KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

2009 m. gruodžio 18 d. Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto auditorijoje vyko Prano Mašioto skaitymai, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Jų tema – „Praeitis vaikų ir paauglių literatūroje“. Renginį pradėjo Vilniaus A. Kulviečio vidurinės mokyklos septintokai (mokyt. Violeta Juodelienė). Jie inscenizavo Maironio eilėraštį „Trakų pilis“ ir Balio Sruogos „Giesmę apie Gediminą“. Buvo išklausyta dešimt pranešimų: Aldonos Šiaulienės (Šiaulių apskr. P. Višinskio VB) „Istorinės knygos vieta dabartinėje vaikų skaityboje“, Džiuljetos Maskuliūnienės (ŠU) „Istorinių asmenybių pristatymas negrožinėje lietuvių vaikų prozoje (Šatrijos Raganos, P. Vileišio, P. Mašioto, R. Daukanto ir kt. kūriniuose)“, Irenos Baliulės (ŠU) „Karas lietuvių vaikų prozoje“, Ritos Karpavičienės (Raguvos gimnazija) „Vytauto Misevičiaus istorinė proza paaugliams“, Danguolės Šakavičiūtės (ŠU) „Kaip dabar laikaisi, Skomantai?“, Jolantos Žvirblytės (Ukmergės sav. VB) „Sovietmečio paauglystė S. Šaltenio ir J. Kunčino prozoje“, Mariaus Mikalajūno „Sovietmečio alegorizavimas vaikų literatūroje (M. Vainilaičio, A. Liobytės, V. Žilinskaitės kūriniuose)“, Vilijos Dailidienės (Vilniaus licėjus) „Beglobiai vaikai A. Makarenkos ir V. Juknaitės knygose“, Astos Gustaitienės (VDU) „Įvaikinimo tema literatūroje“, Kęstučio Urbos (VU) „Knygos paaugliams apie holokaustą“.

2010 m. vasario 1 d. Mokytojų namų svetainėje visuomenei buvo pristatyta 24-oji Vytauto Račicko knyga Baltos durys. Tai vyresniesiems paaugliams skirtas romanas, kurio tema – narkotikai. Knygos genezę papasakojo pats autorius, o ją analizavo Klaipėdos universiteto dėstytojas Romualdas Skunčikas, rašytojas Rymantas Černiauskas ir redaktorius doc. dr. Antanas Smetona. Pastarasis teigė, kad „romane Baltos durys minimalistiškai įtaigiai, savita vidinių monologų ir neapdailinto gyvenimo forma atskleidžiamas šiuolaikinio jaunuolio nuopuolio kelias“. Aktorė Aldona Vilutytė perskaitė keletą romano fragmentų. Pokalbius paįvairino aktorės Larisos Kalpokaitės atliekami dramatiški romansai.

Metų pradžioje keliems IBBY Lietuvos skyriaus nariams buvo įteikti aukšti valstybės apdovanojimai. Jau skelbėme, kad 2009 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate tapo poetė Ramutė Skučaitė, kuriai vasario 16 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė laureato diplomą ir ženklelį.

Tą pačią dieną Prezidentūroje už nuopelnus Lietuvos Respublikai buvo apdovanoti Lietuvos ir užsienio šalių piliečiai. Tarp jų – IBBY Lietuvos skyriaus narė Elena Marcelionienė – lietuvių kalbos pradinio ugdymo turinio iniciatorė ir kūrėja, aktyvi švietimo reformos dalyvė. Ji gavo ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.

Vyriausybė skyrė dvylika kultūros ir meno premijų už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui. Šios premijos laureatu tapo lėlių teatro dailininkas ir režisierius, IBBY Lietuvos skyriaus valdybos narys Rimantas Driežis. 2009 m. kultūros ir meno premijų laureatai apdovanoti kovo 19 d. Vyriausybės rūmuose.

Nuoširdžiai sveikiname!

Kultūros ministerija paskelbė knygos meno konkurso „Vilnius 2009“ nugalėtojas – gražiausias 2009 m. knygas. Šiam konkursui, kuris rengiamas bendradarbiaujant su Dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija, buvo pateikta 161 knyga.

Vertinimo komisija skyrė penkias pinigines premijas ir vienuolika diplomų. Absoliučia konkurso nugalėtoja tapo dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Jai įteikta 40 bazinių socialinių išmokų dydžio premija už konceptualų ir originalų Ievos Pleikienės ir Marijos Gavenavičienės knygos Gintautas Gavenavičius „Lino mūka“ apipavidalinimą ir aktyvų Lietuvos knygos meno bei knygos kultūros puoselėjimą. Sigutė pelnė ir dar tris premijas teminėse kategorijose. Nuoširdžiai sveikiname!

Vaikų ir jaunimo knygų kategorijoje konkursui buvo pristatytos 35 grožinės ir pažintinės knygos. Trys nominantai sulaukė įvertinimo. Piniginė premija (2600 Lt) skirta Irenai Daukšaitei-Guobienei už Liberto Klimkos knygos Senovės lietuvių dievai ir deivės apipavidalinimą (leidykla „Žara“, Standartų spaustuvė). Diplomai Rasai Joni ir Agniui Tarabildai skirti už Sigito Poškaus knygos Vieną kartą iliustracijas ir apipavidalinimą (leidykla „Alma littera“, „Spindulio“ spaustuvė), o Jūratei Račinskaitei – už Ramutės Skučaitės knygos Jei nereikėtų skubėti iliustracijas ir apipavidalinimą (leidykla „Nieko rimto“, spaustuvė „Arx Baltica“). Diplomu apdovanota ir Irma Sujetovaitė – už knygų serijos „Beveik suaugę“ apipavidalinimą (leidykla „Alma littera“, Standartų spaustuvė). Ši serija atstovavo teminei grupei „Turistinė literatūra, minkštai įrištos kišeninės knygelės (pocket books) ir kiti leidiniai“. Premijos ir diplomai nugalėtojams įteikti vasario 18 d. Vilniaus knygų mugėje.

Baigėsi Metų knygos rinkimų akcija. Nors ji vyko jau penktus metus, tačiau knygos vaikų ir paauglių kategorijose buvo renkamos ketvirtą kartą. Kaip sakė akcijos koordinatorė Rūta Kačkutė, Metų knygos rinkimuose balsavo bemaž 9 tūkst. skaitytojų, didžioji jų dalis – vaikai ir paaugliai.

Rinkimuose dalyvavusių vaikų ir paauglių knygų sąrašus skelbėme 52-ajame „Rubinaičio“ numeryje. Suskaičiavus 5250 vaikų balsų, paaiškėjo nugalėtoja – Kęstučio Kasparavičiaus parašyta ir nupiešta knyga Kiškis Morkus Didysis. Paaugliai (balsavo 2228 skaitytojai) savo Metų knyga išrinko Kristinos Gudonytės Blogos mergaitės dienoraštį.

Metų knygos laureatai buvo apdovanoti vasario 21 d. Vilniaus knygų mugėje.

Vasario 18 d. Vilniaus knygų mugėje IBBY Lietuvos skyrius organizavo renginį „Nauji leidiniai apie vaikų literatūrą ir skaitymą“. Buvo pristatyta Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės Mitas–tautosaka–vaikų literatūra, Astos Gustaitienės Hansas Christianas Andersenas: pastangos (at)pažinti, Vidos Narščiuvienės Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai: biobibliografinis žodynas, Kęstučio Urbos Parašyta vaikams, C. R. Rodriguez ir M. C. Rincón Riveros Skaitykime savo vaikams: vadovas tėvams, turintiems vaikų iki 6 metų, Vivienne’s Smith Kaip skaitymą padaryti prasmingą, Carole’s King ir Jane’s Briggs Literatūros būreliai: idėjos gimsta kalbantis, taip pat nauji „Rubinaičio“ žurnalo numeriai.

Šiemet Vilniaus knygų mugės programoje (vasario 18–21 d.) vaikų knygų pristatymų, renginių vaikams nebuvo gausu. Jaunieji mugės lankytojai vėl galėjo pasinerti į kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ užsiėmimus. Dailininkės S. Chlebinskaitės sumanytose dirbtuvėse, kurios kitąmet švęs dešimtmečio jubiliejų, lankytojai, užpildę Knygų šalies piliečio pasą, buvo kviečiami dalyvauti tradiciniuose (knygų įrišimo, ekslibriso spaudos, marmurinio popieriaus gamybos, Brailio rašto pamokų ir kt.) ir naujuose užsiėmimuose.

Tie, kurie domisi Lietuvos istorija ir senaisiais raštais, galėjo apsilankyti Kunigaikščio raštinėje. Valdovų rūmų atstovė Vida Kaunienė su kolegomis pristatė senuosius dokumentus, leido pamėginti rašyti žąsies plunksna, paliesti pergamentą ar net imtis labai rimtų kunigaikščio raštininko pareigų.

Vaikų knygų kūrėjas Kęstutis Kasparavičius pakvietė vaikus kartu kurti 2 m pločio ir 3 m ilgio Karališkąjį Baltąjį Sėkmės Dramblį. Šiam Drambliui patikėta labai svarbi užduotis – padėti, kad Knygų šalies lankytojų svajonės išsipildytų. Svajones reikėjo užrašyti ant sėkmės obuolių Brailio raštu ir sudėti į Dramblio krepšį.

Kita įdomybė – Didžiųjų Klausimų Kamuolys. Visomis mugės dienomis į jį buvo galima mesti lapelius su klausimais tėvui Antanui Saulaičiui SJ, dailininkui Kasparavičiui ir kitiems Knygų šalies ambasadoriams. Atsakymų į savo klausimus vaikai sulaukė baigiamajame kūrybinės studijos renginyje, kuriame buvo pristatyta ir kun. Saulaičio atsakymų į klausimus knyga Kaip atrodo dvasios? (2009).

Mugėje svečiavosi du garsūs rašytojai iš užsienio – Josteinas Gaarderis ir Melvinas Burgessas. Kodėl dramblio nosis tokia ilga? O kodėl žvaigždės mirksi? Ar angelai dabar gali mus matyti? Į tokius vaikų klausimus svarbu nenumoti ranka ir neliepti atžaloms eiti miegoti, – įsitikinęs Norvegijos literatūros žvaigždė, filosofas, vienos populiariausių knygų pasaulyje Sofijos pasaulis autorius Gaarderis. Charizmatiškasis rašytojas susitikime su skaitytojais ragino nepriprasti prie gyvenimo, o išlaikyti vaikišką smalsumą visuomet – tai geriausia filosofijos mokykla.

Amžinu paaugliu vadinamas garsus britų rašytojas Burgessas, atvykęs dalyvauti Vilniaus knygų mugėje, užsuko ir į Kauną. Susitikimuose su skaitytojais jis pristatė dvi naujas į lietuvių kalbą išverstas savo knygas – Saros veidas ir Nikas Deinas. Pastarasis romanas parašytas remiantis Mančesterio pedofilijos byla.

55 metų britas Lietuvoje viešėjo prieš penkerius metus, tačiau dar kartą pakviestas atvykti į Vilniaus knygų mugę sakė: „Būtų tiesiog kvaila atsisakyti tokios kelionės. Gal ir ne per daugiausiai galiu pamatyti, bet man svarbiausia bendrauti su žmonėmis, su savo skaitytojais. Jaučiu, kad lietuviai mano kūrybą mėgsta gal net labiau nei kitų šalių atstovai. Skaitytojų laiškų iš Lietuvos sulaukiu bene daugiausia, nors mano knygos gerai perkamos ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, ir kitur.“

Lietuviškų vaikų knygų leidėjai mugėje pristatė šias naujas knygas: Jurgos Čekatauskaitės Uršulė eis į mokyklą ir Vytauto V. Landsbergio Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo („Dominicus Lituanus“), Liberto Klimkos ir Irenos Daukšaitės-Guobienės Senovės lietuvių dievai ir deivės („Žara“), Seržo Denelo Nuotykiai po upe („Kronta“), Rimanto Černiausko Vaikai ir vaiduokliai („Versus aureus“), Selemono Paltanavičiaus Aš lietuvis („Terra Publica“), Virginos Šukytės Vilkai plėšikai („Homo liber“) ir kt.

Lietuva pirmą kartą 2011 m. bus tarptautinės Bolonijos (Italija) vaikų knygų mugės (Bologna Children’s Book Fair) garbės viešnia. 47 metus vykstanti pasaulinė Bolonijos knygų mugė skiriama vaikų literatūrai ir animacijai. Į šią mugę kovo mėnesį keturioms dienoms susirenka viso pasaulio leidėjai, spaustuvininkai, knygų autoriai ir apipavidalintojai, literatūros agentai, prekybininkai, televizijos ir kino prodiuseriai. 2009 m. mugėje buvo 1300 dalyvių iš 67 pasaulio šalių.

Kiekvienais metais viena pasaulio šalis mugėje dalyvauja garbės viešnios teisėmis. Mugės organizatoriai jai suteikia galimybę pristatyti geriausius savo vaikų knygų iliustruotojus ir jų sukurtas publikuotas ir nepublikuotas iliustracijas. Lygiavertės galimybės eksponuoti ir nepublikuotas iliustracijas šioje tarptautinėje vaikų knygų mugėje yra unikali galimybė jauniems kūrėjams įžengti į nacionalinę ir tarptautinę leidybos rinką.

Šių metų kovo 23–26 d. vykusioje Bolonijos vaikų knygų mugėje Lietuva oficialiai paskelbta 2011 m. garbės viešnia.

Gerbiamieji,

jei Jūs, Jūsų artimieji ar giminaičiai dar nepasinaudojote galimybe skirti savo pajamų mokesčio 2 proc. dalies, kviečiame paremti Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrių. Tai paramos teikimo būdas, nereikalaujantis iš Jūsų papildomų materialinių išlaidų.

Labai dėkojame visiems, kurie ankstesniais metais pervedė mums 2 proc. pajamų mokesčio. Jūsų įnašas remia mūsų organizacijos veiklą ir padeda gyvuoti bei plėstis mūsų vykdomiems projektams. Ačiū Jums už pasiryžimą.

Kad 2 proc. Jūsų pajamų mokesčio atitektų IBBY Lietuvos skyriui, reikia užpildyti specialų prašymą (formą FR0512). Prašymo blankus išduoda apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos ir jų teritoriniai skyriai.

Užpildžius asmeninius duomenis, reikia įrašyti institucijos, kurią remiate, rekvizitus. IBBY Lietuvos skyriaus rekvizitai:

Paramos gavėjas: TARPT. VAIKŲ IR JAUNIMO LIT. ASOC. LIETUVOS SK.

Adresas: VILNIUS, GEDIMINO PR. 51

Paramos gavėjo kodas: 291360490

Banko pavadinimas: AB SEB BANKAS

Banko kodas: 70440

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT94 7044 0600 0102 7382

Prašoma pervesti pajamų mokesčio dalis: 2%

Formą, skirtą pildyti kompiuteriu, rasite Vaikų literatūros informacijos svetainės „Aktualijų“ rubrikoje. IBBY Lietuvos skyriaus ir banko duomenis mes jau įrašėme. Jums beliks įrašyti asmeninius duomenis, datą ir pasirašyti.

Prašymą (formą FR0512) gausite ir deklaruodami savo pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Užpildytą prašymą iki gegužės 1 d. pateikite tai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje nuolat gyvenate. Vilniečiai, jeigu jiems patogiau, užpildytą ir būtinai pasirašytą formą gali atnešti į Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centrą (Gedimino pr. 60).

Paskutinę 2009 m. dieną užgeso vaikų rašytojo, IBBY Lietuvos skyriaus nario Gendručio Morkūno gyvybė.

G. Morkūnas gimė 1960 m. rugpjūčio 4 d., kaip jis pats sakė, nuostabioje Žemės vietoje – Vabalninko krašte.

Fizikos mokslų daktaras, radioekologijos ir radiacinės saugos specialistas, keliasdešimties straipsnių, kelių mokslo ir mokslo populiarinimo knygų autorius, rašęs grožinius ir eseistinius tekstus portalui „Bernardinai.lt“, „Šiaurės Atėnų“ savaitraščiui, Biržų krašto laikraščiui „Šiaurės rytai“, pastaraisiais metais išgarsėjo kaip vaikų rašytojas.

G. Morkūnas į lietuvių vaikų literatūros pasaulį įsiveržė prieš kelerius metus ir iš karto užėmė tvirtas pozicijas. Pirmoji knyga Vasara su Katšuniu pasirodė 2005 m. ir pelnė reikšmingiausio metų vaikų literatūros debiuto vardą. Kitos knygos – apysaka Grįžimo istorija (2007) ir Blusyno pasakojimai (2008) – iškovojo geriausių metų vaikų ir paauglių knygų titulus.

Nūdienos lietuvių vaikų literatūroje ypač išsiskyrė apysaka Grįžimo istorija. Tai išmintinga knyga paaugliams, nenutylinti gyvenimo sudėtingumo, tvirtai reiškianti pamatines vertybes. Grįžimo istorija – vienintelė vaikų literatūros knyga, patekusi į meniškiausių 2007 m. knygų dvyliktuką, kurį paskelbė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

G. Morkūnas ir jo knyga Grįžimo istorija pristatyti tarptautiniam apdovanojimui – už nuopelnus vaikų literatūrai jo pavardė bus įrašyta į šių metų vasarą pasirodysiantį Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygų tarybos leidinį – „IBBY Garbės sąrašą“ (IBBY Honour List), į kurį patenka reikšmingiausių pasaulio vaikų knygų kūrėjų vardai.

Pirmąją G. Morkūno knygą išleido leidykla „Tyto alba“, o pastaraisiais metais jis buvo leidyklos „Nieko rimto“ autorius. Paskutinė knyga, kurią rašytojas laikė savo rankose, – apysaka Velniškai karštos atostogos (2009) – taip pat išleista šioje leidykloje, beje, ne tik lietuvių, bet ir latvių, estų, bulgarų kalbomis.

G. Morkūnas atnaujino lietuvių vaikų literatūrą naujomis temomis, problemomis ir labai savita raiška. Talentingas, sąmojingas ir prasmingas pasakojimas žavi ir vaikus, ir suaugusiuosius. Kūrėjas apskritai buvo neabejingas vaikų kultūros reiškiniams, savo rašiniais aktyviai prisidėjo prie kultūros vertybių puoselėjimo ir sklaidos.

Šviesūs prisiminimai ir gilus liūdesys lydės visuomet prisiminus šią iškilią asmenybę, per anksti išėjusią Anapilin ir palikusią artimuosius, kolegas, draugus ir visą vaikų literatūrą…

Rašė ir fotografavo R. K.

2010 metų RUBINAIČIO leidybą remia: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

Gerbiamieji mūsų skaitytojai!

Kad ir kaip būtų, „Rubinaitis“ pradeda šešioliktuosius gyvavimo metus. Pirmąjį žurnalo numerį džiaugsmingai pristatėme 1994 m. gruodį. Džiaugdamiesi leidome kone kiekvieną iš pusšimčio jau pasirodžiusių numerių.

Šie metai mums liūdnesni – kaip ir tikėtasi, prenumeratorių gerokai sumažėjo. Bet!.. Įžymioji Poliana pasakytų: „Taigi džiaukitės, kad jų vis dėlto yra! Kad tebesilaiko, gyvuoja vaikų knygos, kad tas knygas vaikai skaito.“

Iš tiesų yra už ko laikytis. Už paskatinimo žodžių, už vilties. Štai mokytoja Aldona vėl atsiuntė žurnalui finansinę paramą. Tokie netikėti poelgiai labai palaiko. Ir jaudina. Ačiū.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2010 Nr. 1 (53)