ŽVILGSNIS Į LENKIJOS NE TIK VAIKŲ LITERATŪRĄ

 

Bohdano Butenkos iliustr.
Bohdano Butenkos iliustr.

– Małgorzatos Cackowskos, Anitos Wincencjusz-Patynos ir Grażkos Lange knyga Look! Polish Picturebook! suteikia galimybę pažinti iliustravimo meno Lenkijoje raidą ir lenkų dailininkų sukurtas knygas. Ar leidiniu, atskleidžiančiu menininkų ir jų sukurtų knygų išskirtinės vertės panoramą, norite propaguoti Lenkijos pasiekimus šioje – paveikslėlių knygų – dailės šakoje?

– Šiuolaikinės lenkų paveikslėlių knygos, nūdien pasaulyje ganėtinai vertinamos, nėra nei efemeriškas, nei vienkartinis pastarojo dešimtmečio pasiekimas. Ir knygoje, ir parodoje rodome kai kurias ištakas, veikiau netgi grafinio apipavidalinimo tradicijų tęstinumą Lenkijoje, o kartu ir tai, kas nauja. Parodome, kad šiuolaikiniai kūrėjai turi pirmtakus. Darome išvadą, kad tokių menininkų kaip Bohdanas Butenko, Januszas Stanny DNR esama kiekviename. Nėra menininkų, kurie neturėtų jų genų.

Užgriebiame ketvirtojo dešimtmečio giją – avangardą, nuo kurio prasideda lenkų grafinio apipavidalinimo menas (turiu omenyje Franciszką Themerson), vėliau – labai intensyvią šeštojo dešimtmečio pabaigą ir auksinius septintąjį–aštuntąjį dešimtmečius, kai formavosi vadinamoji Lenkijos iliustravimo mokykla (daugiausia Varšuvos dailės akademijos aplinka, Jano Szancerio mokiniai), ir lyginame tą meną su šiandien sėkmės sulaukiančių jaunesniosios ir jauniausiosios kartų paveikslėlių knygų dailininkų kūryba.

Nūdienių ir ankstesniųjų lenkų menininkų pasiekimai, kaip prisimindamas savo kūrybinės jaunystės laikus nesyk tvirtino Józefas Wilkońis, daugiausia radosi iš jų kelionių ir inspiracijų. Kadaise menininkai lygiai taip pat sėmėsi kūrybinio įkvėpimo: keliavo po pasaulį ar iš dirbtuvės į dirbtuvę. Skatinami viso pasaulio įtakų, o kartu semdamiesi iš didžiulio savo šalies kūrėjų paveldo, jaunosios kartos menininkai tampa savo meistrų įpėdiniais. Vertais įpėdiniais, ne sekėjais.

– Ar šiuolaikinių menininkų sėkmę lemia ir moderniosios technologijos?

– Taip, ypač technologijos, leidžiančios knygas projektuoti ir spausdinti įvairiais būdais, naudojantis milžiniškomis tiek tradicinės, tiek skaitmeninės gamybos galimybėmis. Wilkońis – puikus pavyzdys, rodantis, kad galima žavėtis kiekvienu gamybos būdu. Knyga Maištingasis elektronas (Zbuntowany elektron) šio aštuoniasdešimtmečio menininko sumanymu sukurta planšetiniu kompiuteriu. Technologijos, pažanga jam patinka, jis tuo naudojasi, kad sukurtų šiuolaikiškai įdomius darbus. Taigi neturėtų stebinti, kad kompiuterinės grafikos projektavimo galimybes maksimaliai ir kūrybingai panaudoja jaunieji menininkai.

Reikia propaguoti ne vien asmeninius kūrybinius dailininkų pasiekimus, bet ir lenkų paveikslėlių knygų sėkmę, nes mums rūpi, kad mūsų knygos pasiektų kuo platesnį skaitytojų ir jomis besidominčių specialistų – tyrėjų, mokslininkų, bibliotekininkų – ratą. Akivaizdus vertingas lenkų indėlis į paveikslėlių knygų kūrimą iki šiol nepastebėtas ir neįvertintas šios srities užsienio tyrėjų moksliniuose veikaluose.

– Knygos Look! Polish Picturebook! pirmojoje dalyje pristatomos skirtingų kartų menininkų – klasikų ir šiuolaikinių kūrėjų – poros. Antrojoje dalyje supažindinama su 55 asmenybių kūrybinėmis biografijomis ir įdomiausiais darbais. Iš tiesų iliustracijų pavyzdžių šioje knygoje gerokai daugiau nei kūrėjų.

– Leidinyje Look! Polish Picturebook! knygas rodome kaip visumą, neakcentuojame vien iliustracijų. Jų autoriai yra ir rašytojai, ir iliustruotojai. Pastarieji dažnu atveju yra viso knygos sumanymo autoriai.

Knygos lyginamojoje dalyje suporuodami ankstesniųjų laikų kūrėjus su naujaisiais, parodome ne vien iliustracijas, atkreipiame dėmesį ne vien į grafinį apipavidalinimą, projektavimą; čia atskleidžiame, ką sugeba iliustruotojai, kai iškeltas tikslas sukurti abėcėlę, konceptualią knygą (nupasakojančią kokį nors reiškinį, idėją) arba vaizdu perteikti poeziją, net peizažą (pavyzdžiui, Marios Uszackos ir Piotro Fąfrowicziaus pora), kai tikslas – spalvinis, geometrinis iššūkis. Tokių sugretinimų iki šiol niekur nematėme.

Januszo Stanny iliustr.
Januszo Stanny iliustr.

Pavyzdžiui, lyginame Januszą Stanny ir Martą Ignerską. Parodome Stanny grafinę koncepciją ir kaip ją išplėtojo Ignerska. Panašus pavyzdys – Monika Hanulak, išdrįsusi naujai apipavidalinti garsiojo Ignaco Witzo iliustruotą Pampilio; knyga netgi labai panašių spalvų, bet gerokai patobulinta. Naudodama naująsias technologijas, menininkė įlieja, tarkim, fluorescenciškų spalvų, gyvūnus paverčia žmonėmis – tai visiškai pakeičia pasakojimą. Paveikslėlių knygoje kuriama savotiška vaizdo ir teksto sąsaja. Tad Hanulak apipavidalintas Pampilio visiškai naujas, kitoks nei Witzo sukurtasis.

Parodome tęstinumą ir raidą: ir geriausius itin naujoviškus projektus, ir jų autorius įkvėpusius, sužavėjusius šaltinius. Gabus jaunimas nenukrito iš dangaus; vieni niekada neslėpė savo mėgstamų meistrų, pavyzdžiui, Marta Ignerska, bet esama ir menininkų, įsitikinusių, kad kuria visiškai savitą stilių ir dailės šaką – picturebook, nors tai jau keliasdešimt metų visame pasaulyje itin populiari knygų kūrimo forma.

Monikos Hanulak iliustr.
Monikos Hanulak iliustr.

– Leidinys Look! Polish Picturebook! atskleidžia ir Lenkijos istoriją. Vaikams skirtą meną Lenkijos Liaudies Respublikos laikais buvo sunkiau cenzūruoti, tad autoriai ir iliustruotojai vaikų knygose drįsdavo pasakyti daugiau nei kitur. Sunkus menininkams buvo ir santvarkos permainų metas amžių sandūroje.

– Tarp septintojo–aštuntojo dešimtmečių kūrėjų buvo tarnavusių ne menui, o propagandai, bet būta ir menininkų, ieškojusių išraiškos laisvės. Iš tiesų tuometinė valdžia knygų iliustravimą laikė sistemai nepavojinga dailės šaka, todėl tam tikrą avangardą leisdavo. Anuomet Lenkijoje menininkai buvo sukūrę labai originalių apipavidalinimo stilių, turėjo savo dirbtuves, be to, neretai dirbdavo valstybinėse leidyklose – tokiose kaip į knygas vaikams orientuotos „Nasza Księgarnia“ ar „Czytelnik“ – meniniais redaktoriais ir taip darė įtaką knygų meninei kokybei.

Tiesa ir tai, kad santvarkos permainų metai Lenkijos kultūrai, ypač knygų leidybai, buvo ganėtinai tragiški, o išlaisvėjusią rinką dešimtajame dešimtmetyje užplūdo pigi masinė produkcija. Bet jau 2003 m. lenkų menininkai sugebėjo gerai pasirodyti Bolonijos knygų mugėje, kur Lenkija buvo pakviesta dalyvauti kaip garbės viešnia. Nuo tada regime lenkų knygos kūrimo meno pakilimą, pasipylė talentų, o svarbiausia – jais susidomėta pasaulyje.

– Paveikslėlių knygų kūrimą laikome dailės šaka, tad ar vienareikšmiškai manome jas esant meniškesnes, vertingesnes, ambicingesnes? Esama daug – kartais prieštaringų ir painių – paveikslėlių knygos apibrėžimų.

– Ne, ne meniškesnes, tai klaidingas įsitikinimas. Paveikslėlių knyga – tai kiekvienas darbas, vaizdu ir tekstu arba tik vaizdu perteikiantis tam tikrą visumą, idėją, prozos ar eiliuotą pasakojimą. Dažnai tai ir autorinė knyga, t. y. sukurta vienintelio kūrėjo. Tačiau rinkoje esama ir daug šį apibrėžimą atitinkančių, bet labai menkos estetinės vertės paveikslėlių knygų. Skirtumą daugiausia lemia teksto ir vaizdo ryšys – jo pobūdis ir kokybė. Apie įvairius šio ryšio tipus rašo Maria Nikolajeva ir Carole Scott: pavyzdžiui, kad tekstą ir vaizdą gali sieti simetrinis ryšys, suteikiantis mažiausiai galimybių interpretuoti, kad būna ir kontrapunktinių ryšių, kur tekstinis pasakojimas suteikia dar daugiau įtaigos vaizdui arba atvirkščiai. Be to, esama vadinamųjų postmodernistinių knygų – galbūt tikrai pačių „meniškiausių“, – kuriose susiejami įvairūs meno stiliai ir šakos, knygų, laužančių nustatytas formos ir turinio ribas. Joms būdinga referentiškumas, ironija. Tai nepaprastai originalios, išskirtinės, stebinančios knygos, sukurtos tikrų meistrų.

Klasikiniai pavyzdžiai – Maurice’o Sendako Kur tie pabaisos (Where the Wild Things Are) arba Ar pažįsti Pepę Ilgakojinę (Känner du Pippi Långstrump?), sukurta dviejų autorių – Astridos Lindgren (teksto autorės) ir Ingridos Vang Nyman (Pepės įvaizdžio kūrėjos), kuri savo piešiniais paryškino išskirtinį šios garsios veikėjos būdą. Itin meniškos lenkų paveikslėlių knygos pavyzdys – Piotro Młodożenieco sukurtas Jano Brzechwos eilėraštuko „Kybur vybur“ („Entliczek-pentliczek“) apipavidalinimas: tai pikseliais  išskaidytas, tapybišką efektą sudarantis vaizdas, išdėstytas komikso seka langeliais, į kuriuos tarsi išdalijama dvieilio pasakojimo struktūra žaidžiant vaizdo fragmentais, sukuriančiais kone atskirus kūrinius. Išskirtinė menininkė yra Marta Ignerska, kurią suporavome su Stanisławu Zameczniku: kurdamas Stebuklinguosius trikampius (Czarodziejskie trójkąty) Zamecznikas gana tiksliai iliustruoja Marios Terlikowskos tekstą, o Ignerska savo konstruktyvistiniuose sumanymuose Tikroviškoje pasakoje (Prawdziwa bajka), kurios pats pavadinimas yra oksimoronas, geometrinėmis figūromis siekia ko kita. Ji efektingai iliustruoja dviejų jaunuolių kelionę. Lenkų menininkų, kuriančių paveikslėlių knygas, sumanymai dažnai iš tiesų įdomūs ir įvairūs.

Na, ir dar apie apibrėžimą… Žodį picturebook vartojame tarptautiniame kontekste, kalbėdami angliškai, savo krašte derėtų kalbėti apie paveikslėlių knygas. Mes, tyrėjai, picturebook sutartinai rašome vienu žodžiu pabrėždami vaizdo ir teksto vientisumą (pobūdį, meno šaką), tokį apčiuopiamą kūrinį vertiname kaip visumą, projektuojamą atvartuose, kai tik verčiami puslapiai atskleidžia tolesnį pasakojimą.

Martos Ignerskos iliustr.
Martos Ignerskos iliustr.

– Bohdano Butenkos, Józefo Wilkońio, Januszo Stanny, Januszo Grabiańskio ir daugybės kitų kūryba buvo žinoma tarptautinėje knygų grafikos arenoje praeito amžiaus šeštajame– aštuntajame dešimtmečiais, o šio šimtmečio pradžioje lenkų knygos – ir paveikslėlių knygos – iliustravimo meno raida vėl įgavo pagreitį ir užbrėžė naujus aukštus orientyrus. Pawełas Pawlakas, Aleksandra ir Danielis Mizielińskiai, Marta Ignerska, Małgorzata Gurowska, Iwona Chmielewska, Katarzyna Bogucka – šie nūdienos kūrėjai pelno apdovanojimus prestižiniuose konkursuose, jau keletą metų nuolat premijuojami Bolonijoje. Kuo išsiskiria pasaulyje lenkų iliustracijos?

– Knygų kūrimo menas Lenkijoje – tai, kaip minėjau, neabejotinai Januszo Stanny ir Bohdano Butenkos DNR. Tai ir spauda, ji mums svarbiausia. Vienas žymiausių pavyzdžių – Jano Młodożenieco iliustruota Wiktoro Woroszylskio knyga Pelių reikaliukai (Mysie sprawki), kurią atsivertę galime tiesiog pamąstyti apie spaudos funkcionalumą. Sumanymo esmė – eilėraštuką vizualizuoti spaudos galimybėmis: raidžių forma ir spalvos čia atlieka iliustracijų funkciją. Originalų šriftą, atliekantį vaizdo funkciją, nuolat vartoja Grażka Lange, savita rašysena puikuodavosi Bohdanas Butenko, Stanisławas Zamecznikas ir Henrykas Tomaszewskis. Iš jaunųjų menininkų verta atkreipti dėmesį į Aleksandros ir Danielio Mizielińskių sumanymą – knygą Kuo tapsi užaugęs (Co z ciebie wyrośnie), kurioje išmoningai derančiomis raidėmis iliustruojamos profesijos. Čia „perukų meistrė“ parašyta gauruotu šriftu, o „žmonių stūmikas“ – raidėmis, primenančiomis žmonių siluetus sausakimšame autobuse, ir pan.

Gebame kurti ir pasakomojo pobūdžio abstrakcijų knygas (angl. concept book). Tai knygos, mokančios sąvokų, raidžių, abėcėlės. Pavyzdžiui, Jano Bajtliko Auto, kurioje gausu vaikiškos vaizduotės sąvokų, svarbių šioje gyvenimo atkarpoje. Na ir, žinoma, Bohdanas Butenko, vaikiško piešinio schemas, įpročius, žmogeliukus pagaliukus, sąsiuvinio keverzones, kiekvieną knygos grafinio apipavidalinimo elementą panaudojantis meistras, vadinamas knygos architektu. Kaip tik jis ne sykį yra pabrėžęs, kad knyga – lyg megztinis: negalima ištraukti nė siūlo, nes iškart suirs. Kitoniška menininkė yra Ela Wasiuczyńska – ji, pavyzdžiui, įrodo, kad raidynas gali būti šilta ir maloni knyga (nes iliustracijos padirbtos iš pliušo, veliūro ir fliso), nors ir kartoninė. Autorės knygas galima pajausti liečiant, jos kupinos spalvų žaismės, nuotaikingos.

– Knyga Look! Polish Picturebook! ir lenkų paveikslėlių knygų paroda gegužę parodytos Rygoje, rugsėjo 8–spalio 15 d. – Vilniuje, o spalio–lapkričio mėn.  – Taline. Kaip jos sutiktos?

– Labai gerai! Toks sugretinimas išties naujoviškas. Beje, į tai atkreiptas dėmesys ne tik Latvijoje – ir iš kitų šalių tyrėjų gauname patvirtinimų, kad iki šiol tokio leidinio nebūta. Žinoma, yra paveikslėlių knygoms skirtų leidinių, kuriuose kalbama apie paskirų menininkų knygas arba apie kokius nors su jomis susijusius klausimus. Mūsų parengtas leidinys atskleidžia paveikslėlių knygų kaip įdomaus, gražaus reiškinio, ne vien vaikams skirtos meno šakos, kūrimo galimybes. Leidinys Look! Polish Picturebook! – tai paveikslėlių knyga apie paveikslėlių knygas. Vaizdinis jos dėmuo labai svarbus, ją galima skaityti įvairiais būdais gilinantis į tekstą ir vaizdą, ji originaliai suprojektuota, bet vis dėlto pirmiausia tai – mokslinė knyga! Mūsų sugretinimai, žinoma, yra leidinio autorių pasirinkimas. Tai mūsų koncepcija; galima dėl jos diskutuoti, polemizuoti, galima ją papildyti. Kad ir kokia ji yra, tai pirmoji tokio pobūdžio knyga!


Mokslų daktarė ir pedagogė Małgorzata Cackowska yra baigusi Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto Humanitarinį fakultetą. Šiuo metu – Gdansko universiteto Pedagogikos instituto Auklėjimo filosofijos ir kultūros studijų padalinio adjunktė. Domisi ir tyrinėja socialinius ir kultūrinius švietimo kontekstus, daugiausia – socialinę ir politinę prasmėkūrą tradicinėse ir naujoviškose paveikslėlių knygose vaikams. Kita jos tyrimų sritis – naujųjų išmaniųjų technologijų, ypač interaktyvių programų, šviečiamosios galimybės. Ji yra gausybės straipsnių, tyrinėjančių Lenkijoje ir pasaulyje leidžiamų paveikslėlių knygų vaikams edukacinį potencialą, autorė. Su keliomis leidyklomis bendradarbiauja kaip knygų konsultantė, su įvairiomis institucijomis, draugijomis ir fondais – kaip vaikų knygų ekspertė. Universitete skaito paskaitas apie vaikų knygas, sociologinių tyrimų metodologiją ir išmaniojo švietimo problematiką.

Iš lenkų kalbos vertė Aistis I. Savukynas


Žurnalas „Rubinaitis“, 2016 Nr. 4 (80)

 

Įžanginis

Elitinė vaikų literatūra

Straipsniai

ŽIEMOS VAKARO POEZIJA, ARBA JULIUS JANONIS IR ŠIANDIEN VERTAS SKAITYTI
NAUJŲJŲ LAIKŲ ANIMALISTINĖ PASAKA (LUISO SEPÚLVEDOS „APIE ŽUVĖDRĄ IR KATINĄ, KURIS IŠMOKĖ JĄ SKRAIDYTI“)
PASAKOJIMŲ SKLEIDŽIAMA VILTIES ŠVIESA (Skaldanti kultūra ir rankas sujungianti kultūra)*

Pokalbis

„MANĘS NEAPLEIDŽIA ŠIO PASAULIO BURTAI“

Mano vaikystės skaitymai

„SKAITYTI NEMOKĖJAU, O JAU TADA KNYGOS MANE TRAUKĖ!“

Paskaitykim, mama, tėti!

KALĖDŲ FĖJA

Atidžiu žvilgsniu

Mokymasis būti paauglio balsu ir akimis
„Paslauga mėnesiui“, arba Kaip atpažinti eidą
Kam reikia saulėtekių?
Ar būna moterų poečių?
„Verčiau jau paimčiau į rankas gyvatę...“

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai