1931 m. spalio 27 d. gimė poetė, dramaturgė, vertėja Ramutė Skučaitė

Poetė, prozininkė, dramaturgė, vertėja Ramutė Skučaitė (gim. 1931 m. spalio 27 d.) 2021 m. švenčia garbingą 90-mečio sukaktį. Tai kol kas vienintelė lietuvių vaikų literatūros autorė, pagerbta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2009) (šiai premijai rašytoja buvo teikiama visų pirma kaip vaikų literatūros kūrėja).

Ramutė Skučaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Poetė per ilgą gyvenimo kelią yra pelniusi ir daug kitų apdovanojimų: 1980 m. už rinktinę „Žvangučiai“ ir poezijos knygą „Skamba auksinis trimitas“ paskirta Lietuvos komjaunimo premija, 1993 m. geriausia metų knyga vaikams pripažinta „Lopšinė ešeriukui“, 1999 m. geriausios metų knygos vaikams titulą pelnė „Laiškas sekmadieniui“, o 2000 m. Leipcigo knygų mugėje ši knyga įvertinta UNESCO premija. Gražiausios 2001 m. lietuvių vaikų knygos vardas atiteko rinktinei „Takelis iš naujo“. 2007 m. įteiktas „Poezijos pavasario“ prizas už geriausią poezijos knygą vaikams „Aš esu kas – kas?“. 2008 m. Ramutė Skučaitė apdovanota Vaikų literatūros premija. „Poezijos pavasario“ laureatė (2016). Trys jos knygos – „Žvangučiai“, „Laiškas sekmadieniui“ ir „Takelis iš naujo“ – pateko į reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams katalogą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ (2017). 1997 m. kūrėja pagerbta LDK Gedimino ordinu – Riterio kryžiumi, o 2016 m. – Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Taigi, ir garbingi valstybiniai apdovanojimai, ir vaikų literatūros karūna puošia poetę Ramutę Skučaitę.

„Iš vaikų poezijos baro amžiams pasitraukus Anzelmui Matučiui, Janinai Degutytei, Martynui Vainilaičiui, Sigitui Gedai, o kai kuriems vaikų eilėraščių kūrėjams susitelkus į kitus žanrus, R. Skučaitė ne tik bene vienintelė atstovauja vyresniajai vaikų poetų kartai, bet ir ant savo pečių laiko šio meno profesionalumo skliautą“, – teigia vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba (Urba, 2012).

Lietuvos rašytojų sąjungos internetinėje svetainėje pateikiama trumpa poetės biografija: „Tėvai buvo mokytojai, dėdė – tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1940 m. tėvas suimtas ir ištremtas į Pečiorą. R. Skučaitė į Sibirą ištremta 1949 m. Ten dirbo medžio apdirbimo fabrike, baigė Zimos vidurinę mokyklą. 1952–1956 m. neakivaizdžiai studijavo prancūzų kalbą Irkutsko užsienio kalbų pedagoginiame institute. 1953–1954 m. mokytojavo Zimoje. 1956 m. su mama grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1956–1959 m. Vilniaus pedagoginiame institute <…> studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo „Eltoje“, „Genio“, „Žvaigždutės“, „Vakarinių naujienų“ redakcijose. 1992 m. redagavo žurnalą „Ant mamytės kelių“. Dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, dainų tekstų autorė, publicistė. Pirmieji eilėraščiai suaugusiesiems spaudoje pasirodė 1957 m., o vaikams – 1959 m. „Genyje“. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1969 m.“ (LRS internetinė svetainė).

Ramutė Skučaitė, įteikiant IBBY premiją už geriausią knygą vaikams, 1999 m. Viliaus Jasinevičiaus nuotr.

Vaikų literatūros rašytojos kelias, prasidėjęs publikacijomis „Genyje“, nuvingiavo ilgu knygų taku… Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, įdomu ir netikėta tai, kad tas kelias prasideda prozos knyga. „Klaidų miestas“ (1966) – didaktinio pobūdžio apysaka-pasaka apie mokinukę Jūratę, jos draugą Algį Žiogutį ir rausvą sviedinuką, atsidūrusius Klaidų mieste.

Tačiau netrukus Ramutė Skučaitė pasuka poezijos link. 1969 m. ji išleidžia eilėraščių rinkinį „Gėlių gegužinė“, dar po metų – „Kiškių troleibusus“. Šiose knygose jau išryškėja savitas poetinis Ramutės Skučaitės balsas, atpažįstamas ir po kelių dešimtmečių išleistose jos poezijos knygose. Pavyzdžiui, eilėraštį „Lėlės“ (p. 15) iš rinkinio „Kiškių troleibusai“ atpažins ne vienos kartos skaitytojas:

Kai užmiega kaladėlės,

Kai akis užmerkia gėlės,

Kai išbarsto laumės tylą,

Kai dangum mėnulis kyla, –

Pro žvaigždžių sidabro dainą

Patylom kažkas ateina…

Iš gražiausios pasakėlės

Pas vaikus keliauja lėlės!

Bet slapčia išeina tyliai,

Jei vaikučiai jų nemyli.

Čia randame ir kitus meniškus, šiandien klasika tapusius, eilėraščius: „Pakalnutės“, „Voro dainelė“, „Lopšinė“ ir kt. „Į vaikų poeziją R. Skučaitė atėjo kaip garsiakalbės lyrikos kūrėja“, – pastebi literatūrologė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė (Skabeikytė-Kazlauskienė, 2006, p. 22). Ir iš tiesų sukurtasis poetinis pasaulis gražiai skamba arba… prasmingai tyli. Antai minėtoje lyriškoje lopšinėje rieda pasakiški kiškių troleibusai: „Kiškis veda troleibusą, / Lylia lylia. / Kyšo ausys, kyšo ūsai, / Lylia lylia“ (p. 23), o kitur lopšinė pavadinama „Tylos dainele“: „Taip jau tyliai, / Taip jau tyliai: / Lylia lylia, / Lylia lylia…“ (rink. „Uogelės ant smilgos“, p. 31). Tyla yra prasminga, tai suprantama ir vaikui: „Mes gėrimės gėlėm, / Mes tylim, / Mes jaučiam, / Kad viens kitą mylim..“ (rink. „Laiškas sekmadieniui“, eil. „Mūsų mieloji viešnia“, p. 74). „Kito žvilgsnis ir klausa kreipiami į išorinį pasaulį, atsiveriantį įvairiais regimaisiais ir girdimaisiais pavidalais, pasaulį spalvingą ir skambantį“ (Skabeikytė-Kazlauskienė, min. veik., p. 23).

Daugybėje poezijos rinkinių ir rinktinių kuriamas įvairiabriaunis poetinis pasaulis, kuriame skaitytojui miela ir gera būti. Čia ypač svarbi gamta – augalija ir gyvūnija, metų laikų ratas. Žaidžiama lietuvių kalboje užkoduotomis prasmėmis: Saulėgrąža – „saulutės seselė“ apie save sako: „Linguoju / Rugsėjo pasauly / Ir primenu / Vasaros saulę“ (rink. „Uogelės ant smilgos“, eil. „Saulėgrąža“, p. 12). Panašiai eilėraščiuose apie gėles žodžių prasmėmis „žaidžia“ ir poetė Janina Degutytė. „Meditacinis R. Skučaitės eilėraštis gražus, jis slepia savyje mažutę paslaptį“, – pastebi literatūrologė Loreta Žvironaitė (Žvironaitė, 1994, p. 14).

Ramutės Skučaitės plunksnai būdinga tai, kad nemažai eilėraščių (ir net knygų) yra tinkami skaityti ne tik vaikams. Daug tokių knygoje „Takelis iš naujo“ ir kitose. Pavyzdžiui, eilėraštis „Niekada ir visada“ iš knygos „Tai priimkit, kas priklauso“ nestokoja filosofinio žvilgsnio. Kita vertus, universali laiko tema apmąstoma paprastai, pasitelkiant vaikui suprantamą ratuko įvaizdį: „Sukasi metų ratukas – / Tiksi lietaus laikrodukas, / Medžiai siūbuoja nuo vėjo, / Ak, jau ir spalis atėjo! – / Ruduo… / Jau lapas parudavo. / Kas tada? / Sustos dabar ratukas? – / Nie-ka-da.“ (p. 20) Ratukas primena ir besisukantį metų ratą (tradicinė, atpažįstama metafora), ir laikrodžio mechanizmo ratuką (realybės detalė).

Lietuvių vaikų poezijos aruodą Ramutė Skučaitė papildė originaliais reto žanro tekstais – „leksinio-semantinio, matematinio turinio eiliuotų galvosūkių“ (Arnatkevičiūtė, 2001, 458) knygutėmis „Kas nulaužė pupos lapą?“ (1991) ir kitomis. Tokiose knygose pažintinis, edukacinis turinys perteikiamas meniniu vaizdu, žaidybinėmis situacijomis. Remdamasi tais pačiais poetiniais principais, poetė yra parašiusi ir eiliuotą abėcėlę „Raidžių namučiai“ (1997) (tai beveik savarankiškas lietuvių vaikų literatūros žanras, ne vieno poeto išbandytas), knygelę apie skaičius „Spalvos ir skaičiukai“ (1997).

Dar viena R. Skučaitės kūrybos vaikams sritis – pjesės. Jos pradėtos kurti jau kūrybinio kelio pradžioje. Ankstyvame rinkinyje „Kiškių troleibusai“ publikuojamas naujametinis vaizdelis-žaidimas „Eglutė“, kur veikia žvėreliai, snieguolės, nykštukai, originalūs personažai vėjukai ir Senelis Šaltis. Parašyta ir „rimtesnių“ pjesių vyresniems moksleiviams. Čia svarbus didaktinis pradas, moraliniai klausimai. Populiarios pjesės „Mergytė ieško pasakos“ (1972), „Tegu mergytė šypsosi“ (1973) ir kitos. Būtų prasminga sutelkti krūvon draminius R. Skučaitės kūrinius vaikams į atskirą knygą.

Iškalbingas, savotiškai pranašiškas yra Ramutės Skučaitės eilėraštis „Mano dalia“ (p. 64) iš jos pirmosios knygos „Žydintis speigas“:

Tai juk mano dalia –

kai šypsos pirmieji dantukai,

Kai perku linksmą lėlę –

Pačiom ilgiausiom blakstienom –

Ir dainuojančiais žingsniais –

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021

per baltą pavasario rūką –

Ateinu

Į saulės kupiną dieną.

Ramutės Skučaitės kūrybos pasaulis ir poetinis kelias yra šviesus, primenantis saulės kupiną vaikystės dieną. Tegu ji Lietuvos skaitytojams, vaikams ir suaugusiesiems, niekada nesibaigia! Savo šviesų 90-ąjį jubiliejų Poetė pasitinka nauja knyga vaikams „Liepos mėnesį po liepa“…

Knygų vaikams bibliografija

Liepos mėnesį po liepa: eilėraščiai vaikams / iliustravo Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021. – 96 p.
Galvoti verta kiekvieną kartą!: eiliuoti galvosūkiai / dailininkė Aušra Čapskytė. – Vilnius: Gelmės, 2019. – 48 p
Pelėda žino: eilėraščių rinktinė / iliustravo Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2019. – 108 p.
Spalvotos skaičių pasakėlės: eiliuota ir įgarsinta: žaislinė knygelė / dailininkė Agnė Nananai; įgarsino Ilona Balsytė. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2019. – 48 p.
Į pagalbą – savo galvą: loginės ir matematinės užduotys / dailininkė Aušra Čapskytė. – Vilnius: Gelmės, 2018. – 48 p.
Raidžių namučiai: eiliuota ir įgarsinta abėcėlė: žaislinė knygelė / iliustravo Inga Dagilė; įgarsino Ilona Balsytė. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2017. – 60 p.
Tai priimkit, kas priklauso: poezija, proza vaikams / iliustravo Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – 107 p.
Akmens pasaka / iliustravo Audronė Klimienė. – Vilnius: Vaga, 2016. – 29 p.: iliustr.
Koks gi žodis pasirodys?: eiliuoti kalbiniai galvosūkiai / dailininkė Aušra Čapskytė. – Vilnius: Gelmės, 2015. – 40 p.: iliustr.
Ant ledo atsirado rožė: poemėlės su moralais / dailininkė Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Homo liber, 2013. – 122 p.: iliustr.
Atsiprašau, Slibinuk!: pjesės vaidinti vaikams. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 254 p.
Žaidžiu lietuvišku žodžiu: mokomoji knygelė vaikams / dailininkė Aušra Čapskytė. – Vilnius: Žuvėdra, 2011. – 77 p.: iliustr.
Aš – eilėraščių knyga: eilėraščių rinktinė / iliustravo Sigutė Ach, Erika Minkevičiūtė, Lina Eitmantytė-Valužienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2009. – 156 p.: iliustr.
Jei nereikėtų skubėti: mažos istorijėlės apie eilėraščių atsiradimą ir patys eilėraščiai / iliustravo Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2009. – 55 p.: iliustr.
Mėnesiena neskani: eilėraščiai / dailininkė Aušra Čapskytė. – Kaunas: Šviesa, 2007. – 8 p. – (Pradinuko biblioteka).
Aš esu – kas?: eilėraščiai vaikams / dailininkė Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2006. – 22 p.: iliustr.
Pasaką skaitau, pasaką piešiu / dailininkė Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2005. – 125 p.: iliustr.
Gražiu savu žodžiu žaidžiu: mokomės lietuvių kalbos / dailininkė Aušra Čapskytė. – Vilnius: Žuvėdra, 2004. – 31 p.: iliustr.
Takelis iš naujo: eilėraščiai vaikams / iliustravo Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. – 173 p.: iliustr.
Vėl žaidžiu žodžiu: mokomės lietuvių kalbos / Pedagogų profesinės raidos centras. Valstybinės kalbos skyrius; dailininkė Aušra Čapskytė. – Vilnius: Žuvėdra, 2000. – 30 p.: iliustr.
Žaidžiu žodžiu: mokomės lietuvių kalbos / Pedagogų profesinės raidos centras. Valstybinės kalbos skyrius; dailininkė Aušra Čapskytė. – Vilnius: Žuvėdra, 1999. – 30 p: iliustr.
Vaikams vanagams: knygelė skaityti ir mąstyti / dailininkė Aušra Čapskytė. – Vilnius: Meralas, 1999. – 63 p.: iliustr.
Laiškas sekmadieniui: eilėraščiai vaikams / iliustravo Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Vaga, 1998. – 95 p.: iliustr.
Raidžių namučiai / dailininkė Taida Balčiūnaitė. – Vilnius: Kronta, 1997. – 57 p.: iliustr.
Spalvos ir skaičiukai / iliustravo Rimvydas Kepežinskas. – Vilnius: Kronta, 1997. – 25 p.: iliustr.
Čirkšt virėjas patarėjas / dailininkė Jūratė Račinskaitė. – Vilnius: Kronta, 1997. – 23 p.: iliustr.
Aš piešiu pasaką: pagal Šarlį Pero ir Hansą Kristijaną Anderseną / viršeliai ir knygos apipavidalinimas Jūratės Račinskaitės. – Vilnius: Alma littera, 1994. – 23 p.: iliustr.
Kalėdų pasaka: eiliuota pasakėlė vaikams / iliustravo Jūratė Račinskaitė. – Klaipėda: Eldija, 1993. – 15 p.: iliustr.
Lopšinė ešeriukui: eilėraščiai / iliustravo Ada Skliutauskaitė. – Vilnius: Vyturys, 1993. – 61 p.: iliustr.
Pirmas au priklauso laumei: eiliuoti galvosūkiai / iliustravo Aušra Čapskytė. – Vilnius: Alka, 1991. – 18 p.: iliustr.
Kas nulaužė pupos lapą?: eiliuoti galvosūkiai: jaunesniajam mokykliniam amžiui / dailininkas Valentinas Ajauskas. – Kaunas: Šviesa, 1991. – 114 p.: iliustr.
Mane saulytė šaukė: pjesės vaikų teatrui: jaunesniam mokykliniam amžiui / iliustravo Ada Skliutauskaitė. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 101 p.: iliustr.
Neskubėkim ir atspėkim: eiliuoti galvosūkiai: ikimokykliniam amžiui / iliustravo Arvydas Pakalnis. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 57 p.: iliustr.
Mano pamokėlės: žaislinė knygelė / iliustravo Arūnas Žilys. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 12 p.: iliustr.
Laikrodis be gegutės: eilėraščiai / iliustravo Ada Skliutauskaitė. – Vilnius: Vyturys, 1985. – 48 p.: iliustr.
Medžio dovanos: eilėraščiai / iliustravo Virginija Kalinauskaitė. – Vilnius: Vyturys, 1985. – 31 p.: iliustr.
Sukit sukit galveles: eiliuoti galvosūkiai / iliustravo Valentinas Ajauskas. – Kaunas: Šviesa, 1984. – 47 p.: iliustr.
Tegu mergytė šypsosi: pjesės / dailininkas Kazimieras Paškauskas. – Vilnius: Vaga, 1982. – 128 p.: iliustr.
Uogelės ant smilgos: eilėraščiai / iliustravo Edita Nazaraitė. – Vilnius: Vaga, 1982. – 48 p.: iliustr.
Susiradom smuiko raktą: eilėraščiai / iliustravo Joana Plikionytė. – Vilnius: Vaga, 1980. – 38 p.: iliustr.
Žvangučiai / iliustravo Ada Skliutauskaitė. – Vilnius: Vaga, 1976. – 111 p.: iliustr.
Skamba auksinis trimitas / iliustravo Irena Geniušienė. – Vilnius: Vaga, 1975. – 31 p.: iliustr.
Mergytė ieško pasakos: 2-jų dalių pjesė. – Vilnius: Vaga, 1973. – 70 p.
Kas klausosi lietučio: eilėraščiai / iliustravo Zosė Vasilenkaitė. – Vilnius: Vaga, 1972. – 32 p.: iliustr.
Kiškių troleibusai: eilėraštukai / iliustravo Ada Skliutauskaitė. – Vilnius: Vaga, 1970. – 35 p.: iliustr.
Gėlių gegužinė: eilėraščiai / iliustravo Marija Ladigaitė. – Vilnius: Vaga, 1969. – 39 p.: iliustr.
Klaidų miestas: pasaka / iliustravo Edmundas Žiauberis. – Vilnius: Vaga, 1966. – 76 p.: iliustr.

Rekomenduojame paskaityti

Laima Arnatkevičiūtė, „Skučaitė, Ramutė“, in: Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 458.
„Skučaitė, Ramutė“, Lietuvos rašytojų sąjungos internetinė svetainė. Prieiga per internetą: https://www.rasytojai.lt/skucaite-ramute/ (Žiūrėta 2021 11 07)
Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, „Kelias į kalbančią tylą“, Rubinaitis, 2006, Nr. 4 (40), p. 22. Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2006-nr-4-40/kelias-i-kalbancia-tyla/ (Žiūrėta 2021 11 02)
Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, Kęstutis Urba. Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai: reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams ir paaugliams katalogas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2017, apie R. Skučaitės knygas p. 99–101.
Ramutė Skučaitė, „Mano dalia“, in: Žydintis speigas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1965, p. 63–64.
Ramutė Skučaitė, Tik ištarti reikėjo. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019, 136 p.
Kęstutis Urba, „Vaikų ir suaugusiųjų poetinė vienovė“, in: Mindaugas Nastaravičius, Ramutė Skučaitė: „Kiekvienas eilėraštis man yra atskiras pasaulis“, lt, 2012 m. sausio 29 d. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/ramute-skucaite-kiekvienas-eilerastis-man-yra-atskiras-pasaulis-285-192525 (Žiūrėta 2021 11 07)
Loreta Žvironaitė, „Lopšinė vaikų poezijai“, Rubinaitis, 1994, Nr. 1, p. 13–16. Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/1994-nr-1-1/lopsine-vaiku-poezijai/ (Žiūrėta 2021 11 08)

Rekomenduojame pažiūrėti

Ramutė Skučaitė LRT televizijos laidoje „Formatas“, vaizdo įrašas / lrt.lt, 2014 03 20. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/51849 (Žiūrėta 2021 11 08)

Parengė Džiuljeta Maskuliūnienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

vyriausioji tyrėja-ekspertė

2021-11-16

1983 m. spalio 27 d. išleista Roald’io Dahlio knyga „Raganos“

Roald’is Dahlis (1916–1990) – itin populiarus britų rašytojas. Kūrybinį kelią jis pradėjo dar Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, tačiau daugiausia dėmesio ir gerbėjų adoracijų sulaukė vėlesni jo darbai, pasirodę 6–8 dešimtmečiuose, pavyzdžiui, „Džeimsas ir milžiniškas persikas“, „Čarlis ir šokolado fabrikas“, „DGM“, „Raganos“, „Matilda“ ir kt.

Jo kūryba, paremta humoro (neretai ir tualetinio) bei siaubo derinimu, kurioziškomis situacijomis, veikėjų ydų hiperbolizavimu ir pašiepimu, itin aiškia gėrio ir blogio skirtimi, padarė didelę įtaką ne vienam vaikų rašytojui, pasirinkusiam panašią kūrybinę kryptį.

„Raganos“ – vienas svarbiausių R. Dahlio darbų. Pirmasis knygos leidimas anglų kalba pasirodė 1983 m. spalio 27 d. O knygą iliustravo Quentine’as Blake’as, Hanso Christiano Anderseno medalio laureatas. Jiedu bendradarbiavo ir bičiuliavosi nuo 6 dešimtmečio pabaigos, Q. Blake’as iliustravo daugumą R. Dahlio knygų. Būtent Q. Blake’o iliustracijos puošia ir kone visus vėlesnius R. Dahlio knygų leidimus tiek anglų kalba, tiek kitomis, taip pat ir lietuvių.

Pirmasis knygos „Raganos“ leidimas anglų kalba pasirodė 1983 m. spalio 27 d. Iliustravo Quentine’as Blake’as

„Raganose“ vaizduojamas septynmetis našlaitis, gyvenantis su savo norvege senele. Ji jam papasakoja apie tikras raganas, kasdieniame pasaulyje apsimetančias paprastomis moteris. Ir, kaip tyčia, išvykę pailsėti viešbutyje jiedu susiduria su jomis – vyksta raganų sąskrydis. Raganos knygoje ne tik baugios bei šleikščios, bet ir labiausiai už viską pasaulyje nekenčia vaikų. Naujausias ir baugiausias jų sumanymas – išnaikinti vaikus visame pasaulyje paverčiant juo pelėmis. Sužinojęs apie šiuos planus berniukas su močiute mėgina užkirsti tam kelią.

Knyga išsiskyrė iš ankstesnių autoriaus kūrinių vaikams – joje nebūta tipiškos laimingos pabaigos, bet vis dėlto palikta optimistinių natų. Nors raganų sąmokslas Anglijoje suardomas, o berniukas su senele ir toliau kovos su raganomis, tačiau per vieną susidūrimą su raganomis berniukas paverčiamas pele ir atvirsti į žmogų nebegali. Taigi kelio atgal nebėra, o, kaip žinia, pelių gyvenimas nėra toks ilgas kaip žmogaus. Senelė paaiškina, kad jis, žmogapelė, tikriausiai tegyvens devynerius metus, tačiau tai berniuko pernelyg nenuliūdina, jis netgi apsidžiaugia: „Puikumėlis. Geresnės naujienos gyvenime nesu girdėjęs. <…> Todėl, kad nenorėčiau gyventi ilgiau už tave. <…> Aš būsiu labai sena pelė, o tu būsi labai sena senelė, ir mes galėsime kartu mirti.“¹ Dargi jis senelę užtikrina, kad tikrai nesikremta dėl savo padėties (kad visą gyvenimą liks pele): „Visai nesvarbu, kas esi ir kaip atrodai, jei tik yra, kas tave myli.“² Taigi dėmesys sutelkiamas ne į gyvenimo ilgį, bet kokybę – berniukas renkasi būti laimingas, kad neliks vienišas, kad nugyvens tiek, kiek jam liko, su mylimiausiu žmogumi. Situacija groteskiška ir skaudi, tačiau tai galima perskaityti ir kaip paguodą – daug vaikų sunkiai serga, ne visi jie užaugs ir tai žino, todėl knygos pabaiga skatina šviesos ieškoti ten, kur jos gali rasti, užuot susitelkus į tai, ko pakeisti neįmanoma.

Knygos „Raganos“ leidimai lietuvių kalba: Homo faber, 1997; Homo faber, 2002; Garnelis, 2010; Alma littera, 2022

„Raganose“, kaip ir kitose R. Dahlio knygose, skirtis tarp gėrio ir blogio itin aiški. Blogis (dažniausiai jis įgyja suaugusiųjų pavidalą – tėvų, mokytojų, milžinų ir kt.) yra galingas, žiaurus, nepaiso kompromisų ir gali pridaryti daug bėdų, tai gąsdina ir veikėjus, ir skaitytoją, tačiau, kaip nereta Roald’io Dahlio kūryboje, čia siaubas derinamas su humoru. Tad net blogiausi ir baisiausi veikėjai yra pašiepiami, sukarikatūrinami, hiperbolizuojamos jų išvaizda ir moralinės ydos, štai raganos yra plikos, neturi kojų pirštų ir taškosi mėlynomis seilėmis. Taip blogiečiai savotiškai sumažinami, sumenkinami – jie stiprūs priešai, tačiau nėra neįveikiami, su jais galima kovoti ir prieš juos laimėti. Jų silpnybę, negebėjimą racionaliai įvertinti situacijos išduoda ir tai, kad jie linkę niekinti, žaloti, smurtauti prieš mažesnius ar tariamai silpnesnius (ypač vaikus), tačiau būtent pastarieji visada laimi. „Raganose“ berniukas su senele sužlugdo raganų planus Anglijoje ir jas išnaikina, gėris triumfuoja, tačiau grėsmė išlieka – dar yra daug raganų kitose pasaulio šalyse, tad jiedu likusius gyvenimo metus paskirs būtent tam – sunaikinti blogį.

Taigi „Raganos“ jauniesiems skaitytojams pasakoja apie nesaugų pasaulį, kuriame net kaimynystėje pačių nekalčiausiųjų – vaikų – gali tykoti didelės grėsmės. Bet kartu žada ir optimistišką fantaziją, kad blogį galima įveikti. Svarbu pažymėti ir tai, kad R. Dahlio knygų veikėjams vaikams nutinka negerų dalykų, tačiau jie nėra ir netampa bejėgiai – jie aktyviai priešinasi savo skriaudikams ir blogiui apskritai, neretai sulaukdami pagalbos iš savo šeimos ar kitų gerų, vaiką suprantančių suaugusiųjų.

Kai kurie kritikai milžinišką „Raganų“ populiarumą tarp vaikų aiškina tuo, kad knygoje į vaiką žiūrima rimtai.³ Jam ne tik suteikiama proga tapti herojumi, išgelbėti kitus vaikus nuo raganų kėslų, bet ir kasdieniame gyvenime jis laikomas lygiu. Išradinga, į kompromisus šiaip jau nelinkusi, visada žinanti, kaip išsisukti iš keblios padėties, ir daug gyvenimiškos patirties sukaupusi senelė nesielgia su juo it mažesniu, menkesniu. Atvirkščiai – visada klausia jo nuomonės ir atsižvelgia į jo siūlymus, leidžia jam augti kaip savarankiškai asmenybei, kuriai tereikia padėti atsiskleisti.

Vis dėlto, nepaisant didelės sėkmės ir jaunųjų skaitytojų adoracijos, Roald’is Dahlis neretai sulaukdavo kritikos iš tėvų, mokytojų, literatūros kritikų dėl kūrybos nepedagogiškumo, įžūlumo, pašaipumo, žalingų stereotipų, tualetinio humoro ir kt. Ypač daug pasipiktinimų sulaukė „Raganos“. Be jau minėtų priekaištų, pats R. Dahlis ir ši knyga kaltinti dėl mizoginijos, kadangi knygos pasaulyje raganiai neegzistuoja, o visos raganos yra moterys ir dargi šlykščios, blogos. Kalbėta ir apie galimą blogą įtaką vaikams – močiutė nuolat rūko, o anūkui leidžia nesiprausti (nes tada jo neužuos raganos) ir kt.

Kartu knyga sulaukė ir nemažai tos pačios bendruomenės (tėvų, mokytojų, kritikų) palaikymo. Kalbėta apie tai, kad kartais suaugusieji pernelyg nuvertina vaiką-skaitytoją (knyga skirta 8–12 m. auditorijai), kaip negebantį atsieti knygos pasaulio ir tikrovės, negebantį kvestionuoti knygose rašomų dalykų ir pasidaryti savitų išvadų. O juk R. Dahlis knygose ne tik linksmina ir įtraukia į nuotykį, bet ir provokuoja skaitytoją, skatindamas jo kritinį mąstymą.

2023 m. ši ir kitos Roald’io Dahlio knygos vėl pateko į visuomenės akiratį, kai paaiškėjo, kad jas naujai perleidusi leidykla, pasisamdžiusi jautriuosius skaitytojus (angl. sensitivity readers), iškupiūravo kūrinius taip, kad jos nežeistų šiuolaikinių skaitytojų (atsisakyta įžeidžių frazių, seksistiškai skambančių komentarų ir pan.). Diskusijos apie šių knygų kupiūravimą – etiką ir poreikį – ir apskritai klasikos perrašymą tebevyksta toliau.

„Raganos“, kaip ir dauguma kitų R. Dahlio knygų, buvo ir tebėra mėgstamos vaikų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Lietuviškai pasirodė keturi „Raganų“ leidimai (1997, 2002, 2010 ir 2022), pasakojimą išvertė Arvydas Sabonis.

Pagal knygą yra pastatyti spektaklis, opera, miuziklas bei du kino filmai. 2012 m. Karališkasis Didžiosios Britanijos paštas išleido pašto ženklą su Quentine’o Blake’o piešta raganų valdove – Raganų Ragana. O 2020 m. pasirodė kūrinio adaptacija grafinės apysakos pavidalu.

Karališkasis Didžiosios Britanijos paštas išleido pašto ženklą su Quentine’o Blake’o piešta raganų valdove – Raganų Ragana

„Raganų“ leidimai lietuvių kalba

Raganos / Roald Dahl; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 1997. – 208 p.
Raganos: apysaka / Roald Dahl; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 2002. – 208 p.
Raganos: apysaka / Roald Dahl; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Garnelis, 2010. – 210 p.
Raganos: apysaka / Roald Dahl; iliustravo Quentin Blake; iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis. – Vilnius: Alma littera, 2022. – 219 p.

Rekomenduojame paskaityti

Rasa Laužikaitė, „Užburia ir nebeatburia“, Rubinaitis, 1997, Nr. 2 (7), p. 28–30. Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/1997-nr-2-7/uzburia-ir-nebeatburia/ (Žiūrėta 2023 10 26)
„Roald Dahl“, Children’s literature review, edited by Tom Burns, Gale, 2006, 111, p. 1–39.
„Roald Dahl“, Children’s literature review, edited by Lawrence J. Trudeau, Gale, 2018, Vol. 224, p. 101–186.

____________________________

¹ Roald Dahl. Raganos. – Vilnius: Alma littera, 2022, p. 206.

² Ten pat, p. 208.

³ Amanda Bergson-Shilcock. „The Subversive Quality of Respect: In Defense of The Witches“. Iš: Censored Books II: Critical Viewpoints, 1985-2000. – Layham: The Scarecrow Press, Inc., 2002, p. 446–451. Perspausdino Children’s literature review, edited by Tom Burns, Gale, 2006, Vol. 111, p. 35.

Parengė Eglė Baliutavičiūtė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja

2023-10-26

1931 m. spalio 27 d. gimė poetė, dramaturgė, vertėja Ramutė Skučaitė

1983 m. spalio 27 d. išleista Roald’io Dahlio knyga „Raganos“

Mūsų partneriai ir rėmėjai