KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI
2016 m. rugsėjo 26 d. Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas (VJLD) po aštuonerių metų pertraukos sugrįžo į ankstesniuosius namus – rekonstruotą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pastatą.
Spalio 13 d. VJLD skaitykloje oficialiai atidaryta vaikų erdvė, įrengta kartu su Švedijos institutu ir Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje įgyvendinant bendrą projektą „Erdvės vaikams“. Kadangi Stokholme įkurtos vaikų bibliotekos „Rum för Barn“ modelis pasitvirtino, Švedija siekia jį skleisti po pasaulį. Lietuva – pirmoji Baltijos šalis, kurioje jis įgyvendinamas.
Pirmiausia naujuoju intelektualios veiklos kampeliu buvo pakviesti pasidžiaugti vaikai. Jie klausėsi aktoriaus Šarūno Gedvilo skaitomų ištraukų iš mėgstamų knygų, žaidė įvairius žaidimus, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse su Švedijos meno pedagoge Anna Maria Willner.
Oficialioje atidarymo ceremonijoje dalyvavo Švedijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist, kultūros viceministras Romas Jarockis, Švedijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Henrikas Selinas, Stokholmo „Rum för Barn“ bibliotekos direktorė Helena Gomér, Lietuvos nacionalinės bibliotekos atstovai ir kiti svečiai.
Vaikų erdvės atidarymo proga vyko ir daugiau švedų kultūros renginių. Menininkė A. M. Willner dalijosi žiniomis ir patirtimi su Nacionalinės bibliotekos darbuotojais, Lietuvos edukologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus kolegijos studentais, taip pat su specialistais, kurie savanoriškai rengė kūrybines dirbtuves jauniesiems bibliotekos lankytojams.
Spalio 14 d. vykusiame seminare „Vaiko lūkesčių biblioteka“ dalyvavo svečiai iš Švedijos, Latvijos, Moldovos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir vaikų bibliotekininkai iš Lietuvos viešųjų bibliotekų. Jie sprendė aktualias vaikų bibliotekininkystės problemas, diskutavo, ar bibliotekos atitinka vaikų lūkesčius ir poreikius, svarstė, kokia turėtų būti biblioteka, kad joje vaikai jaustųsi gerai. H. Gomér papasakojo apie Švedijoje sėkmingai įgyvendintą vaikų bibliotekos modelį, VJLD specialistės Inga Mitunevičiūtė ir Viktorija Pukėnaitė pristatė atlikto tyrimo duomenimis paremtą pranešimą, kokią svajonių biblioteką įsivaizduoja patys vaikai, o viešnia iš Latvijos Silvija Tretjakova supažindino, kaip su vaikais dirbama Latvijos nacionalinėje bibliotekoje.
Spalio 18 d. Nacionalinėje bibliotekoje įvyko antrojo paauglių ir jaunimo literatūros konkurso baigiamasis renginys. Iš devyniolikos gautų rankraščių į jo finalą buvo atrinkti trys geriausiais pripažinti kūriniai: Dainos Opolskaitės Ir vienąkart, Riči, Ilonos Ežerinytės Sutikti eidą ir Lauros Varslauskaitės Mano didelis mažas aš.
Į vertinimo komisiją įėjo vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, literatūros kritikės Danguolė Šakavičiūtė ir Eglė Baliutavičiūtė, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos atstovė Rūta Elijošaitytė ir mokytojas Marius Mikalajūnas. Knygą nugalėtoją tradiciškai lygiomis teisėmis rinko ne vien komisija, bet ir jaunieji ekspertai – šio konkurso knygų skaitytojai.
Antrojo paauglių ir jaunimo literatūros konkurso nugalėtoja tapo knygos Ir vienąkart, Riči autorė D. Opolskaitė. Jai įteiktas pagrindinis 2900 eurų apdovanojimas. Renginyje buvo iškilmingai paskelbta trečiojo paauglių ir jaunimo literatūros konkurso, kurį inicijavo leidykla „Alma littera“, pradžia. Rankraščius jam galima teikti iki 2017 m. liepos 1 d.
Spalio 25 d. A. ir A. Tamošaičių galerijoje „Židinys“ vyko popietė su vaikų leidyklos „Tara Books“ atstovais. Iliustruotų knygų leidyklą ir knygos meno bei rezidencijų centrą „Tara Books“, įsikūrusį Čenajuje, Pietų Indijoje, daugelis vadina vienu iš šiandienos knygų pasaulio stebuklų. Visame pasaulyje žinoma unikali leidykla įvairiomis kalbomis leidžia daugiatiražes rankų darbo knygas. Dažniausiai „Tara Books“ knygos spausdinamos šilkografijos būdu ant rankų darbo popieriaus, rankomis sulankstomos, įrišamos ir sunumeruojamos.
Susitikime dalyvavo leidyklos atstovai Chinnasamy Arumugam ir Helmutas Wolfas. Juos kalbino ir apie bendradarbiavimą pasakojo menotyrininkė dr. Giedrė Jankevičiūtė, o pažinties pradžią priminė dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir projektų vadovė Rūta Nanartavičiūtė užsiminė, kad ši leidykla numato išleisti ir lietuvių autorių knygų.
Lapkričio 4 d. Rašytojų klube vyko Ramutės Skučaitės jubiliejinis vakaras, kuriame buvo pristatyta nauja poetės vertimų knyga suaugusiesiems ir knyga vaikams Tai priimki, kas priklauso (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Renginyje dalyvavo autorė, rašytojas Rimvydas Stankevičius, literatūrologai Viktorija Daujotytė ir K. Urba, dailininkė Jūratė Račinskaitė, aktorius Gintaras Mikalauskas ir kt. Vakarą vedė Valentinas Sventickas.
Lapkričio 5 d. VJLD skaitykloje vyko Evelinos Daciūtės ir dailininkės Aušros Kiudulaitės knygos Laimė yra lapė (leidykla „Tikra knyga“) pristatymas. Tai knyga apie dosnumą, praradimo liūdesį ir atradimo džiaugsmą. Ir apie laimę. Į pristatymą atvykę laimės ieškotojai galėjo susipažinti su knygos autorėmis, veikė kūrybinės dirbtuvės, iš kurių dauguma išėjo laimingesni, nei atėjo. Renginį vedė aktorė Daiva Rudytė.
E. Daciūtei tai penktoji knyga, o A. Kiudulaitė šiuo kūriniu debiutavo Lietuvos vaikų literatūroje, nors iliustracijų pasaulyje ji ne naujokė. Anksčiau Aušra kūrė interaktyvių žaidimų dizainą, o šiemet Bolonijos vaikų knygų mugėje pateko į konkurso „Silent Book“ finalą. Neseniai paaiškėjo, kad knyga Laimė yra lapė atrinkta ir į tarptautinio iliustracijų konkurso „Nami Concours 2017“ finalą.
Lapkričio 12 d. VJLD skaitykloje knygos Tautiška giesmė (leidykla „Tikra knyga“) kūrybinė grupė ir darželis „Aukštyn kojom“ pakvietė vaikus į netradicinę istorijos pamoką ir kūrybines dirbtuves. Buvo iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas, vyko interaktyvus knygos skaitymas ir netikėtos kūrybinės improvizacijos.
Lapkričio 14–20 d. vyko Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, skatinanti puoselėti skaitymą balsu, šiaurietiškas pasakojimo tradicijas ir literatūrą. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė Šiaurės šalyse rengiama dvidešimtą, Baltijos šalyse – devynioliktą kartą. Renginyje visose šalyse vienu metu organizuojami skaitymai balsu, lankytojai kviečiami į parodas, debatus ir kultūros renginius tūkstančiuose bibliotekų, mokyklų ir kitų žmonių susibūrimo vietų.
Šiemet skaitymus rengė daugiau kaip 500 Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigų. 2016 m. Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „Ateitis Šiaurės šalyse“, tad šis motyvas atsispindėjo visose skaityti balsu parinktose knygose. Skaitymas balsu prasidėjo devintą valandą ryto. Vaikams buvo skaitoma ištrauka iš norvegų autoriaus Stiano Hole knygos Garmano vasara.
Šiaurės šalių bibliotekų savaitės metu Nacionalinėje bibliotekoje vyko rytiniai skaitymai, buvo rodomas švedų filmas visai šeimai „Ledo drakonas“, o lapkričio 17–gruodžio 18 d. – eksponuojami septyniolikos iliustruotojų iš Alandų ir Farerų salų, Danijos, Grenlandijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos darbai. Didelė dalis autorių yra pelnę tarptautinių apdovanojimų, pristatyti prestižinei Šiaurės Tarybos vaikų ir jaunimo literatūros premijai. Parodos „Su vėju!“ atidaryme dalyvavo jos kuratorė Ulrike Nickel ir viena iš dalyvių – iliustruotoja Jenny Lucander iš Suomijos.
Kaip ir kasmet nuo 2005-ųjų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama „Metų knygos rinkimų“ akcija vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.
Šiemet knygų penketukai išrinkti tik trijose kategorijose: suaugusiųjų prozos, suaugusiųjų poezijos ir vaikų knygų. Pasak vaikų ir paauglių knygų vertinimo komisijos pirmininkės Renatos Šerelytės, šiemet paauglių knygų penketukas nepateiktas dėl nepakankamai kokybiškų tekstų.
Vaikų knygų penketuką šiemet atrinko Renata Šerelytė (komisijos pirmininkė), Goda Baranauskaitė (Vilniaus universiteto magistrantė), Rūta Elijošaitytė (VšĮ „Laikas skaityti“ direktorė), Eglė Nachajienė (lietuvių kalbos mokytoja ekspertė) ir Asta Skujytė-Razmienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė).
Pretendentės į vaikų Metų knygos titulą:
Jurgos Baltrukonytės Filmukai, iliustravo Algis Kriščiūnas (Alma littera, 2016), Aido Jurašiaus Akmenukų pasakos, iliustravo Jurga Šarmavičiūtė (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2015), Nadios Kovaliovos, Meškis ir Žąsis, iliustravo autorė (Nieko rimto, 2015), Gendručio Morkūno Traškančios žvaigždės, iliustravo Marius Zavadskis (VšĮ Aštuntoji diena, 2015), Selemono Paltanavičiaus Maži ežiuko sapnai, iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė (Nieko rimto, 2015).
Daugiau informacijos žr. svetainėje „Metų knygos rinkimai“.
Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas ir IBBY Lietuvos skyrius tradiciškai kviečia vaikus ir paauglius rinkti mėgstamiausių knygų penketukus. Penkių 2016 m. perskaitytų ir labiausiai patikusių knygų sąrašus (anketas), prasidedančius nuo labiausiai patikusios knygos, iki 2017 m. kovo 20 d. prašom siųsti adresu: Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius arba el. paštu: r.tamuliene@lnb.lt. Pageidaujami ne kolektyviniai, o individualūs knygų penketukai.
Daugiau informacijos žr. Vaikų literatūros informacijos svetainėje.
Iki Naujųjų metų dar galima pateikti savo nuomonę dėl reikšmingiausių lietuviškų knygų vaikams. Balsuokite adresu: www.lnb.lt/100knyguvaikams.
Rašė R. K.
Partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Gerbiamieji!
„Rubinaitis“ išgyveno 2016-uosius, nors ir negavo jokių fondų finansinės paramos. Už tai esame dėkingi savo autoriams, bendradarbiams, IBBY Lietuvos skyriaus nariams ir, žinoma, prenumeratoriams.
Prenumeratoriai – ir mūsų viltis 2017 m. Jau galite užsukti į „Lietuvos paštą“. Arba kitąmet antrą kiekvieno ketvirčio mėnesį. Apgailestaujame, kad teko padidinti žurnalo kainą. Mums tai tarsi šiaudas stengiantis išlikti.
Nors… gal ateinančios Kalėdos ir mus, ir Jus visus vėl privers patikėti, kad ir mūsų laikais fėjų vis dėlto būna!
Žurnalas „Rubinaitis“, 2016 Nr. 4 (80)
