LAIŠKAI
Mieli „Rubinaičio“ žurnalo leidėjai,
rašo Jums Šilutės Martyno Jankaus vidurinės mokyklos bibliotekininkė. Tik neseniai atradau Jūsų žurnaliuką ir labai tuo džiaugiuosi. Žurnalas tapo kasdieniu mano darbo pagalbininku. Čia randu daug gražių minčių ir naujovių.
Norėčiau truputėlį prisidėti tiriant moksleivių skaitymą. Siunčiu kelis darbelius. Bibliotekoje apklausiau 5-6 klasių mokinius. Gražiausi jų atsiliepimai apie šias knygas:
W. Hohlbein „Velniūkštis“, H. Peterson „Pieteris nuotykiautojas“ ir „Pieteris svetimšalis“, S. Waugh „Žmogonai“, O. Proisleris „Raganiuke“, V. Račickas „Šlepetė“, P. Härtling „Benas myli Aną“, P. Trevers „Merė Popins“, V. Dautartas „Žydrieji jungos“, A. Lindgren „Lota iš pramuštgalvių gatvės“.
Vaikai labai ieško J. Rowling „Haris Poteris ir išminties akmuo“, R. Dahl „Raganos“. Ištisai manęs prašo Siaubo knygų! Nežinau, kas čia jiems pasidarė. O biblioteka gauna vis mažiau naujų knygų. Ieškome išeičių. Truputį knygų dovanoja patys vaikai.
Naujovė! Bibliotekoje yra sąsiuvinis, kuriame moksleiviai gali užsirašyti į eilę gauti pageidaujamą knygą. Tas savotiškas „žaidimas“ knygas daro dar laukiamesnes, ugdo moksleivių atsakomybės ir pareigos jausmą. O man malonu matyti, kaip jie džiūgauja.
Keturios šeštokų klasės gavo lietuvių kalbos mokytojos užduotį išleisti laikraštukus apie knygas, skaitymą. Darbai buvo šaunūs: daug interviu su įvairiais žmonėmis apie skaitymą, daug pagiriamųjų žodžių knygai. Vaikai nusiteikę skaityti, o mano pareiga – daryti viską, kad būtų kuo daugiau knygų.
Lauksiu pasirodant naujo žurnaliuko.
Su pagarba,
bibliotekininkė Indra Sokolovienė
Šilutės M. Jankaus vid. mokyklos mokinių rašiniai
Dabar aš skaitau daug knygų. Patikusių buvo daug, tačiau viena įstrigo labiausiai. Tai knyga „Piteris Penas“. Joje yra daug stebuklų. Ten rašoma, jog Piteris su savo draugais užkariavo kabliu laivą ir išgelbėjo Piterio vaikus. Pabaiga, kaip visada, laiminga.
Man seniau nepatiko skaityti, bet perskaičiau kelias knygas ir supratau, jog knyga moko žmogų, jį tobulina, suteikia fantazijos ir kitų įdomių minčių.
Skaitydama knygas, puikiai praleidžiu laisvalaikį.
Eglė Bučinskaitė, 5 e kl.
Knyga – mano draugė. Kai paimu knygą, mano rankos turi būti švarios. Kai skaitau, turi būti tyla. Mano lietuvių mokytoja visai klasei užduoda perskaityti knygų. Kai kurie mano klasiokai paima knygą, paskaito kelis puslapius ir aprašo ją. Aš taip niekada negalėčiau pasielgti. Kai einu miegoti ir kartais negaliu užmigti, tai pasiimu knygą į rankas ir skaitau. Tada net nepajuntu, kaip greit užmiegu. Man patinka knygos.
Neringa Bernotaitė, 6 e kl.
Man labai patinka knygos. Jeigu aš jų neskaityčiau, būtų neįdomu gyventi, nuobodu! Iš knygų sužinau naujų žodžių. Kokią knygą rinktis, nusprendžiu pagal pavadinimą, paskaičius anotaciją. Labai ačiū rašytojams, kad parašote tokių įdomių knygų!
Daugelis mano, kad skaitymas – tai neturėjimas ką veikti. Tikra nesąmonė! Knyga – tai vertingiausias daiktas pasaulyje. Neskaitantis žmogus negali pasakyti, kad knyga nereikalinga.
Labai mėgstu pasakas, nuotykius ir kitas knygas. Labai patinka Astridos Lindgren knygos: „Mūsų visų Madikė“, nors stora, bet labai įdomi, „Padaužų kaimo vaikai“ ir „Emilis iš Lionebergos“. Knygos juokingos ir pilnos nuotykių. Rašytoja žino, ką rašyti, kad patiktų vaikams. Man knygos teikia malonumą, džiaugsmą. Nors akys mano silpnos, bet aš vis tiek skaitau knygas. Norėčiau, kad ir kiti vaikai skaitytų šias neįkainojamas brangenybes!
Inesa Krasauskaitė
Knygos yra nuostabios draugės. Draugaudamas su jomis, žmogus sužino įvairiausių dalykų. Man knygos – tikrai senos pažįstamos. Man labiausiai patinka Astridos Lindgren knygos. Aš labai norėčiau, kad mūsų bibliotekėlėje būtų daugiau jos knygų. Aš mėgstu ne tik naujas knygas su paveiksliukais. Nors, kai yra paveikslėlių, truputį smagiau. Jei parsinešus namo skaitau knygą ir ji man neįdomi, tai aš, nieko nelaukusi, nešu ją į biblioteką ir pasiimu įdomesnę. Knygas aš skaitau dažnai: rytą, grįžus iš mokyklos, po pamokų ruošos, pavakaryje ir prieš eidamas miegoti. Aš labai norėčiau, kad visi vaikai ir žmonės mylėtų ir saugotų knygas, nes jos būtų jų geriausios draugės. Jeigu būtų mano valia, kiekviename name būtų vaikų ir suaugusiųjų biblioteka.
Milda Sakalauskaitė, 5 a kl.
***
Kad vaikas pamiltų knygą, nesiskirtų su ja visą gyvenimą – tikriausiai pats didžiausias kiekvienos mokytojos noras ir skaitymo pamokų tikslas. To tikslo pradedama siekti nuo pat pirmos pažinties su knyga. Siekiama, kad šis pirmasis kartas sukeltų norą kuo greičiau išmokti skaityti, kuo daugiau sužinoti iš knygų.
Norėčiau pasidalyti savo patirtimi vedant užklasinio skaitymo pamokas. Mokiniai turi atskirus sąsiuvinius, kuriuose žymisi pastabas apie perskaitytas knygas. Pastebėjau, kad vaikai renkasi labai skirtingo turinio knygas. Supratau, kad juos reikia pakreipti, kokias knygas skaityti. Susidariau įspūdį, kad tėvai vaikų visai nekontroliuoja, o gal net ir nežino, ką šie skaito. Todėl pirmasis mano žingsnis – pokalbis su tėvais susirinkime. Pasitelkusi į pagalbą tėvus, iškėliau vaikų skaitymo svarbą. Kadangi tuomet buvo trečiosios klasės mokslo metų pabaiga, tai, pervertusi ketvirtosios klasės lietuvių kalbos vadovėlius, sudariau skaitomų knygų sąrašą:
Avyžius J. „Bardo nuotykiai ir žygiai“, (ištraukos)
Boruta K. „Jurgio Paketurio klajonės“, (ištraukos)
Brolių Grimų pasakos.
Buivydaitė B. „Auksinis batelis“, (ištraukos)
Egziuperi A. „Mažasis princas“.
Giedrius. „Pasakos“.
Každailis A. „Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros“.
Kerolis L. „Alisa stebuklų šalyje“.
Kiplingas R. „Apie katiną, kuris mėgo vaikščioti vienas“.
Krėvė V. „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“.
Lindgren A. „Emilis iš Lionebergos“.
Lindgren A. „Mes Varnų saloje“.
Peterson K. „Smarkuolė Gilė Hopkins“.
Petkevičius V. „ Gilės nuotykiai Ydų šalyje“.
Proisleris O. „ Vaiduokliukas“.
Rodaris Dž. „Čipolino nuotykiai“.
Saksė A. „Milžino šauksmas“.
Spurgaitė E. „Kiaunės dvaro nebėra“.
Vaildas O. Laimingasis princas“.
Valančius M. „Mikė melagėlis“.
Kadangi daugumą knygų vaikai jau skaitė, išrinkome populiariausių knygų penketuką:
Proisleris O. „Vaiduokliukas“.
Gripė M. „Hugas ir Jozefina“.
Paterson K. „Smarkuolė Gilė Hopkins“.
Tamulaitis V „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“.
Lagerliof S. „Stebuklingosios Nilso kelionės“.
Ketvirtokai gana gerai skaito. Skaitymo pamokų tikslas – aiškus, sklandus skaitymas, geras, tikslus skaitomo teksto supratimas.
Gyvename XXI amžiuje, daug ką netrukus pakeis kompiuteris, bet manau, kad knyga išliks. Taip pat esu įsitikinusi, kad vaikiškas knygas reikia perskaityti ankstyvoje vaikystėje. Yra labai daug gerų knygų, ir gaila, kad dauguma apie jas net nežino. Nutariau, kad bent mano mokiniai neturėtų padaryti tokios klaidos.
Rengdamasi skaitymo pamokoms, pabandžiau truputį jas pakeisti, vadovėlį padėdama į šalį. Taip gimė H. K. Anderseno ar Š. Pero pasakų pamokos, A. Kandroškaitės padavimų pamoka, V. Račicko „Šlepetės“ aptarimo pamoka ir pan. Minčių pamokoms radau „Rubinaičio“ žurnale. Labai patogu mokytojams, kad galima rasti vieno ar kito rašytojo biografijos įdomybių, knygų pristatymų, rekomenduojamų knygų sąrašų bei dar daug įdomių dalykų.
Norėčiau pasidalyti keliais įdomesniais užklasinio skaitymo pamokų fragmentais.
Pasiremdama „Rubinaičio“ 1995 m. pirmajame numeryje publikuota medžiaga apie H. K. Anderseną, suplanavau šio iškilaus rašytojo kūrybos apžvalgos pamoką. Vaikams skyriau užduotį – iš bibliotekos pasiimti H. K. Anderseno pasakų knygų. Pamokos pradžioje supažindinau vaikus su šiuo puikiu danų rašytoju, papasakodama įvairių jo gyvenimo ir kūrybos vingrybių. Vėliau su vaikais prisiminėme jau žinomas pasakas. Kitą pamokos dalį skaitėme nežinomas pasakas ir istorijas.
Mokyklos bibliotekoje radau daug O. Proislerio „Vaiduokliuko“ egzempliorių. Pamaniau, kad tai puiki galimybė visiems kartu paskaityti šį puikų vokiečių rašytojo kūrinį, juo labiau kad ši knyga – iš mūsų skaitomų knygų sąrašo. Per skaitymo pamokas skaitėme šią knygą su mokiniais visą savaitę. Perskaičius knygą, buvo gera galimybė pasimokyti aprašyti savo įspūdžius. Anksčiau buvau pastebėjusi, kad ši užduotis vaikams gana sunki, nes jie nukrypsta į smulkų turinio atpasakojimą.
Ateityje mūsų dar laukia P. Andriušio „Vabalų vestuvių“ ir V. Tamulaičio „Skruzdėlytės Greitutės nuotykių“ palyginimo pamoka, apžvalginės A. Lindgren bei T. Janson kūrybos pamokos. Tai jau numatyta, o gal dar kokia nors mintis kils bedirbant.
Jūratė Morkūnienė,
Šiaulių Lieporių pradinės mokyklos mokytoja
P. S. Dar norėčiau pasiūlyti keletą savo ketvirtokų minčių apie skaitomas knygas:
Neseniai skaičiau knygą „Hugas ir Jozefina“. Ji mane sužavėjo. Buvo rašoma, kad Jozefina pradėjo lankyti mokyklą. Ten surado daug draugų, bet geriausiu draugu tapo Hugas. Įdomiai papasakota apie jos gyvenimą. Tai labai miela ir jaudinanti istorija. Labai norėčiau, kad ir jūs ją perskaitytumėte.
Vaida Vasiliauskaitė
Man patinka skaityti knygas. Kol buvau mažesnis, skaitydavau trumpas pasakas. Dabar skaitau įvairesnes. Mėgstu knygas apie įvairiausius nuotykius. Bet labiausiai iš skaitytų iki šiol knygų man patiko „Bardo nuotykiai ir žygiai“. Bet aš dar perskaitysiu daug knygų, ir kitos bus gal daug įdomesnės.
Paulius Nagornas
Sveiki! Mano vardas Jolita. Man 10 metų. Aš mėgstu skaityti knygas. Mūsų klasėje yra užklasinio skaitymo pamoka. Per šią pamoką visi vaikai atsineša knygą, kurią dabar skaito namie. Na, o aš dabar skaitau S. Lagerliof knygą „Stebuklingosios Nilso kelionės“. Tai labai įdomi knyga. Prieš eidama miegoti, kiekvieną vakarą paskaitau po keletą skyrių.
Jolita Malmigaitė
Vieną dieną aš perskaičiau knygą pavadinimu „Vaiduokliukas“. Jos autorius – Otfiydas Proisleris. Skaitydamas šią knygą, aš įsivaizdavau, kad esu tas vaiduokliukas, kad tai su manimi atsitiko visi aprašyti nuotykiai. Šią knygą aš pasiėmiau iš mokyklos bibliotekos. Mes klasėje turime taip pat nemažą biblioteką. Ir joje galima rasti „ Vaiduokliuką“ bei kitas O. Proislerio knygas.
Darius Amžiejus
Žurnalas „Rubinaitis“, 2001 Nr. 1 (17)
