčia originalia stilistika, vėliau dailininkė išgrynino savitą, tik jai vienai būdingą mažiau drastišką, lyriškesniąją kūrybos plastiką. Kompozicijos ir spalvinis dramatizmas transformavosi į nevaikiškai mąslius, net šiek tiek baugius vaikystės vaizdinius – etinio tyrumo, švarumo viziją.

Bibliografija

• Tėvų nameliai brangūs: eilėraščių rinktinė / Vytė Nemunėlis; dailininkė Sigutė Valiuvienė. – Vilnius: Vyturys, 1995. – 132 p.
• Jūratė ir Kastytis: baladė / Maironis; iliustravo Sigutė Valiuvienė. – Vilnius: Vaga, 1979. – 24 p.
• Pelyte, nešk miegelį: lietuvių liaudies lopšinės / paruošė Leonardas Sauka; iliustravo Sigutė Valiuvienė. – Vilnius: Vaga, 1973. – 23 p.
• Saulėtos dainelės / Janina Degutytė; iliustravo Sigutė Valiuvienė. – Vilnius: Vaga, 1972. – 71 p.
• Baltosios nykštukės: poemėlė / Violeta Palčinskaitė; iliustravo Sigutė Valiuvienė. – Vilnius: Vaga, 1970. – 23 p.
• Užkeiktieji vienuoliai: gruzinų liaudies motyvais / A. Vienuolis; dailininkė Sigutė Valiuvienė. – Vilnius: Vaga, 1964. – 34 p.
• Eglė žalčių karalienė: poema-pasaka / Salomėja Nėris; iliustravo Sigutė Valiuvienė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 51 p.

Čia pateikiama keleto svarbesnių knygų bibliografija. Išsamesnį S. Valiuvienės iliustruotų leidinių sąrašą galima rasti knygoje „Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai“: bibliografinis žodynas / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vaikų literatūros centras; sudarytoja Vida Narščiuvienė. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2009. – 558 p.

Rekomenduojame paskaityti

•  „Gyvi ir mirę – visada kartu…“, Dailininkė, vaikų knygų iliustruotoja Sigutė Valiuvienė atsako į dailėtyrininkės Ingridos Korsakaitės klausimus, Rubinaitis, 2006, Nr. 3 (39). Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2006-nr-3-39/gyvi-ir-mire-visada-kartu/ (Žiūrėta 2021-05-12)

Dėkojame Sigutės Valiuvienės šeimai už suteiktą galimybę naudotis archyvine medžiaga.

Parengė Asta Plechavičiūtė