Pas ką grįžta Natanas ir jo vaikai?

 

Virš. dail. Irma Gineikienė
Virš. dail. Irma Gineikienė

Natanas išmintingasis – tai klasika, tai garsioji Švietimo epochos vokiečių rašytojo Gottholdo Ephraimo Lessingo (1729–1781) drama, geriausiai žinoma savo tėvynėje, bet retsykiais atkeliaujanti ir į kitų valstybių teatrų scenas. Lietuvoje 2017 m. Kauno nacionaliniame dramos teatre ją pastatė Gintaras Varnas, kiek anksčiau, 2014-aisiais, pasirodė Antano A. Jonyno versta knyga.

Žinoma, kad ji gerokai pavėlavo į Lietuvą – ta iš XVIII amžiaus atkeliaujanti knyga, tas Natanas ir jo išmintis. Įsivaizduoju, kaip Natanas išmintingasis būtų pravertęs jaunystėje man ir į mane panašioms būtybėms: juk smegenys tuomet buvo imlesnės, širdis atviresnė, charakteris drąsesnis – klasikos išbandymų nesibaiminta.

„Variacija“ – taip Mirjam Pressler (1940–2019) įvardijo savo knygą Natanas ir jo vaikai *, Vokietijoje pasirodžiusią 2009 m. Kam ta „variacija“ skirta, kaip ji skamba ir kokių atgarsių mumyse palieka, rašysiu kiek vėliau. Visų pirma rūpi tarti kelis pagarbius žodžius jos autorei, Lietuvoje šiek tiek pažįstamai – gaila, kad tik šiek tiek ir kad tik neakivaizdžiai.

„Rubinaičio“ skaitytojams tikriausiai nebus sunku prisiminti dvi jos knygas, į lietuvių kalbą verstas Teodoro Četrausko. Kartusis šokoladas  – tai rašytojos debiutas. Knyga, Vokietijoje pasirodžiusi 1980 m., tebėra aktuali: niekur nedingo nei susvetimėjusios šeimos, nei jose augančios trapios būtybės, dėl visų savo bėdų kaltinančios per didelį svorį. Kai ateina laimė, pasiūlyk jai kėdę  – antroji Lietuvoje publikuota Pressler knyga, tėvynėje išleista 2004 m. Čia rašytoja mus nukelia į mergaičių globos namus, kuriuose saviraiškos skaudžiai ieško Lenkijos žydaitė Halinka, beje, ne tik saviraiškos… Nieko keista, kad rašytoja tiksliai atspindi nuskriaustų pokario vaikų būsenas – ji pati augo tokiuose namuose, kiek vėliau buvo priglausta krikščionių šeimos.

Pressler debiutavo vėlokai, būdama trisdešimt devynerių, – kaip daugybė talentingų vaikų ir jaunimo rašytojų, neskubėjusių rodyti savo pirmųjų bandymų, bet kaupusių gyvenimišką patirtį. Pressler studijavo vizualiuosius menus ir užsienio kalbas, kurį laiką gyveno Izraelyje, ten dirbo kibuce, savo šalyje yra išbandžiusi kuo įvairiausių užsiėmimų, kad ir prekybą džinsais.

Rašytoja apdovanota daugybe svarbių literatūrinių premijų, buvo nominuota H. Ch. Anderseno medaliui, tačiau tik nominuota, nors pateko net į trumpąjį sąrašą.

Vokietijai svarbūs jos vertimai iš anglų, olandų, hebrajų kalbų. Ne kas kitas, o Pressler išvertė žymųjį Anos Frank dienoraštį.

O dabar jau laikas atsiversti vieną paskutinių jos kūrinių – tą minėtąją variaciją, tą klasiko Lessingo perpasakojimą.

XXI amžiaus rašytoja su XVIII amžiaus klasiku elgiasi pagarbiai. Išsaugoma veiksmo vieta (Jeruzalė), išsaugomas ir laikas (kryžiaus karų epocha, 1192 metai). Tie patys veikiantieji asmenys, beveik tie patys… Štai išmintingasis žydas Natanas ir jo dukra Recha, net neįtarianti, kad ji – įdukra, štai ją iš gaisro gelbėjęs tamplierius Kurdas fon Štaufenas. Natano namus lanko dervišas Al Hafis, piktus kėslus rezga fanatikas Abu Hasanas. Rūmuose karaliauja sultonas, vairuojamas lengvos, bet gudrios sesers Sitos rankos.

Bet vaikinuko Gešemo, priglausto Natano namuose, Lessingo dramoje nėra. Knygoje jis labai svarbus. Nuo jo pasakojimo ir prasideda tekstas. „Ko gero, būsiu užmigęs po medžiu, kur priguliau vėlyvą popietę atsipūsti, kai karštis pasidarė nebeištveriamas, bet mane pažadino riksmai. Aukšti, šaižūs balsai, nevalingai pakėliau rankas ketindamas apsaugoti ausis. Iš pradžių nesupratau, kad rėkia žmogus“ (p. 11).

Knyga, prasidedanti gaisru, baigiasi žmogžudyste. Žiaurumo, nevilties, neteisybės ar bent jau dvejonių jausmo kupini beveik visi puslapiai, bet knyga nėra žiauri. Mėgstantiems idealizuoti senovę ji primena, kad pasaulis anais, neva romantiškais laikais buvo sudėtingas, nuotykiai – pavojingi, meilė – trapi, o gėris nebūtinai nugalėdavo.

Tekstas sukurtas monologų principu. Pasisakyti leista kiekvienam. Pamestinukui Gešemui, iš Vokietijos atklydusiai auklei Dajai, namų valdytojui Elijui… „Gyvenimas – tarsi šachmatų žaidimas, žmonės – ne kas kita kaip šachmatų figūrėlės, stumdomos šen ir ten aukštesnės jėgos“ (p. 78), – samprotauja dervišas Al Hafis. Tą prisitaikančią išmintį tartum paneigia Natanas: jo veiksmai taikūs, bet ryžtingi, jis tyliai laužo taisykles, įdukrindamas krikščionių kūdikį savo didžiojo gedulo akimirką: juk gaisre prarado gausią šeimą, tikėtina, dėl kitatikių kaltės.

Pressler išsaugo tai, kas Lessingo dramoje svarbiausia: pasakojimą apie Natano apsilankymą pas sultoną, istoriją apie žiedo dalybas. Tačiau jos tekste žmonių portretai kur kas spalvingesni, sklidini nutylėtų jausmų gelmės. Ir atmosfera, ta Jeruzalės ir jos apylinkių pajauta, nuteikianti poetiškai, pakylėtai, galbūt – maldingai. Gešemas pasakoja: „Vienas kupranugarių varovas, iškart už miesto sienų išsitraukęs lenktą kardą, kad galimiems plėšikams parodytų, jog yra pasiruošęs gintis, uždainavo – keistą, tolygią, raminančią melodiją. Garsas buvo toks, tarsi dainuotų akmenys, tarsi dūgztų oras, tarsi niūniuotų sausi stagarai. Mano mintys susiliejo prieš akis, vaizdiniai, kurių aš, buvau tikras, niekuomet nepamiršiu: uolos, kaktusai kelkraštyje, mirguliuojanti jūros linija, retsykiais pasirodanti ir vėl pradingstanti horizonte“ (p. 167).

O po šios citatos jau laikas ištarti palankius žodžius ir rašytojai, ir knygos vertėjai Indrei Klimkaitei: visas tekstas nuo pirmos iki paskutinės eilutės ir tikrai yra kaip akmenų daina, kaip oro dūzgimas, kaip stagarų niūniavimas. Skaitydama pajutau ritmiką, ja patikėjau, įsijaučiau  – ir nenusivyliau. Štai kodėl žiaurumas skaitytojų neatbaido, o naivumas neapleidžia: gėrio pergale vargu ar kas patikės, bet kad žmonės – tik šachmatų figūrėlės, abejos. Džiugu, kad knyga pateko į patyrusios vertėjos rankas. Baisu ir pagalvoti, kaip būtų nupiginęs tekstą skubotas, atsainus vertimas.

O dabar manęs laukia kebliausias darbas: atėjo laikas apibrėžti, kas šios knygos adresatas, koks.

Spėju, kad knyga bus naudinga ir tikybos, ir etikos pamokose. Ji po lygiai pravers gimnazijose, kuriose dėstoma lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių kalbomis. Neabejoju, kad Nataną ir jo vaikus aptars ateitininkai, galbūt ir Romuvos puoselėjama jaunoji karta. Žinau, kad Lietuvoje esama tamplierių gerbėjų, ką jau kalbėti apie keliauninkus, pasirengusius vykti Jeruzalės link. Kitaip tariant, knyga skirta sąmoningai jaunuomenei ir jos ugdytojams.

Nei pigaus populiarumo, nei komercijos laikina banga šiai knygai negresia, ji niekada nenupigs, nesiūbuos ant „madinga ar nebemadinga“ sūpuoklių – juk parašyta išrinktiesiems, nesibaiminantiems inteligencijos ir intelektualumo tykančių slenksčių.

Pradėję sklaidyti šią knygą, įsitikinsite: leidėjai gerbia skaitytojus. Rasite autorės žodį, taip pat ir išsamų pasakojimą apie ją. Minimos tekstui aktualios istorinės datos, citatos turi tikslias nuorodas, yra ir žodynėlis, suprantamai paaiškinantis keblius žodžius, svarbius vardus ir vietovardžius. Neįtikėtina, bet dažnokai pastaruoju metu vartojamas terminas hospisas nėra joks naujadaras, jis atkeliavo pas mus iš labai senų laikų…

Namai, jų jausmas, jų ieškojimas ir ilgesys – būdingas Mirjam Pressler kūrybos bruožas. Natanui ir jo vaikams, atkeliavusiems į XXI amžių, taip pat reikia namų – tokių, kuriuose knygų lentynos glaudžia išmintį.

______________________________

* Pressler Mirjam. Natanas ir jo vaikai / iš vokiečių k. vertė Indrė Dalia Klimkaitė. Vilnius: Magnificat leidiniai, 2020. – 222 p. ISBN 978-609-8197-22-8

 

 

Žurnalas „Rubinaitis“, 2020 Nr. 3 (95)

 

Įžanginis

PASAKŲ KLASIKA IR KANONAS

Straipsniai

LIETUVOS ŽYDŲ VAIKYSTĖS PASAULIS  GRIGORIJAUS KANOVIČIAUS IR  ICCHOKO MERO KŪRYBOJE

Mano vaikystės skaitymai

„VIS DAR LAUKIU LIETUVIŠKOSIOS ASTRIDOS LINDGREN“

Sukaktys

PILKOJO DAINORĖLIO GIESMĖ VERKIANČIAME BERŽELYJE (100-osioms Pauliaus Širvio gimimo metinėms)
ŽAISMINGAS IR IŠMINTINGAS VAIKŲ ADVOKATAS, ARBA VAIKAI IR SUAUGUSIEJI GENDRUČIO MORKŪNO KŪRYBOJE (60-osioms rašytojo gimimo metinėms)

Atidžiu žvilgsniu

Visi mes – drumsti vandenys

Bibliografija

2021 m. VAIKŲ LITERATŪROS DATOS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai