Poetas, prozininkas Sigitas Poškus (1957 m. rugsėjo 13 d.–2021 m. gegužės 29 d.) gimė Alseikiuose, Šilutės rajone. 1975 m. baigė Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos muzikos teorijos specialybę, 1985 m. – lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete.

Šiaulių ir Klaipėdos universitetuose skaitė paskaitas apie vaikų literatūrą. Dirbo Klaipėdos menininkų namuose, buvo jų direktorius. Rašo publicistinius straipsnius, redaguoja poezijos ir prozos knygas. Rengia literatūrinės kūrybos seminarus ir pamokas moksleiviams. Gyvena Klaipėdoje. Nuo 1994 m. ‒ Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Vyturys, 1998
Vyturys, 1998

Vaikams kuria daugiausia trumpąsias pasakas ir eilėraščius. Eilėraščiai, ypač ankstyvieji, artimi S. Gedos kūrybos stilistikai. Kaip teigia literatūrologė Gražina Skabeikytė, „S. Poškus lygintinas su S. Geda. Bet ne kaip epigonas, o kaip nusistovėjusių vaikų poezijos kanonų griovėjas ir naujų modelių siūlytojas. 1970 m. išėję S. Gedos „Užmigę žirgeliai“ buvo akibrokštas tradicinės vaikų poezijos mėgėjams; S. Poškaus „Nebaigta pasaka“ taip pat šokiruos konservatyvesnius skaitytojus. Novatoriška ji daugeliu požiūrių, ir jai apibūdinti prireiks ne vieno vaikų poezijos kritikoje neįprasto epiteto. Minėtų S. Poškaus ir S. Gedos eilėraščių panašumą nulėmė lyrinių subjektų ir problematikos artumas. Tačiau S. Poškaus kalbėjimo būdas yra kitas.“1 Rinkinio „Nebaigta pasaka“(1998)eilėraščių subjektas per kalbą pažįsta pasaulį: eksperimentuojant garsais, skiemenimis, panašiais žodžių sąskambiais rodomas pasaulio vardijimo procesas. Tai tarpsnis, kai dar tik mokomasi kalbėti ir pavadinti daiktus. Paskui pasirodo ir veikėjas ‒ Mikutis. Pamažu ryškėja jo asmenybė, pomėgiai, žaidimai. Kai kuriuose S. Poškaus eilėraščiuose tarsi netyčia atsiveria filosofinės gelmės: „atėjau į centrą / esu dabar centre // o kas yra centras? // šiaurės pietų ašis / į visas puses vienodai toli raidė „A“ raidė „Ž“ / pagiry guli daugtaškis // name kambarys / kambary skrynia / skrynioje maišelis / maišelyje aš („Centras“, p. 26).

Ciklonas, 2007
Ciklonas, 2007

Eilėraščių rinkinyje „Amalgama“(2007) taip pat eksperimentuojama: „…pagrindinės eksperimentų vietos – dvi poetinių žaidimų aikštelės: tautosakos ir lingvistikos. Patys eksperimentai atliekami laikantis apibrėžtų taisyklių. (…) Vienas eilėraščių-amalgamų gaminimo būdas – sulieti įvairiarūšių medžiagų elementus. Pavyzdžiui, tautosakinių šmaikštavimų ir erzinimų frazes“2. Esama čia liaudies dainų elementų, mįslių fragmentų: „Antai – ateina keliu pana, / mėlynų mėlyniausia suknia, / per juosmenį aukso juosta, deimantų karolius tik žarsto“ („Ko tik nebūna“, p. 33). Gali būti žaidžiama ir kokio nors vieno žodžio, žodžių junginio, frazės, sintaksinės konstrukcijos, poetinės priemonės pakartojimais. Tačiau tokie žaidimai nėra savitiksliai ‒ S. Poškaus kūryboje svarbios filosofinės praeinančio laiko, gyvenimo prasmės kategorijos, o humorą ir dinamiškas gaidas („iš po žemių šaukštas loja, / kapstyk žemę kita koja, ‒ / mano šaukštu gaidys joja“, „Burtažodžiai“, p. 46) lydi (ir šiame rinkinyje netgi persveria) minorinės lyrinės intonacijos: „Kai šitą knygą užversi, / su tavim pasiliks žodžių kaukės, / margos užuominų skiautės, / žinia, kad nauja diena / kartos šiandien blėstančią dieną, / o joje tu buvai ne vienas“ (p. 7).

Nemažai trumpųjų pasakų ‒ smagūs, dinamiški pasakojimai apie tuos pačius, iš istorijos į istoriją keliaujančius personifikuotus gyvūnus arba daiktus (žiurkėną Vidą, žvirblaitę Moniką, Mažiau Mokytą Triušį, Pieštuką, Popieriaus Lapą…). Ypač vykusiai sukurti žiurkėno Vido („Trumpos pasakaitės“, 1995, „Trumpos pasakaitės apie žiurkėną Vidą ir jo draugus“, 2003) ir varnos Barboros („Su varna Barbora“, 2006) charakteriai. Žiurkėnas ‒ smalsus, apsiskaitęs, šiek tiek egocentriškas (pvz. kartais jam kyla minčių su niekuo savo geru nesidalyti), bet jautrios širdies, padedantis mamaitei, visai kaip numanomas jo amžiaus skaitytojas vaikas. Varnos Barboros amžių nustatyti sunkiau, kai kada ji išlaiko vaiko bruožus, kai kada gal labiau primena naivoką geraširdę tetą. Abu personažai nuolatos pakliūva į komiškas situacijas, tad istorijų žanras artimas nonsensui. Kaip ir poezijoje, S. Poškaus prozoje svarbus žaidimas žodžių prasmėmis ir sąskambiais, tad jo kūrybą tiktų apibūdinti jo veikėjo žiurkėno Vido fraze: „Jis neužmiršdavo pasmaguriauti žodžiais…“ („Trumpos pasakaitės apie žiurkėną Vidą ir jo draugus“, p. 23). S. Poškus pasitiki skaitytoju ir siūlo jam netgi sudėtingų tarptautinių žodžių, pvz. žodis „Frazeologija“ veikėjams pasirodo „baisus ir ilgas“, kaip ir jo personifikacija: „Žiūri ‒ ogi jos dugne sėdi FRAZEOLOGIJA. Sėdi, leteną čiulpia ir akis varto. O jos akys didelės kaip žibintai ir raudonos“ (ten pat, p. 24).

S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2007
S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2007

„Trumpų pasakaičių apie žiurkėną Vidą ir jo draugus“ tęsinys „Pajūrio naujienos“ (2007), anot autoriaus, jau yra nebe tik jaunesniojo, bet ir vidutinio mokyklinio amžiaus skaitytojams, nes personažai šiek tiek paaugo. Jie jau pajėgūs suprasti paradoksalias, absurdiškas, egzistencines situacijas ir jų psichologizmą (skirtingose tarpeklio pusėse stovintys Jonukas ir Grėtutė kalbasi, bet vienas kito negirdi, „Žodžių negirdėti“, p. 28; senas žiurkėnas, sėdėdamas ant jūros kranto, mąsto, kad visos kelionės ‒ tai grįžimas namo, „Senis ir jūra“, p. 45, ir kt.). Į autoriaus pamėgtą nonsenso stilistiką čia kartais įterpiama abstrakčių filosofinių apmąstymų („Žmogaus amžius trumpas kaip pavasaris. Pasaulis be laimės liūdnas ir nemeilus savo vaikams. Todėl reikia labai atsargiai elgtis su laime ir tais, kurie ją neša. Nors pro šalį praneša“, „Tai vabalas, kuris atneš tau laimę“, p. 12).

Savotiška knyga ‒ „Dovilės albumas“, kur tekstai, proza ir keletas eilėraščių, buvo rašyti pagal dailininkės Dovilės Kliševičiūtės (1972‒1999) sukurtas lėles. Patys tekstai, be to, kad vienijami vienos autorės sukurtų personažų, gana eklektiški žanro atžvilgiu: esama tiek artimų tautosakai ar etiologinėms sakmėms („Pradžios istorija“, „Žvejys ir marių didžuvė“ ir kt.), tiek sukurtų iš šiandienos laiko perspektyvos („Dienos šnekesys su savimi“, „Kaip Stasiukas žodelyčius pažino“, „Poeto gimimas“ ar ciklas „Muzikinės istorijos“), eilėraščiai taip pat nevienodos stilistikos (itin skiriasi iškilmingieji „Malda mėnuliui“, „Himnas saulei“ nuo vaikiškai žaismingo „Jūrmarė ir avelės“), paraštėse ‒ molinių kaukių komentarai-diskusijos, patraukiančios per dantį ir patį pasakotoją, autoriaus alter ego, Sigitą. Kaip teigia literatūrologė Loreta Jakonytė: „(…) darsyk pasitvirtina S. Poškaus kaip kūrybingo eksperimentuotojo reputacija: intertekstualios improvizacijos populiariais tekstais ir kultūros vardais, skirtingiausių žanrų derinimas (pasaka, himnas, malda, sakmė, eilėraštis…), gausiai pasitelkiama tautosaka, atskirą pasakojimo lygmenį sudaro parašai po lėlių fotografijomis ir kaukių komentarai. Kritikams tokie daugiabalsiai naratyviniai ieškojimai įdomūs, tačiau jų konfigūracijos nepajėgia išdildyti knygos progiškumo, pasakojamų istorijų dirbtinumo pojūčio, kompensuoti tekstų ištęstumo.“3

Alma littera, 2009
Alma littera, 2009

Žvelgiant į S. Poškaus kūrybos leidybą, galima pastebėti, kad jis mėgsta knygas-amalgamas, t.y. vienoje knygoje dažnai rasime tiek prozos, tiek poezijos, ypač nuo 2014 m. pradėtuose ir pastaruosius keletą metų jo pamėgtuose A4 formatu leidžiamuose „Pusryčių skaitiniuose“, „Pietų skaitiniuose“, „Vakarienės skaitiniuose“… ir kt. Jie primena dideles brošiūras ar darbo sąsiuvinius, kurių paraštėse skaitytojui siūloma „užrašyti bet ką, bet kokius savo pagalvojimus, piešti, pasikalbėti su savimi ir knyga“ („Popiečio arbatėlės skaitiniai“, p. 3). Galima į tai žiūrėti kaip į tam tikrą eksperimentą: netgi radus ten tekstų, turinčių išliekamąją vertę, neapleidžia laikinumo ir vienadienių skaitinių įspūdis. Tad norintiesiems susidaryti vaizdą apie S. Poškaus kūrybą, rekomenduočiau skaityti dvi poezijos knygas ‒ „Nebaigtą pasaką“ ir „Amalgamą“bei 2009-aisiais išleistą rinktinę „Vieną kartą“, kurioje sudėti stipriausi prozos tekstai (ir keletas eilėraščių) iš knygų „Trumpos pasakaitės“ (1995), „Dovilės albumas“ (2004), „Su varna Barbora“ (2007), „Pajūrio naujienos“ (2007), „Neramios dienos“ (2007).
________________________

1Gražina Skabeikytė „Privalomasis egz. arba nebaigta recenzija“,Rubinaitis, 1998, Nr. 4 (10), p. 39-42.

2Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė „Vaikų poezijos pusvaizdis“,Rubinaitis, 2008, Nr. 1 (45), p. 11-15.

3Loreta Jakonytė „Intriguojančio vardyno metai“ (2004 lietuvių vaikų proza),Rubinaitis,2005, Nr. 1 (33), p. 7-12.

 

Bibliografija (kūriniai vaikams ir jaunimui)

  • Trumpos pasakaitės / iliustr. Vilija Liorančienė. – Klaipėda: Baublys, 1995. – 71 p.
  • Mūsų brolelis: eilėraščiai vaikams / dail. Asta Pilkauskaitė. – Klaipėda: Klaipėdos menininkų namai, 1996. – 37 p
  • Nebaigta pasaka: eilėraščiai / piešiniai Mykolo Simo Poškaus, Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos I klasės moksleivio. – Vilnius: Vyturys, 1998. – 63 p.
  • Trumpos pasakaitės apie žiurkėną Vidą ir jo draugus / dailininkė Vilija Liorančienė. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Žalmedis, 2003. – 45 p.
  • Vieną kartą: eilėraščiai / iliustravo Arūnas Mėčius. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2003. – 88 p.
  • Dovilės albumas / lėlės Dovilės Kliševičiūtės. – Klaipėda: GSG, 2004. – 66 p.
  • Neramios dienos: detektyvinė apysaka-pasaka / iliustracijos Vido Bizausko. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2007. – 23 p. – (Istorijos iš pajūrio).
  • Su varna Barbora: pasakos / iliustracijos Vilijos Liorančienės. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2007. – 25 p. – (Istorijos iš pajūrio).
  • Pajūrio naujienos: pasakos, istorijos, eilėraščiai, užsklandėlės / iliustracijos Vilijos Liorančienės. – Vilnius: Ciklonas, 2007. – 83 p.
  • Amalgama: eilėraščiai mažiems ir dideliems. – Vilnius: Ciklonas, 2007. – 87 p.
  • Vieną kartą: rinktinė / iliustravo Rasa Joni. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 248 p.
  • Pusryčių skaitiniai: eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams / dailininkas Vilhelmas Giedraitis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2014. – 48 p.
  • Pietų skaitiniai: eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams / dailininkas Vilhelmas Giedraitis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2014. – 48 p.
  • Vakarienės skaitiniai: eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir seneliams / dailininkas Vilhelmas Giedraitis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 48 p.
  • Naktipiečių skaitiniai. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 48 p.
  • Priešpiečių skaitiniai: eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, tėvams ir seneliams / dailininkas Vilhelmas Giedraitis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 48 p.
  • Pavakarių skaitiniai: eilėraščiai, trumpos istorijos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, tėvams ir seneliams / dailininkas Vilhelmas Giedraitis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. – 48 p.
  • Baltijos valdovė: sakmė reginčiųjų ir Brailio raštu su reljefinėmis baltų simbolių iliustracijomis / Liudviko Adomo Jucevičiaus padavimą „Baltijos jūros valdovė“ perpasakojo Sigitas Poškus; dailininkė ir iliustruotoja Marija Smirnovaitė; priedą įgarsino Marijonas Mikutavičius ir Aistė Smilgevičiūtė. – Klaipėda: Verslas ar menas, 2016. – 22 p. + 1 garso diskas (CD).
  • Popiečio arbatėlės skaitiniai: eilėraščiai, trumpos istorijos / dailininkas Vilhelmas Giedraitis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2016. – 48 p.
  • Varškėčių skaitiniai: eilėraščiai, trumpos istorijos vaikams, tėvams ir seneliams / dailininkas Vilhelmas Giedraitis. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. – 48 p.
  • Uogienės skaitiniai: eilėraščiai, trumpos istorijos vaikams, tėvams ir seneliams. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. – 48 p.

Apdovanojimai

  • 1995 m. geriausia metų knyga vaikams „Trumpos pasakaitės“ (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija).
  • 1998 m. geriausia metų knyga vaikams „Nebaigta pasaka“ (IBBY Lietuvos skyriaus premija).
  • 2003 m. geriausia metų poezijos knyga vaikams „Vieną kartą“ (IBBY Lietuvos skyriaus premija).
  • 2007 m. geriausia metų poezijos knyga vaikams „Amalgama“ (IBBY Lietuvos skyriaus premija).
  • 2007 m. knyga „Su varna Barbora“ nominuota Metų knygos vaikams rinkimuose.
  • 2009 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomas gražiausios metų knygos konkurso teminėje grupėje „Knygos vaikams ir jaunimui“ už knygą „Vieną kartą“ (dailininkai R. Joni, A. Tarabilda).
  • 2015 m. Poezijos pavasario prizas vaikų poetui –už istorijų ir eilėraščių ciklą vaikams „Pusryčių skaitiniai“ ir „Pietų skaitiniai“ (Klaipėdos universiteto leidykla).

Rekomenduojame paskaityti

Parengė Neringa Mikalauskienė

2017-09-13

Rubriką „Vaikų literatūros kalendorius“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 

 

 

 

Roaldas Dahlas (1916 09 13–1990 11 23) – norvegų kilmės anglų vaikų rašytojas. Nors šio šmaikščiojo rašytojo su mumis nebėra, kiekvienas gali džiaugtis jo gausiu kūrybos palikimu, kurio nemaža dalis išversta į lietuvių kalbą.

Siūlome perskaityti 10 R. Dahlo citatų, pasiskolintų iš jo knygų bei pasisakymų.

• „Visai nesvarbu, kas esi ir kaip atrodai, jei kas nors tave myli“.

• „Mano aistra – padėti vaikams tapti skaitytojais, padėti prisijaukinti knygą, kad ji nebaugintų. Knygos neturi gąsdinti, jos turi linksmos, jaudinančios ir nuostabios“.

• „Tie, kurie netiki magija, niekada jos ir neišvys“.

• „Geras žmogus, negali būti bjaurus. Gali turėti šleivą nosį ir šypsotis kreivai, gali turėti dvigubą pagurklį ir išsikišusius dantis, bet jei esi geras, švytėsi  kaip saulės spindulys ir visada atrodysi mielas“.

• „Palyginus su verslininko rašytojo gyvenimas yra pragariškas.  Rašytojas turi prisiversti dirbti ir nusistatyti darbo valandas, jis neateina į jam specialiai paruoštą vietą ir nėra nieko, kas jį išbartų…  Žmogus, siekiantis tapti rašytoju, yra kvailas. Vienintelis jo atlygis už darbą yra absoliuti laisvė. Jis neprivalo paisyti nieko, išskyrus savo sąžinę. Esu įsitikinęs, kad būtent dėl to jis ir rašo“.

• „Pagrindinė vaikų rašytojo užduotis yra parašyti knygą, kuri būtų tokia pagauli, jaudinanti, linksma, galinga  ir nuostabi, kad vaikas ją įsimylėtų. Pirmasis romanas, užsimezgęs tarp vaiko ir knygos, turėtų įkvėpti meilę ir kitoms knygoms. Kai tai įvyksta, kova greičiausia laimėta – vaikas atrado aukso gyslą. Taip pat jis įgijo tai, kas padės kuo puikiausiai suktis vėlesnio gyvenimo raizgalynėje“.

• „Gyvenimas daug smagesnis, kai žaidi“.

• „Man pasisekė, kad mano tėtis šypsosi akimis. Tai reiškia, kad jis niekada apgaulingai nesišypso, nes paprasčiausiai neįmanoma priversti akių tviskėti, jei jos nespindi savaime. Užtat šypsotis lūpomis yra kas kita, tokią šypseną gali suklastoti bet kada vos pajudinęs lūpas. Taip pat supratau, kad nuoširdžiai šypsomasi tik kartu lūpomis ir akimis. Taigi būk atidus, jei žmogus tau šypsosi, bet  jo akys netviska, šypsena yra netikra“.

• „Niekada neiškraipštaliok žodžių“.

• „Jei nori ko nors gyvenime pasiekti, privalai skaityti knygas“.

 

Bibliografija

  • Nuostabusis ponas Lapinas: apysaka / iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Garnelis, 2015. – 107 p.
  • Kvankos: apysaka / iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Garnelis, 2015. – 108 p.
  • DGM: apysaka / iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Garnelis, 2013. – 230 p.
  • Stebuklingieji Džordžo vaistai: apysaka / iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Garnelis, 2013. – 128 p.
  • Čarlis ir šokolado fabrikas: apysaka / iš anglų kalbos į lietuvių kalbą vertė Giedrė Petrokaitė. – Vilnius: Puntukas, 2005. – 126 p.
  • Matilda: apysaka /  iš anglų kalbos vertė Birutė Sabonienė; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 2000. – 236 p.
  • Čarlis stikliniame lifte / iš anglų kalbos vertė Violeta Palčinskaitė; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 2000. – 183 p.
  • Džeimsas ir milžiniškas persikas / iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus; eiliuotus tekstus vertė Violeta Palčinskaitė; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 1999. – 188 p.
  • Denis pasaulio čempionas / iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 1998. – 220 p.
  • Raganos / iš anglų kalbos vertė Arvydas Sabonis; iliustravo Quentin Blake. – Vilnius: Homo faber, 1997. – 208 p.

Iš anglų kalbos vertė Eglė Baliutavičiūtė

2016-09-12

Mūsų partneriai ir rėmėjai