In memoriam Neringa Dangvydė Macatė (1975 04 06–2020 03 21)
IBBY Lietuvos skyriaus bendruomenė gedi savo narės – literatūros kritikės, rašytojos, iliustratorės, vertėjos, žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės Macatės, po ilgos ir sunkios ligos iškeliavusios vakar, kovo 21 d., Pasaulinę poezijos dieną.
Neringa buvo ilgametė aktyvi mūsų bendruomenės narė, neatsiejama seminarų, konferencijų, kitų renginių ir susibūrimų dalyvė, įvairių komisijų narė, nuolat ir nepaliaujamai dirbusi literatūros srityje, o vaikų literatūrą laikiusi ypač svarbia ir reikšminga.
Rašytoja Gintarė Adomaitytė, artima Neringos bičiulė, rašo:
„Neringa niekada apie save nepasakojo nei per daug, nei įkyriai. Bet kaip ji mokėjo retsykiais atsiverti, atsiskleisti, prisipažinti. Apie vaikystę Alytuje ir nekenčiamas krepšinio treniruotes, bet palaimą dailės mokykloje… Apie savo močiutę, mamą ir ištikimiausią draugę, tapusią beveik seserimi… ,,Pasaulis manimi pasirūpins!“ – šūktelėjo ji, stodama į filosofijos studijas, bet tomis studijomis gan greitai nusivylė.
O pasauliu?
Literatūros pasauliu – ne. Ji tapo tikra filologe: nuoširdžiai nardė senose ir naujose knygose, nesibaimino reikšti savo nuomonės, publikavo reikliausias recenzijas, toleravo visus žanrus, bet fantasy ir fantastika visada liko svarbiausia meile. Ar tik? Neringa Dangvydė – viena iš nedaugelio asmenybių, kėlusių aukščiausius kriterijus vaikų ir paauglių literatūrai.“
Visą G. Adomaitytės tekstą, skirtą Neringai, galite skaityti čia: Neringa Dangvydė. Iš kito pasaulio atėjusi, į jį sugrįžusi.
Neringa Dangvydė Macatė praturtino vaikų literatūros lauką dviem savo kūriniais, kuriuos pati parašė ir iliustravo. Tai knygos „Gintarinė širdis“ (2013) ir „Vaikas su žvaigžde kaktoje“ (2016), pastaroji pelnė Vytauto Tamulaičio premiją ir trečiąją vietą Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse. Taip pat Neringos ranka ne vieną kūrinį redagavo, taisė, komentavo, ji niekada neatsisakydavo padėti, nuolat buvo kupina ryžto dalyvauti įvairiuose projektuose, mokė kūrybinio rašymo. Ji bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje, rašė įvairius tekstus į vaikams skirtus žurnalus „Laimiukas“, „Bitutė“, skaitydavo pranešimus, paskaitas ir vedė seminarus įvairioms auditorijoms – nuo mažų vaikų iki specialistų, su visais gebėdavo susikalbėti jų kalba, buvo Rašytojų sąjungos narė.
Suaugusiųjų literatūros laukas pasipildė Neringos kurtais eilėraščiais, o vertimų pasaulis – net 5 vertimais iš prancūzų kalbos. Daugiau informacijos apie vertimus ir Neringos biografiją galite rasti čia: Neringa Dangvydė 1975 04 06–2020 03 21.
IBBY Lietuvos skyriaus nariai gedi taip per anksti išėjusios savo narės, bet visi pabrėžia, kad ji buvo be galo šviesus žmogus, savo optimizmu, noru gyventi ir skaityti, stebinusios iki paskutiniųjų dienų.
Kristina Noreikienė, Neringos bičiulė nuo studijų laikų, prisimena paskutinį savo susitikimą su Neringa: „Visada buvai tokia – stipri, be galo drąsi, nepaprastai atvira, tolerantiška, šviesi, be galo geros širdies, visada draugiška, visada šilta. Atsimenu, kad ir tą paskutinį kartą, kai matėmės, norėjosi apsikabinti, glostyti, jausti šilumą“. Savo laišką Velionei ji užbaigia taip: „Tavo akys visada buvo giedros ir atviros, kaip dangus. Toks aukštas, kaip Tavo siekiai. Toks šviesus, kaip kiekvienas mūsų susitikimas. Toks beribis, kaip Tavo meilė gyvenimui ir knygoms. Dangus atsivėrė ir, tikiu, priglaudė Tave savo mėlynėje (taip mėgai visada tą spalvą), apgaubė puriais debesimis ir apkabino angelo sparnais. Iki pasimatymo, Neringa. Mylim, prisimenam, neužmiršim.“
Visą šį be galo šiltą K. Noreikienės laišką kviečiame skaityti čia: Laiškas Neringai Dangvydei.
Artimieji su Neringa Dangvyde Macate atsisveikins Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g. 22) 3 salėje trečiadienį, kovo 25 dieną nuo 10 iki 13 val. Urna su Velionės palaikais išnešama 13 val. ir bus palaidota Karveliškių kapinėse. Dėl mūsų visų saugumo kviečiama tuo metu atsisveikinti su Neringa mintimis.
