Prieš 140 metų gimė „Bitės Majos“ autorius Waldemaras Bonselsas

2020 m. kovo 16 d.
Legendinės „Bitės Majos“ autorius vokiečių rašytojas Waldemaras Bonselsas (1880 02 21–1952 07 31) gimė Arensburge, Vokietijoje, protestantiškoje vietinio vaistininko šeimoje. Jau nuo pat mažų dienų būsimasis rašytojas su šeima buvo priverstas kraustytis iš vieno miesto į kitą.

Galbūt dėl to ir vėliau rinkosi klajoklišką gyvenimo būdą – baigęs Kylio gimnaziją bei prekybos kursus, išvyko misionieriauti į Rytų Indiją. Grįžęs į Miuncheną su keliais draugais įkūrė leidyklą, kuri ir išleido pirmuosius jo paties kūrinius. Sukūręs šeimą Pirmojo pasaulinio karo metais jis buvo pašauktas tarnauti kariuomenėje, nusiųstas į Galiciją, vėliau – Baltijos šalis, kur dirbo karo žurnalistu. Po karo tęsė savo keliones – su kolega vyko į Braziliją filmuoti dokumentinį filmą apie tenykštę gamtą, lankėsi Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Egipte, keliavo po Europą.

Nuo jaunų dienų W. Bonselsas pasižymėjo meile gamtai, jis atidžiai, pagarbiai žvelgė į visą gyvenamąją aplinką. Kaip teigia jo biografas Bernhardas Vielis, dar besimokydamas Kylio gimnazijoje būsimasis rašytojas „užuot trynęs mokyklos suolą, mieliau eidavo į gamtą ar uostą, kur stebėdavo žuvis bei laivus. Iš čia ir liko kelionių, žygių, nuotykių ilgesys“1. W. Bonselsas troško įdomaus, vagabundiško2 gyvenimo – tai liudija vaikystės epizodas, kai berniukas iš namų pasisavino bei bandė parduoti sidabrinį šaukštelį ir už tai dvi dienas turėjo misti vien duona ir vandeniu.

Būtent šio nuotykių troškimo vedinas W. Bonselsas, nebaigęs gimnazijos, pasirenka mokytis prekybos bei neilgai trukus leidžiasi į kelionę po Indiją. Šios kelionės įspūdžiai suguls į 1916 m. išleistą romaną „Kelionė į Indiją“ (vok. Indienfahrt). Grįžęs rašytojas nusprendžia būti Miuncheno bohemos atstovu – su cigaru rankoje jis tampa nuolatiniu kultūrinių kavinių lankytoju, ima bičiuliautis su literatais Franku Vedekindu ir Heinrichu Mannu, šiame mieste įkuria ir nuosavą leidyklą. Čia jis susipažino ir su „Vagantų poezijos“ atstovais (vok. Vagantdichtern), tarp jų buvo tokie rašytojai kaip Hermannas Hesse, Oskaras Maria Grafas, Manfredas Hausmannas, kurių klajokliškas gyvenimo būdas bei idėjos įkvėpė ir patį W. Bonselsą.3

Miunchenas, 2007
Miunchenas, 2007

Idėja parašyti „Bitę Mają“ kilo gyvenant Šleisheime ir šnekučiuojantis su bičiuliu rašytoju Berndu Isemannu. Draugai susiginčijo, ar gyvūnas gali tapti pagrindiniu knygos herojumi. W. Bonzelsas teigė, kad nėra jokio skirtumo, ir pareiškė parašysiąs kūrinį, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks gyvūnas.4 Iš tokios diskusijos 1912-aisiais ir gimė ši neregėtos sėkmės sulaukusi istorija, išversta į daugiau nei 40 kalbų.

Teigiama, kad ši literatūrinė pasaka5 buvo itin mėgstama vokiečių kareivių, kariavusių Pirmajame pasauliniame kare. Nenuostabu, kad šviesūs harmoningo pasaulio atspindžiai traukė ir įkvėpė ne tik jaunesnį skaitytoją, tačiau ir purvinuose apkasuose besislepiančius kareivius. Apie gamtos pasaulį pasakojančią knygą jie rinkosi mieliau nei propagandinius karinės tematikos romanus. Gyvenimo džiaugsmo kupinas Bitės Majos portretas išties nuteikia viltingai ir pakiliai. Ko gero, šį įspūdį sudaro lengvas pasakojimo stilius, kritikų gretinamas su sentimentalia, kartais net kiču dvelkiančia jugendo stiliaus proza6.

Bitės Majos istorija atliepia XX a. pr. populiarią „Gyvenimo filosofijos“ (vok. Lebensphilosophie)7 kryptį bei jos atstovo Alberto Schweitzerio idėjas. Sparčiai urbanizuotoje ir modernėjančioje Europoje, praūžus „Geležinkelių amžiui“, suvokta, kad būtina atsigręžti į žmogaus ir gamtos santykio klausimą. Savo esė rinkinyje „Kultūra ir etika“ (1923) jis teigia: „[Pasaulio pažinimas] sužadina manyje vidinio ryšio su [pasauliu] pajautimą. Jis pripildo mane didžios pagarbos paslaptingam norui gyventi, kuris yra visame kame. Versdamas mąstyti ir stebėtis, pažinimas veda mane vis aukštyn, į didžios pagarbos viskam, kas gyva, viršūnę.“8 Prigimtinis žmogaus gyvastingumas, anot filosofo, yra esminė jungiamoji grandis tarp žmogaus ir gamtos. Dėl šio bendrumo žmogus privalo gerbti ne tik aplink save esančius žmones, tačiau ir mus supančią gyvąją aplinką – gyvūnus, augalus. Taigi atidus, pagarbus žvilgsnis į bičių bei kitų vabzdžių pasaulį, jų gyvenimo dėsnių perpratimas liudija W. Bonselso įsijautimą į XX a. pr. vokiečių filosofijos dvasią.

Bitės Majos santykis su pasauliu šviesus, artimas, ji visa širdimi žavisi aplink knibždančia gyvybe bei trokšta šį pasaulį pažinti:

„O, plačiajame pasaulyje tūkstantį kartų gražiau nei bičių mieste! – sušuko ji. – Niekada daugiau ten nebegrįšiu nešti medaus ar ruošti vaško. O ne, niekuomet nebegrįšiu. Noriu kuo daugiau pamatyti ir susipažinti su žydinčiu pasauliu, aš ne tokia, kaip kitos bitės, mano širdis sukurta džiaugsmui ir nuostabai, įspūdžiams ir nuotykiams. Nenoriu baimintis pavojų, negi nesu stipri, narsi ir neturiu geluonies?“9

Vaga, 1978
Vaga, 1978

Sukurta „džiaugsmui ir nuostabai, įspūdžiams ir nuotykiams“, Bitė Maja įkūnija ir pagarbos gyvybei idėjas (piktinasi žmogaus noru žudyti ir kitų vabzdžių grobuoniškumu) bei moko patriotiškumo. Perskyra tarp saugios namų erdvės, gimtojo avilio, ir plataus, nepažinto pasaulio, kuris ne vien vilioja, bet kartais esti ir pavojingas, šioje pasakoje itin ryški. Namų erdvė – tai tėvynė, kurios įvaizdį visur su savimi nešasi ir bitė. Ji mokoma, kad vapsvos esančios didžiausios bičių padermės priešės, nes vagiliauja bei neturi nei tėvynės, nei tikėjimo10. Skirtingos vabzdžių rūšys pasakojime vadinamos „tautomis“, tad akivaizdu, kad vabzdžių pasaulis yra aliuzija į žmonių gyvenimą: santykius tarp skirtingų tautų, tėvynės ir platesnio pasaulio.

Trečiasis dešimtmetis laikomas produktyviausiu bei sėkmingiausiu šio rašytojo karjeroje. Tuo metu jis išspausdina didžiąją dalį savo knygų, jos itin sėkmingai parduodamos. Tačiau jis paženklintas ir nacionalsocializmo dėme W. Bonselso biografijoje. Nors rašytojas bičiuliavosi su ne vienu tuomečiu žydų intelektualu, 1933 m. Hitleriui atėjus į valdžią W. Bonselso vardu vienas po kito pasirodo straipsniai ar vieši pasisakymai antisemitinėmis temomis. Žydai kaltinami keliantys grėsmę jaunai vokiečių tautos dvasiai bei valstybei. Šių nuostatų rašytojas dar ilgai neišsižada, stengiasi antisemitizmo idėjas pagrįsti teoriškai. Teigiama, kad tokia W. Bonselso pozicija buvo bandymas prisitaikyti prie naujos ideologijos – beveik visos jo knygos, išskyrus „Bitę Mają“, atsidūrė tarp sudegintų per 1933 m. vykusius knygų deginimus.

Nieko rimto, 2010
Nieko rimto, 2010

Antrojo pasaulinio karo metais W. Bonselsas leidžia propagandinį laikraštį „Münchner Feldposthefte“. Po karo rašytojas bando reabilituotis, teigia buvęs „nacionalsocializmo auka“, tačiau įsigaliojęs spaudos draudimas neleidžia tęsti savo literatūrinės karjeros. Šis W. Bonselso biografijos epizodas paliko pėdsaką ir visame jo kūrybos vertinime kaip neišvengiamas istorinės tiesos atstatymo gestas.

W. Bonselso atminimas įamžintas gimtajame Arensburge – čia įkurtas pažintinis takas, apjungiantis svarbias autoriui vietas. Kylyje rašytojo vardu pavadinta gatvė, o 1977-aisiais įsikūrė Waldemaro Bonselso draugija, besirūpinanti rašytojo literatūriniu palikimu, gimtajame name įsteigtas memorialinis muziejus.

Bibliografija lietuvių kalba

  • Bitė Maja ir jos nuotykiai: romanas / iš vokiečių kalbos vertė Indrė Dalia Klimkaitė; iliustravo Sigutė Ach. – Vilnius: Nieko rimto, 2010, 2015, 2016. – 216 p.
  • Bitė Maja ir jos nuotykiai: romanas / iš vokiečių kalbos vertė Pranas Mašiotas; dailininkas Juozas Kvietinskas. – Kaunas: Aušra, 1996. – 230 p.
  • Bitė Maja ir jos nuotykiai: romanas / iš vokiečių kalbos vertė Pranas Mašiotas; iliustracijos Franciskos Šenkel. – Vilnius: Vaga, 1978. – 188 p. (Prano Mašioto knygynėlis)
  • Bitė Maja ir jos nuotykiai: romanas / iš vokiečių kalbos vertė Pranas Mašiotas. – Kaunas; Vilnius: „Švyturio“ bendrovės leidinys, 1923.

Rekomenduojame paskaityti

_______________________________

1 Kristina Festring-Hashem Zadeh, Die braune Seite des „Biene Maja“-Schöpfers, 2016. Prieiga per internetą: https://www.ndr.de/geschichte/waldemarbonsels100_page-1.html (Žiūrėta 2020-03-10)

2 Nuoroda į W. Bonselso romanų trilogiją „Klajoklio užrašai“ (vok. Notizen eines Vagabunden, 1917, 1921, 1923).

3 Wieland Freund, Sie sind eine Bestie, wie mir scheint, 2012. Prieiga per internetą: https://www.welt.de/print/die_welt/vermischtes/article13943392/Sie-sind-eine-Bestie-wie-mir-scheint.html (Žiūrėta 2020-03-10)

4 Interviu su W. Bonselso žmona Rose-Marie. Prieiga per internetą: https://www.ndr.de/geschichte/waldemarbonsels100_page-2.html (Žiūrėta 2020-03-10)

5  Kęstutis Urba siūlo „Bitę Mają“ laikyti ne pažintine knyga, o literatūrine pasaka. (Kęstutis Urba, PAŽINTI PASAULĮ! Waldemaro Bonselso „Bitės Majos“ 100-mečiui, 2012.) Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2012-nr-2-62/pazinti-pasauli-waldemaro-bonselso-bites-majos-100-meciui/ (Žiūrėta 2020-03-10)

6 Wieland Freund, Sie sind eine Bestie, wie mir scheint, 2012. Prieiga per internetą: https://www.welt.de/print/die_welt/vermischtes/article13943392/Sie-sind-eine-Bestie-wie-mir-scheint.html (Žiūrėta 2020-03-10)

7 „Gyvenimo filosofijos“ (vok. Lebensphilosophie) mokykla teigė, kad esminiai filosofijos tikslai – gyvenimo prasmės, vertės ir tikslo klausimai. Ji siejama su XIX a. pab.–XX a. pr. vokiečių filosofija, jai atstovauja Arthuras Schopenhaueris, Friedrichas Nietzsche, Sørenas Kierkegaardas.

8 Albertas Schweitzeris , Kultūra ir etika, Vilnius: „Mintis“, 1989, p. 325.

9 Bitė Maja ir jos nuotykiai / Bonsels, Waldemar; iš vokiečių k. vertė Indrė Dalia Klimkaitė; iliustravo Sigutė Ach. – Vilnius: Nieko rimto, 2010, p. 16.

10 Ten pat, p. 12.

Parengė Jūratė Petronienė

 

 

 

 

Mūsų partneriai ir rėmėjai