Roald’io Dahlio „Raganoms“ – 40!

Roald’is Dahlis (1916–1990) – itin populiarus britų rašytojas. Kūrybinį kelią jis pradėjo dar Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, tačiau daugiausia dėmesio ir gerbėjų adoracijų sulaukė vėlesni jo darbai, pasirodę 6–8 dešimtmečiuose, pavyzdžiui, „Džeimsas ir milžiniškas persikas“, „Čarlis ir šokolado fabrikas“, „DGM“, „Raganos“, „Matilda“ ir kt.

Jo kūryba, paremta humoro (neretai ir tualetinio) bei siaubo derinimu, kurioziškomis situacijomis, veikėjų ydų hiperbolizavimu ir pašiepimu, itin aiškia gėrio ir blogio skirtimi, padarė didelę įtaką ne vienam vaikų rašytojui, pasirinkusiam panašią kūrybinę kryptį.

„Raganos“ – vienas svarbiausių R. Dahlio darbų. Pirmasis knygos leidimas anglų kalba pasirodė 1983 m. spalio 27 d. O knygą iliustravo Quentine’as Blake’as, Hanso Christiano Anderseno medalio laureatas. Jiedu bendradarbiavo ir bičiuliavosi nuo 6 dešimtmečio pabaigos, Q. Blake’as iliustravo daugumą R. Dahlio knygų. Būtent Q. Blake’o iliustracijos puošia ir kone visus vėlesnius R. Dahlio knygų leidimus tiek anglų kalba, tiek kitomis, taip pat ir lietuvių.

„Raganose“ vaizduojamas septynmetis našlaitis, gyvenantis su savo norvege senele. Ji jam papasakoja apie tikras raganas, kasdieniame pasaulyje apsimetančias paprastomis moteris. Ir, kaip tyčia, išvykę pailsėti viešbutyje jiedu susiduria su jomis – vyksta raganų sąskrydis. Raganos knygoje ne tik baugios bei šleikščios, bet ir labiausiai už viską pasaulyje nekenčia vaikų. Naujausias ir baugiausias jų sumanymas – išnaikinti vaikus visame pasaulyje paverčiant juo pelėmis. Sužinojęs apie šiuos planus berniukas su močiute mėgina užkirsti tam kelią.

Knyga išsiskyrė iš ankstesnių autoriaus kūrinių vaikams – joje nebūta tipiškos laimingos pabaigos, bet vis dėlto palikta optimistinių natų. Nors raganų sąmokslas Anglijoje suardomas, o berniukas su senele ir toliau kovos su raganomis, tačiau per vieną susidūrimą su raganomis berniukas paverčiamas pele ir atvirsti į žmogų nebegali. Taigi kelio atgal nebėra, o, kaip žinia, pelių gyvenimas nėra toks ilgas kaip žmogaus. Senelė paaiškina, kad jis, žmogapelė, tikriausiai tegyvens devynerius metus, tačiau tai berniuko pernelyg nenuliūdina, jis netgi apsidžiaugia: „Puikumėlis. Geresnės naujienos gyvenime nesu girdėjęs. <…> Todėl, kad nenorėčiau gyventi ilgiau už tave. <…> Aš būsiu labai sena pelė, o tu būsi labai sena senelė, ir mes galėsime kartu mirti.“¹ Dargi jis senelę užtikrina, kad tikrai nesikremta dėl savo padėties (kad visą gyvenimą liks pele): „Visai nesvarbu, kas esi ir kaip atrodai, jei tik yra, kas tave myli.“² Taigi dėmesys sutelkiamas ne į gyvenimo ilgį, bet kokybę – berniukas renkasi būti laimingas, kad neliks vienišas, kad nugyvens tiek, kiek jam liko, su mylimiausiu žmogumi. Situacija groteskiška ir skaudi, tačiau tai galima perskaityti ir kaip paguodą – daug vaikų sunkiai serga, ne visi jie užaugs ir tai žino, todėl knygos pabaiga skatina šviesos ieškoti ten, kur jos gali rasti, užuot susitelkus į tai, ko pakeisti neįmanoma.

„Raganose“, kaip ir kitose R. Dahlio knygose, skirtis tarp gėrio ir blogio itin aiški. Blogis (dažniausiai jis įgyja suaugusiųjų pavidalą – tėvų, mokytojų, milžinų ir kt.) yra galingas, žiaurus, nepaiso kompromisų ir gali pridaryti daug bėdų, tai gąsdina ir veikėjus, ir skaitytoją, tačiau, kaip nereta Roald’io Dahlio kūryboje, čia siaubas derinamas su humoru. Tad net blogiausi ir baisiausi veikėjai yra pašiepiami, sukarikatūrinami, hiperbolizuojamos jų išvaizda ir moralinės ydos, štai raganos yra plikos, neturi kojų pirštų ir taškosi mėlynomis seilėmis. Taip blogiečiai savotiškai sumažinami, sumenkinami – jie stiprūs priešai, tačiau nėra neįveikiami, su jais galima kovoti ir prieš juos laimėti. Jų silpnybę, negebėjimą racionaliai įvertinti situacijos išduoda ir tai, kad jie linkę niekinti, žaloti, smurtauti prieš mažesnius ar tariamai silpnesnius (ypač vaikus), tačiau būtent pastarieji visada laimi. „Raganose“ berniukas su senele sužlugdo raganų planus Anglijoje ir jas išnaikina, gėris triumfuoja, tačiau grėsmė išlieka – dar yra daug raganų kitose pasaulio šalyse, tad jiedu likusius gyvenimo metus paskirs būtent tam – sunaikinti blogį.

Taigi „Raganos“ jauniesiems skaitytojams pasakoja apie nesaugų pasaulį, kuriame net kaimynystėje pačių nekalčiausiųjų – vaikų – gali tykoti didelės grėsmės. Bet kartu žada ir optimistišką fantaziją, kad blogį galima įveikti. Svarbu pažymėti ir tai, kad R. Dahlio knygų veikėjams vaikams nutinka negerų dalykų, tačiau jie nėra ir netampa bejėgiai – jie aktyviai priešinasi savo skriaudikams ir blogiui apskritai, neretai sulaukdami pagalbos iš savo šeimos ar kitų gerų, vaiką suprantančių suaugusiųjų.

Kai kurie kritikai milžinišką „Raganų“ populiarumą tarp vaikų aiškina tuo, kad knygoje į vaiką žiūrima rimtai.³ Jam ne tik suteikiama proga tapti herojumi, išgelbėti kitus vaikus nuo raganų kėslų, bet ir kasdieniame gyvenime jis laikomas lygiu. Išradinga, į kompromisus šiaip jau nelinkusi, visada žinanti, kaip išsisukti iš keblios padėties, ir daug gyvenimiškos patirties sukaupusi senelė nesielgia su juo it mažesniu, menkesniu. Atvirkščiai – visada klausia jo nuomonės ir atsižvelgia į jo siūlymus, leidžia jam augti kaip savarankiškai asmenybei, kuriai tereikia padėti atsiskleisti.

Vis dėlto, nepaisant didelės sėkmės ir jaunųjų skaitytojų adoracijos, Roald’is Dahlis neretai sulaukdavo kritikos iš tėvų, mokytojų, literatūros kritikų dėl kūrybos nepedagogiškumo, įžūlumo, pašaipumo, žalingų stereotipų, tualetinio humoro ir kt. Ypač daug pasipiktinimų sulaukė „Raganos“. Be jau minėtų priekaištų, pats R. Dahlis ir ši knyga kaltinti dėl mizoginijos, kadangi knygos pasaulyje raganiai neegzistuoja, o visos raganos yra moterys ir dargi šlykščios, blogos. Kalbėta ir apie galimą blogą įtaką vaikams – močiutė nuolat rūko, o anūkui leidžia nesiprausti (nes tada jo neužuos raganos) ir kt.

Kartu knyga sulaukė ir nemažai tos pačios bendruomenės (tėvų, mokytojų, kritikų) palaikymo. Kalbėta apie tai, kad kartais suaugusieji pernelyg nuvertina vaiką-skaitytoją (knyga skirta 8–12 m. auditorijai), kaip negebantį atsieti knygos pasaulio ir tikrovės, negebantį kvestionuoti knygose rašomų dalykų ir pasidaryti savitų išvadų. O juk R. Dahlis knygose ne tik linksmina ir įtraukia į nuotykį, bet ir provokuoja skaitytoją, skatindamas jo kritinį mąstymą.

2023 m. ši ir kitos Roald’io Dahlio knygos vėl pateko į visuomenės akiratį, kai paaiškėjo, kad jas naujai perleidusi leidykla, pasisamdžiusi jautriuosius skaitytojus (angl. sensitivity readers), iškupiūravo kūrinius taip, kad jos nežeistų šiuolaikinių skaitytojų (atsisakyta įžeidžių frazių, seksistiškai skambančių komentarų ir pan.). Diskusijos apie šių knygų kupiūravimą – etiką ir poreikį – ir apskritai klasikos perrašymą tebevyksta toliau.

„Raganos“, kaip ir dauguma kitų R. Dahlio knygų, buvo ir tebėra mėgstamos vaikų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Lietuviškai pasirodė keturi „Raganų“ leidimai (1997, 2002, 2010 ir 2022), pasakojimą išvertė Arvydas Sabonis.

Pagal knygą yra pastatyti spektaklis, opera, miuziklas bei du kino filmai. 2012 m. Karališkasis Didžiosios Britanijos paštas išleido pašto ženklą su Quentine’o Blake’o piešta raganų valdove – Raganų Ragana. O 2020 m. pasirodė kūrinio adaptacija grafinės apysakos pavidalu.

„Raganų“ leidimai lietuvių kalba

• Raganos / Roald Dahl; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 1997. – 208 p.
• Raganos: apysaka / Roald Dahl; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 2002. – 208 p.
• Raganos: apysaka / Roald Dahl; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Garnelis, 2010. – 210 p.
• Raganos: apysaka / Roald Dahl; iliustravo Quentin Blake; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis. – Vilnius: Alma littera, 2022. – 219 p.

Rekomenduojame paskaityti

• Rasa Laužikaitė, „Užburia ir nebeatburia“, Rubinaitis, 1997, Nr. 2 (7), p. 28–30. Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/1997-nr-2-7/uzburia-ir-nebeatburia/ (Žiūrėta 2023 10 26)
• „Roald Dahl“, Children’s literature review, edited by Tom Burns, Gale, 2006, 111, p. 1–39.
• „Roald Dahl“, Children’s literature review, edited by Lawrence J. Trudeau, Gale, 2018, Vol. 224, p. 101–186.

____________________________

¹ Roald Dahl. Raganos. – Vilnius: Alma littera, 2022, p. 206.

² Ten pat, p. 208.

³ Amanda Bergson-Shilcock. „The Subversive Quality of Respect: In Defense of The Witches“. Iš: Censored Books II: Critical Viewpoints, 1985-2000. – Layham: The Scarecrow Press, Inc., 2002, p.  446–451. Perspausdino Children’s literature review, edited by Tom Burns, Gale, 2006, Vol. 111, p. 35.

Parengė Eglė Baliutavičiūtė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja