RAŠYKIT LAIŠKUS!

2017 m. Prano Mašioto premijos laureačių mintys*

 

Jurga Vilė. Asmeninio archyvo nuotr.
Jurga Vilė. Asmeninio archyvo nuotr.

Man buvo šešiolika, kai „Planetos“ kino teatre garsinau filmus, klausiausi „The Stranglers“ ir niūniavau „Paskutinį tango Paryžiuj“.

Paskui Jaunimo teatre žiūrėjau Nekrošiaus „Kvadratą“. Ne vieną kartą. Išvažiuodama herojė šaukia: „Rašykit laiškus, aš lauksiu!“ Jis ir parašo iš savo vienutės. Ji jam atsako. Jie prirašo vienas kitam visą lagaminą laiškų…

Tas jos šūksnis dundant traukinio ratams mane pervėrė ilgam.

Netrukus ir pati iškeliavau iš namų. Su lengvu lagaminu. Jame – tik rašikliai ir popieriaus lapai. Vis rašiau laiškus. Šeimai, draugams, mokytojams, pažįstamiems, svetimiems, meilėms, nemeilėms. Žmonės sakė: „Parašyk dar, tu taip gražiai rašai.“ Kiti: „Kada pagaliau parašysi knygą? Ką tie laiškai…“ Dar kiti jais užsiklodavo arba džiovindavo juos knygose kaip gėles.

Laiškai mane įkvepia. Gauti, rasti, mano rašyti, knygoj perskaityti…

Senutę Mildred prižiūrėjau Naujajame Džersyje. Ryškiai matau jos siluetą, palinkusį prie spausdinimo mašinėlės. Rašydavo kaimynams, gyvenantiems toje pačioje gatvėje. Jos laiškus nuveždavau dviračiu į paštą kitame miestelio gale. Mildred beveik neišeidavo iš namų, bet visada turėjo ką papasakoti. Paskui jos akys apsiblausė, ir prie spausdinimo mašinėlės atsisėdau aš. Sukritusi į aksomu aptrauktą krėslą, senučiukė diktuodavo man istorijas. Galiausiai užsnūsdavo, o aš sukurdavau pabaigą.

Misteris Polokas gyveno Niujorke, Parko aveniu. Ant rašomojo stalo kasdien pasitiesdavo didelį švarų popieriaus lapą. Žymėdavosi svarbius dalykus. Jis buvo jautrus ir pastabus. Vakare mane išlydėdamas privažiuodavo iki durų invalido vežimėliu ir įteikdavo voką.

Jo laiškus perskaitydavau važiuodama metro namo. Kartais kai ką pacituodavau garsiai. Niekas nesistebėdavo, kai kas nusišypsodavo. Misteris Polokas mėgdavo rašyti ir vyrui, kuris galbūt kada nors paprašys mano rankos. Rašydavo rekomendacijas. Manė, kad jo žodis svarus.

Dar buvo Jono Meko Laiškai iš niekur. Stoviu basa ant žemės ir skaitau juos. Arklys prunkščia.

Kaimo keliuku tiesiai į mano Slėnį dviračiu mina Jacques’o Tati paštininkas iš „Šventės dienos“. Ehei! Slėnį radau prieš septynerius metus. Čia auga palmės, žydi migdolai, kasdien šviečia saulė. Ant kalnų kabo vaivorykštės hamakas, svirpia svirpliai. Mūsų namas akinamai baltas. Ramybė ir taika.

O vieną dieną atsitiko taip, kaip troliui mumiui Tėčiui. Apsėdo mintis apie salą. Turėjau ją atrasti. Tą salą, kuri galbūt pasirodys tik musės kakutis, ir nieko daugiau. Bet aš, kaip ir mumis Tėtis, tikėjau, kad ten stovi švyturys, o jame dega šviesa. Privalėjau tuo įsitikinti.

Ir vėl iškeliavau. Su močiutės Uršulės laiškais iš Sibiro ir prisiminimais, spausdintais mašinėle. Surinkusi juos į užantį ieškojau pamesto rakto nuo švyturio. Jį juk reikia p a j u s t i.

Radau. Užkopiau sraigtiniais laiptais į pačią viršūnę, atsisėdau priešais langelį į jūrą ir viską užrašiau. Taip gimė knyga. Žuvėdra nusinešė ją.

Saloje aš tada, kada noriu ten būti. Žiūrėdama pro švyturio langelį šaukiu: „Rašykit laiškus, aš lauksiu!“ Ir pati nesiliauju. Šeimai, draugams, mokytojams, pažįstamiems, svetimiems, meilėms, nemeilėms.

Su laiškais taip jau yra: tu parašai, ir tau parašo. Kad ir į kitą pasaulio kraštą.

________________________

* 2018 m. balandžio 7 d. Tarptautinės vaikų knygos dienos šventėje, kurioje svarbiausią IBBY Lietuvos skyriaus premiją pelnė knyga Sibiro haiku, nei teksto autorė Jurga Vilė, nei iliustruotoja Lina Itagaki negalėjo dalyvauti. Bet abi jos maloniai sutiko apdovanojimo pažadintas mintis surašyti „Rubinaičiui“.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2018 Nr. 2 (86)

Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena

AŠ IR KNYGA

Apžvalgos

AR PATIKS VAIKAMS? (2017 m. vaikų knygų iliustracijos)
KUR SLYPI MENINĖ KŪRINIO VERTĖ? (Reikšmingesnieji 2017 m. vertimai vaikams ir paaugliams)
PASAULĖVAIZDŽIUI FORMUOTI (2017 m. negrožinės knygos vaikams ir paaugliams)

Straipsniai

„ŠIMTAS KNYGŲ VAIKAMS IR LIETUVAI“: TAUTOSAKOS SKLAIDA
„VAIZDINIAI LAIKŲ SENŲ...“ (Balio Sruogos Giesmė apie Gediminą)
„JŪRATĖ IR KASTYTIS“ – LEGENDA VAIKAMS?

Mano vaikystės skaitymai

BURINĖMIS ROGĖMIS PER GYVENIMO PIEVAS

Bibliografija

Apie vaikų literatūrą, skaitymą 2017 m.

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai