1921 m. gegužės 1 d. gimė lietuvių vaikų rašytojas Kazys Marukas (tikroji pavardė – Marijonas Krasauskas)

2021 m.  minime 100-ąsias rašytojo gimimo metines. Trumpas biografijos punktyras pateikiamas Kazio Maruko autobiografinio pobūdžio knygoje „Apmąstymai prie Šventosios“:

<…> Vaikystę praleido darbininkų kvartale – Šančiuose. Baigė Kauno valstybinę III gimnaziją. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Šešioliktosios lietuviškosios divizijos kariu. Po karo sugrįžęs į Lietuvą dirbo Aukščiausiosios tarybos prezidiume. 1946–1952 metais dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“, o 1957–1985 m. žurnalo „Genys“ redakcijose. Pirmuosius kūrinius pradėjo skelbti 1938 m.

Mirė 1992 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, rašytojų kalnelyje (p. 212).

Kazys Marukas (1921 m. gegužės 1 d.–1992 m. rugsėjo 10 d.) rašė ne tik suaugusiesiems, bet darbavosi ir vaikų literatūros baruose. Jis išleido vienuolika vaikams ir paaugliams skirtų knygų. Kai kurios jų sulaukė ne vieno leidimo. Už knygas vaikams rašytojas buvo pelnęs apdovanojimų: 1972 m. paskirta Lietuvos komjaunimo premija už knygas „Kada saldainiais sninga“ ir „Kam patekės saulė“, 1980 m. – Respublikinė premija už apsakymų knygą „Sunku būti geram“. K. Maruko kūrinių išversta į rusų, ukrainiečių, baltarusių, moldavų, latvių, estų, vokiečių, lenkų ir kitas kalbas.

Rašytojo labiausiai pamėgtas žanras – apsakymas, rašyti ir trumpi vaizdeliai, sukurta ir viena apysaka paaugliams – „Alvydas ieško tėvo“ (1988). Tai paskutinioji K. Maruko knyga, priskirtina vaikų ir jaunimo literatūros laukui.

Pirmoji K. Maruko parašyta knyga vaikams – apsakymų rinkinys „Mažasis kareivis“, pasirodžiusi 1956 metais. Ši knyga remiasi anuomet privalomais socrealizmo principais.

Iš dalies ši knyga aptarta literatūrologės Loretos Jakonytės straipsnyje „Ateitis pirmojo sovietinio dešimtmečio vaikų prozoje“. Sovietmečio tekstus verta atsiversti ir šiandien. „Matuojant ne vien estetiniais kriterijais, ankstyvojo sovietmečio literatūra gali atsiskleisti kaip nepaprastai įdomus mūsų kultūros tarpsnis. <…> Dabartis atsiveria domintis ateitimi praeityje“ (Jakonytė, 2005, 7). Ankstyviesiems K. Maruko vaikų apsakymams būdinga ano laiko retorika: ateitis vaizduojama kaip šviesi ir saulėta, tikima optimistiniu gyvenimo scenarijumi, pažangių naujovių pergalingu žygiu. „K. Maruko vaikas planavo, jog „kai užaugs didelis, <…> eis prašyti MTS direktoriaus, kad išmokytų vairuoti traktorių. <…> Už gerą darbą jis kaip traktorininkas Juozokas gaus medalį, ir apie jį žmonės kalbės su pagarba“ (Jakonytė, 2005, 6). Pasak L. Jakonytės, „traktorius po Iljičiaus lemputės – antras populiariausias dešimtmečio topas“ (Jakonytė, 2005, 5).

Pirmosios knygos vaikams pavadinimas „Mažasis kareivis“ atspindi vieną pagrindinių K. Maruko kūrybos temų – tai karas ir jo patirtis žmogaus (vaiko) gyvenime. Lietuvių vaikų literatūroje rašytojas pratęsia Stepo Zobarsko, Petro Cvirkos vaiko vaizdavimo karo situacijoje temą. „Marukas ir kūriniuose vaikams liko ištikimas kareivio temai. Apsakymų rinktinėje „Daina apie pavasarį“ (1987) randame ir pasakojimų apie kareivį. Paskutinio knygos skyriaus „Pirmoji laisvės diena“ apsakymai „Mongoliukas“, „Drąsus karys“, „Pirmoji laisvės diena“, „Kareivio lauktuvės“, „Su daina nepražūsi“ pasakoja apie karo kasdienybę ir kareivių gyvenimą“ (Baliulė, 2008, 76). Karo prozos tyrinėtoja akcentuoja ir kitą K. Maruko karo temos apsakymų grupę – „kur vaizduojama vaiko draugystė su suaugusiu žmogumi, patyrusiu karą, karo nelaimes“ – ir nurodo, kad „patys gražiausi šios tematikos apsakymai yra Maruko apsakymų rinkinyje „Sunku būti geram“ (Baliulė, 2008, 77). Svarbu akcentuoti tai, kad K. Marukas, rašydamas vaikams (ir suaugusiesiems), rėmėsi savo biografija, autentiška kario patirtimi. Tai pastebi ir Vincas Auryla „Lietuvių vaikų literatūroje“ (p. 227). Vaiko kare tema rašytojas pasakė svarų ir įtaigų žodį.

Kita vertus, K. Marukui rūpėjo ir vaiko kasdienis gyvenimas, artimos aplinkos, buities paveikslai. „Neieškodamas išskirtinių įvykių ar situacijų, jis sugebėjo gilią auklėjamąją prasmę įžvelgti kasdieniniuose vaiko išgyvenimuose“ (Auryla, 1986, 227). Trumpiems vaizdeliams (neretas jų primena Prano Mašioto intonacijas), apsakymams būdingos didaktinės intencijos, rašytojas vaizduoja „gerus“ vaikus, kurie skaitytojui atlieka pavyzdžio funkciją, ir neklaužadas, išdykėlius, kurie kūrinyje neretai yra pamokomi, pašiepiami. Antai vaizdelyje „Kada duonytė verkia“ Juliukas numeta ant žemės nebaigtą valgyti duonos riekutę. Senelis išmintingai ir psichologiškai įtaigiai, netiesmukai pamoko, kad duonos mėtyti nevalia, kad „daug prakaito žmonės išlieja, kol duonelę išaugina“ (K. Marukas, rinkinys „Auksinis karosiukas“, p. 4). Kitame vaizdelyje „Stebuklingas žodis“ pasakojama apie šešerių metų Sauliuką, kuris pamokomas lietuvių kalbos etiketo, kad ko nors mandagiai prašant reikia sakyti žodį „prašom“ (K. Marukas, min. veik., p. 15). Rašyta ir patiems mažiausiems, dar ikimokyklinukams, pradinukams, rašyta ir paaugliams, jiems skirtas stambiosios prozos kūrinys – apysaka.

K. Maruko apysaka „Alvydas ieško tėvo“ įsilieja į lietuvių vaikų literatūros kūrinių vaikų namų tema sąrašą. Ryškūs šios tematikos kūriniai – Mykolo Sluckio „Geri namai“, ryškiausias XXI a. kūrinys šia tema – Gendručio Morkūno apysaka „Iš nuomšiko gyvenimo“. K. Maruko apysaka aprašo vaikų gyvenimą tarpukario Lietuvos prieglaudoje ir nelengvą jų kasdienybę Antrojo pasaulinio karo metais.

Kazio Maruko kūryba vaikams – realistinio pobūdžio. Nevengiama vaizduoti sudėtingą, problemišką vaikų gyvenimą, autorius yra sukūręs įdomių vaikų portretų. Atmetę K. Maruko kūryboje vaikams (dėl suprantamų priežasčių) pasitaikančius socrealistinius potėpius, rastume nemažai ir vertingų, nepasenusių prozos puslapių, vertų vaikų literatūros tyrinėtojų dėmesio, atidžios peržiūros. O gal ir naujų leidimų šiandienos skaitytojui? Apie jo kūrybą vaikams nėra parašyta išsamaus literatūrologinio darbo, tai ateities darbai. Prisimintina ir tai, kad K. Marukas daug metų dirbo puikaus ir įtakingo vaikų žurnalo „Genys“ redakcijoje. Ir šis veiklos baras vertas dėmesio ir aptarimo.

Knygų vaikams bibliografija

• Alvydas ieško tėvo: apysaka / iliustravo Arūnas Prelgauskas. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 180 p.
• Daina apie pavasarį: apsakymai / iliustravo Edmundas Žiauberis. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 214 p.
• Su daina nepražūsi: apsakymas / iliustravo Margarita Šulman. – Vilnius: Vaga, 1985. – 14 p. – (Vyturiukas)
• Auksinis karosiukas / iliustravo Nijolė Kryževičiūtė-Jurgelionienė. – Vilnius: Vaga, 1982. – 32 p.
• Sunku būti geram: apsakymai / iliustravo Virginija Martinkėnaitė-Stankevičienė. – Vilnius: Vaga, 1978, 1983. – 131 p.
• Kada saldainiais sninga: apsakymėliai / iliustravo Nijolė Kryževičiūtė-Jurgelionienė. – Vilnius: Vaga, 1971, 1978. – 160 p.
• Jei nečiulbėtų lakštingalos: apsakymai / iliustravo A. Skliutauskaitė. – Vilnius: Vaga, 1968. – 97 p.
• Kas kokią turi širdį: apsakymėliai / iliustravo A. Skliutauskaitė. – Vilnius: Vaga, 1964. – 41 p.
• Mama ir šoferis / iliustravo A. Skliutauskaitė. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 51 p.
• Auksarankė / pieš. A. Vitulskio. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 63 p.
• Mažasis kareivis: apsakymai / dailininkas S. Rozinas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 92 p.

Knygos vaikams rusų, latvių kalbomis

• Как ворон книжку читал: рассказы / К. Марукас; худож. Т. Горб. – Москва: Детская литература, 1979. – 112 p.
• Grūti būt labam: stāsti / K. Maruks; no lietuviešu valodas tulkojis Alfons Sukovskis. – Rīga: Liesma, 1989. – 148 p.

Rekomenduojame paskaityti

• Vincas Auryla, Lietuvių vaikų literatūra. – Vilnius: Vaga, 1986, p. 227 ir kt.
• Irena Baliulė, „Vaikų karas ir vaikai kare lietuvių vaikų prozoje“, in: Acta humanitarica universitatis Saulensis, T. 7. (2007). Vaikas lietuvių ir pasaulio kultūrose, sudarė Džiuljeta Maskuliūnienė. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2008, p. 73–80.
• Loreta Jakonytė, „Ateitis pirmojo sovietinio dešimtmečio vaikų prozoje“, Rubinaitis, 2005 Nr. 4 (36), p. 3–7. Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2005-nr-4-36/ateitis-pirmojo-sovietinio-desimtmecio-vaiku-prozoje/ (Žiūrėta 2021-04-19)
• K. Marukas, Apmąstymai prie Šventosios. – Vilnius: Eugrimas, 2003. – 213.

Parengė Džiuljeta Maskuliūnienė