Paveikslėlių knygos kitaip

2021 m. kovo 10 d.
Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje rodyto spektaklio pavadinimas „Panama labai graži“ taip įsirėžė į žiūrovų, o vėliau ir knygos, pagal kurią pastatytas spektaklis, skaitytojų pasąmonę, kad nebūtų keista, jog paklausus, kur gyvena šios knygos autorius Janoschas, atsirastų svarstančių – o gal Panamoje?

Iš tiesų rašytojas Janoschas (tikrasis vardas Horstas Eckertas) gimė 1931 metų kovo 11 dieną ne Panamoje, o Hindenburge, tuometinėje Vokietijoje (dabar tai Lenkijai priklausantis Zabrzas). 1947–1949 metais mokėsi Krefeldo tekstilės meno mokykloje, trumpai studijavo Miuncheno dailės akademijoje, iš ten buvo išmestas dėl… talento trūkumo. Tačiau, nepaisydamas akademinės nesėkmės, jis toliau dirbo laisvai samdomu menininku ir netrukus suprato, kad taip pat geba rašyti istorijas vaikams. Pirmoji jo knyga mažiesiems „Arklio Valeko istorija“ (Die Geschichte von Valek dem Pferd) pasirodė 1960 metais. Ši knyga visiškai apvertė jo gyvenimą. Tuomet dar Horstas Eckertas atėjo į vaikų literatūros pasaulį, pasikeitė savo tikrąjį vardą, kurio labai nekentė, į Janoscho pseudonimą. Pasirodžius septintajai knygai, pradėjo uždirbti tiek, kad galėjo atsidėti tik kūrybai ir 1980 metais persikraustė gyventi į Ispaniją, Tenerifės salą. Dar ir dabar Janoschas nevengia imtis įvairios veiklos: tapo, iliustruoja kitų autorių knygas, yra sukūręs kelias sudėtingos tematikos knygas suaugusiems skaitytojams ir toliau kuria savo paveikslėlių knygas. Dėl jų skaičiaus nesutariama – gali būti nuo 100 iki 300, išverstos į 40 kalbų. Janoschas, net švęsdamas garbingą jubiliejų, nesijaučia surimtėjęs, mėgsta pajuokauti su žurnalistais, kad, esą, viskas, ką jis sako, yra nesąmonė.

Vyturys, 1989
Vyturys, 1989

Paradoksalu, bet atėjusio iš labai sudėtingo vaikystės pasaulio (tėvas alkoholikas, fanatiškai religinga motina, jį mušusi močiutė) Janoscho kūryba apibūdinama kaip šviesi, paprasta, sąmoningai naivi. Tarsi viskas, ko autoriui trūko, apgyvendinta kūryboje. Jo pasakų siužetai bei personažai – paprasti gyvūnėliai (meškutis, zuikis, tigriukas ir t. t.), kurie, kaip ir iliustracijos, kartais atrodo net primityvoki, tačiau įsigilinus galima pastebėti, kad Janoscho knygose kuriama sudėtinga gyvūno, žaislo ir vaiko prigimties kombinacija. Daugelyje tekstų labai aiškiai kartojamos dvi mintys: „kaip gera turėti draugą“ ir „kaip gera nieko nebijoti“. Tai tarsi padrąsinimas mažajam skaitytojui ir tarsi autoriaus pasidrąsinimas sau pačiam. Visus šiuos kertinius jo kūrybos bruožus Lietuvos skaitytojai galėjo perskaityti knygoje „Panama labai graži“ (išleista 1978 metais, Lietuvoje pirmas leidimas 1989).

Ilgokai reikėjo tenkintis šiuo rinkiniu bei jį lydėjusiomis dviem nedidelėmis knygelėmis: „Kiškiai piškiai nekvaili“ ir „Trumpas mokslas apie žvėris“. Gan kuklus pasirinkimas, žinant, kokio dydžio Janoscho kūrybinis „kraitis“. Tik XXI a. pirmajame dešimtmetyje Lietuvos skaitytojus pasiekė knygos, atvėrusios platesnį autoriaus veikėjų, temų, formų, stilių ir žanrų ratą: „Žvėrių gyvenimas“, „Brolių Grimų pasakos kitaip“ ir „Šmurliuko istorijos“.

Nieko rimto, 2007
Nieko rimto, 2007

Tai jau kiek kitoks, ne vien tik jaukiai su vaiku ar vaikiškame pasaulyje žaidžiantis kūrėjas. Šiuose tekstuose jis daugiau parodijuoja (ypač „Brolių grimų pasakos kitaip“), pasitelkia komizmą, imitaciją. Ne tik vaikiškai juokiasi, bet ir ironiškai šypsosi arba net pašiepia. Nuo prozos peršoka į trumpąją poeziją. Natūraliai didėja ir adresato amžiaus imtis. Nuo pačių mažiausių (kuriems labai malonu perskaityti pirmą knygą su tiek puslapių) iki paauglių, kuriems priimtinas kartais net nebevaikiškas šmaikštumas, juokeliai, o suaugusieji kartais visai rimtai patyrinėtų, kuo vis dėlto nuo originaliųjų Brolių Grimų skiriasi Janoscho perkurti tekstai knygoje „Brolių Grimų pasakos kitaip“. Ir tikriausiai daugelis įžvelgtų ne tik stilistinius žaidimus, bet ir kaip autorius elgiasi su giluminiais moraliniais klodais.

Janoscho kūryba nėra chrestomatinis paveikslėlių knygos pavyzdys, ypač jei prisimintume, kad pagrindiniai kūriniai sukurti XX a. antroje pusėje, kai, nors dar buvo gaji nonseniška, žaidybinė tradicija, bet nebūta pernelyg didelės ir drąsesnės stilistinės paveikslėlių knygų įvairovės. Atrodo, kad autorius sau leidžia viską: tiek teksto, tiek vizualine prasme. Maketavimas jo knygose laisvas, pvz., keli puslapiai su daug teksto, tada keli atvartai tik su plačiomis iliustracijomis, tarsi atokvėpiui, vėl grįžtama prie teksto, palikta vietos skaitytojui pačiam įrašyti galimas teksto detales, net kūrinio pabaigą (pvz., „Šmurliuko istorijos“). Tekstai irgi atrodo parašyti labai „lengva ranka“, lyg šnekėtų vaikai, lyg būtų jaukiai ir paprastai perteikta jų viena diena. Kaip ir jo iliustracijos – paviršutiniškai žiūrint lyg ir nieko sudėtingo ar rimto. O iš tikrųjų – didelės meistrystės ir darbo pareikalavę kūriniai.

Kodėl Janoschas aktualus ne tik patiems patiems mažiausiems? Ko jo kūriniuose ieško beveik ir visiškai suaugę? Pirmiausia, jau minėto ne visuomet vaikiško žaidimo ir komizmo, parodijų, perdirbimo ir perfrazavimo, net, sakyčiau, tokio literatūrinio atsipalaidavimo – jį galima pajusti skaitant „Brolių Grimų pasakas kitaip“. Kai kuriuos tekstus (ypač knygoje „Žvėrių gyvenimas“) gal net ne visai patogu vaikams garsiai skaityti, bet persiųsti suaugusiems draugams telefonu – gana šmaikštu.

Janoscho iliustracija
Janoscho iliustracija

Kino kūrėjai ateina pasiskolinti medžiagos animaciniams filmams – siužetinės linijos čia aiškios ir suprantamos, nes, nors ir modifikuotos, vis dėlto perimtos iš tradicinių, kartais formulinių pasakų. Personažų paveikslai (tiek rašytiniai, tiek pieštiniai) aiškūs, suprantami, juokingi ir vizualiai išbaigti. Todėl 2006 metais sukurtas ilgametražis animacinis filmas „Panama labai graži“ (The trip to Panama), o 2011 metais – „Tigrinė antis“ (Die Tigerentenbande) bei gausybė trumpų pieštinių filmukų ir serialų. Dramaturgai, matyt, ieško to paties, kaip ir filmų kūrėjai – taip ir nepavyko suskaičiuoti, kiek kartų ir kokiuose Lietuvos teatruose buvo pastatytas spektaklis „Panama labai graži“.

Tigrinė antis Babelsbergo kino parke. Nuotr. šaltinis: https://de.wikipedia.org, autorius Havelbaude
Tigrinė antis Babelsbergo kino parke. Nuotr. šaltinis: https://de.wikipedia.org, autorius Havelbaude

Žaislų gamintojai nori „tiražuoti“ pliušinę antį-tigrą (jo knygose vadinama „Tigerente“), o gerbėjai klausia, ar tokį žaislą Janoschas turi savo namuose. Rašytojas nesupranta, kam tai reikalinga. Kai bet kada gali sukurti dar keistesnį gyvūną, juk tam ir duota fantazija? Janoschas tiesiog mėgaujasi kurdamas keistus personažus. Kad ir knygoje „Žvėrių gyvenimas“, Varliūkščio ir ožkos vaikas: „Kūdikėlis iš tėvelio paveldėjo platų snukį, mokėjo šokčioti ir truputėlį plaukti. Iš mamytės jam teko aukštas stotas ir plaukuotas kailis. Ir jis buvo žalias. Galima sakyti, tokia žalia ožka. Arba didelė varlė, kuri duodavo pieno. Žodžių varžka. Arba ožliūkštis.“ (p. 80)

Kelionių agentūrų vadybininkai pasiūlo kartu skristi į Panamą, nes „rašytojas Janoschas savo kūriniuose rašė, kad Panamoje labai gražu“.

Taip pat jo tekstus cituoja ir tie, kurie „Panamoje…“ (o ypač iliustracijose) įžvelgia tos pačios lyties sąjungų palaikymą.

Ir tie, kurie čia įžiūri tiesiog paprastą, bet, matyt, visiems reikalingiausią draugystę ir viltį, kad viskas viskas tikrai bus gerai:

„Ak, kaip gera, pasakytume mes, kai turi draugą, kuris moka skraidyti. Ir draugę, kuri yra kumelaitė ir išimties tvarka kartais sutinka parnešti tave raitą. Ir Žindulio mamytę, kuri moka iškepti keksą. Be to, dar ir razinų turi.

Kai vis dėlto viskas yra gerai.

Galų gale.“ („Ak, kaip vieniša aukštybėj“, p. 126)

 

Bibliografija

  • Panama labai graži: visos Tigriuko ir Meškiuko istorijos vienoje knygoje / iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Garnelis, 2017. – 278 p.
  • Šmurliuko istorijos: pasakos / iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė; iliustracijos autoriaus. – Vilnius: Nieko rimto, 2009. – 165 p.
  • Žvėrių gyvenimas / papasakotas, nupieštas ir nuspalvintas Janošo; iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas. – Vilnius: Nieko rimto, 2007. – 125 p.
  • Brolių Grimų pasakos kitaip: penkiasdešimt keturios pasakos, atrinktos ir naujai papasakotos šių dienų vaikams su spalvotomis paties Janošo iliustracijomis / iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2007. – 251 p.
  • Panama labai graži: kaip Tigriukas ir Meškiukas keliavo į Panamą / iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Garnelis, 2006, 2008. – 46 p.
  • Trumpas mokslas apie žvėris / iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Vyturys, 1999. – 32 p.
  • Kiškiai piškiai nekvaili: istorija apie kiškį piškį Jokimėlį Meškiuką Guminuką, jo sesytę ir broliukus Bubę, Bobą, Babą ir Babeliuką / iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Vyturys, 1997. – 28 p.
  • Panama labai graži: pasakos / iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Vyturys, 1989. – 135 p.

Rekomenduojame paskaityti

Parengė Asta Plechavičiūtė

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai