ROBERTO INGPENO KALBA, PASAKYTA JAM ĮTEIKUS H. CH. ANDERSENO MEDALĮ (80-osioms gimimo metinėms)

 

Nuotr. iš: evlena.livejournal.com.
Nuotr. iš: evlena.livejournal.com.

Laimėti Hanso Christiano Anderseno premiją už iliustracijas man nepaprastai svarbu1. Didelė garbė atsidurti sąraše tarp ankstesniųjų laimėtojų iš įvairių pasaulio šalių. Didžiuojuosi, kad premijai buvau pristatytas savo šalies, kad mano darbai pateikti vertinti tokiai iškiliai tarptautinei vaikų literatūros žinovų grupei. O labiausiai didžiuojuosi, kad esu australas ir kad gaunu šį apdovanojimą kartu su australų rašytoja Patricia Wrightson.

Dėkoju IBBY, Enai Noel, Maurice’ui Saxby ir daugeliui kitų, patikėjusiais tiek manimi kaip iliustruotoju, tiek ir mano patirtimi, ką patvirtina ir šis apdovanojimas.

Iliustracijos panašios į mūsų gyvenimus, jos turi savo tolimąjį planą, arba foną, artimąjį planą ir vaizduotės erdvę. Didysis skirtumas tas, kad iliustracijose tolimąjį ir artimąjį planus regime vienu metu; mūsų gyvenimuose tolimasis planas dingsta, išnyksta kiekvieną dabarties akimirką, o artimasis planas yra kiekvieno ateitis.

Vertinant gyvenimo kokybę, mano akimis, svarbu ne tiek atpažinti, suprasti tolimąjį planą – kuo buvome, ką nuveikėme, kad esame tokie kaip šiandien, – kiek apžvelgti iš gyvenimo kylančius klausimus, tarsi jie būtų mūsų ateities pamatas. Klausimai, svajonės ir siekiai, išnirę iš mano gyvenimo tolimojo plano, susiformavo vaizduotės erdvėje ir dabar laukia ženklo iš tikrovės, kad imtų modeliuoti mano artimąjį planą.

Štai tie klausimai. Kodėl rašau ir iliustruoju vaikams? Kodėl vaikai skaito? Kaip iš tiesų pervesti žmogų per prarają, žiojinčią tarp to, ką vieni jau puikiai žino, o kiti su tuo dar nėra gyvenime susidūrę? Kur dingsta papasakotos istorijos? Kaip sutvarkyti mintis, kurios pilnos faktų, įtampos ir realybės, kad vis dėlto jose liktų erdvės vaizduotei?

Tapydamas mentalinį vizualios struktūros paveikslą pamėginsiu paaiškinti, iš kur kilo šie klausimai.

Pati tolimiausia matoma neryški linija yra horizontas. Ta erdvė turi patrauklių laimingos vaikystės ir jaunystės vietos, kurią iki šiol garbiname, požymių. Man tai – vieta, kur gyveno tokie žmonės kaip Marjorie Wood. Manau, norite apie ją šį tą sužinoti, kad galėtumėte nuspalvinti savo paveiksle. Ji gyveno sename, vijokliais apaugusiame Kento namelyje, netoli mano vaikystės namų Džilonge, Australijoje. Tais laikais, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, mūsų namas buvo modernus, bet stovėjo greta seno sodo. Ant jo metė šešėlį trys milžiniški ąžuolai, kuriuos Marjorie galėjo akimirksniu paversti buriniais piratų laivais, neįveikiamomis pilimis, cirko palapinėmis, povandeniniais laivais, netgi erdvėlaiviais. Tai man buvo gyvos vaizduotės pamatas.

Robert Ingpen. Sapnų saugotojas. © IBBY
Robert Ingpen. Sapnų saugotojas. © IBBY

Marjorie mokėjo daug ką, bet pirmiausia – pasakoti. Mano vaikystė buvo kupina jos fantazijų, jos talento paversti tai, kas nerealu, pozityvia tikrove; jos apsimetinėjimo, kad yra geroji ragana, ir nepaaiškinamų dalykų, susijusių su keistomis būtybėmis ir keistais kūriniais, aiškinimo; jos magiškas protas buvo taip suderintas, kad vestų pamokas už realybės ribų ir mokyklos sienų.

Tolimojo plano kraštovaizdis labai lygus. Su šiuo kraštovaizdžiu eksperimentuoji stengdamasis įsivaizduoti dalykus, kuriuos žmonės, ypač mokslininkai, jau yra išaiškinę, taigi juos galima suprasti ir taikyti praktiškai. Jame nėra kalnų, tik kelios upės, nėra kelių, tik kalvos nubanguoja viena paskui kitą. Jokių įspūdingų eksperimento rezultatų, bet tos kalvos, kaip ir galite tikėtis, yra pirmųjų bandymų ir paklydimų laukas.

Lygumą, jau pradedančią įsilieti į artimąjį paveikslo planą, ima užstoti kažkokia tamsuma, ir paaiškėja, kad tai miškas. Ne aukštas ir brandus miškas, bet tankus ir žalias, kai kur, regis, neįžengiamas. Ir štai čia vienoj, čia kitoj jo vietoj laukia nauji vaizduotės galių bandymai, apimantys ir vaikų literatūrą. Tie iš jūsų, kurie pažįsta tokį mišką, atpažins kai kuriuos gamtosaugos dalykus ir kai ką iš augalų. Štai labai tankūs Vėjo gluosniuose2 želdiniai, o štai kruopščiai, meistriškai nupiešti Sendako augalai kaip laukinių pabaisų gyvenamoji erdvė3. Mažiau įspūdingos – vėjų nuolat užpustomų augalų iš Audros berniuko4 ir amžinai žaliuojančio Narguno5 ataugos. Maži, bet įsikibę vienas į kitą gauruotieji perujiečiai iš Australijos nykštukų6. Neaiškaus amžiaus, nesenstantis, bet mažai žinomas Dykinėjantis meškiukas7 ir piktžoles primenančių augalų įvairovė knygose Tai, ko niekad nebuvo8 ir Ne šiame pasaulyje9.

Visi šie augalai, kaip ir dar gausybė kitokių jų rūšių, priklauso tam miškui, yra jo turinys. Jie nejuda artimojo plano link, bet padeda ugdyti būtybes – klausimus – kurie štai išnyra iš tolimojo plano ir įsitaiso kaip baikštūs gyvūnai proskynoje prie tvenkinio. Ir lindi ten tarsi laukdami ženklo, kad jau saugu, kad jau galima pradėti daryti poveikį, imtis kurti artimąjį planą – ateitį.

O dabar labiausiai jaudinanti dalis – apie riziką bandant įveikti ribą tarp to, kas yra ir kas galėtų būti. Įsivaizduokite, kad tame tvenkinyje gyvena Garangečas10. Nors niekas jo nėra matęs, bet manoma, kad jis tūno pačiame tvenkinio dugne ir išnyra į paviršių tik pasimaitinti – praryti kokio neatsargaus padaro, kuris atklysta prie tvenkinio iš miško. Senieji vietiniai Australijos gyventojai savo šventoje vizijų žemėje tiki Garangeču kaip galinga jėga.

Ko gero, daiktiška ir technologiška šiuolaikinė etika skatintų atsikratyti šio pavojaus: išsiurbti iš tvenkinio vandenį ir sunaikinti Garangečą. Mano piešiniai sako: „Palikite jį ramybėje.“ Man Garangečas – labai gyvybinga vaizduotės erdvė, turinti išlikti visuose paveiksluose ir visuose gyvenimuose. Net jeigu komerciniais tikslais atrodytų labai svarbu nusausinti tvenkinį kaip šaltinį, neišsiurbkite iš jo per daug, siekdami parodyti Garangečą tikrovėje, viešai. Mat jo ten gali ir nebūti, o tada dingtų tikėjimas.

Vis daugiau savo gyvenimo skiriu išsaugoti vaizduotės erdvei – taip, kaip tą sugebu geriausiai daryti: kurdamas paveikslus, pasakojimus ir knygas vaikams. Suprantu, kad nedaug mano bandymų galima būtų tyrinėti lyginant su tikrove, išskyrus tik siekį paaiškinti, kodėl nusprendžiau vieną ar kitą dalyką sukurti arba iliustruoti. Daugiausia mane yra įkvėpę vaizduotės raiškos tyrimai, palikimo tyrimai – to palikimo, kuris pasiekė mus iš ankstesnių laikų, kad galėtume jį perkeisti, interpretuoti ir perduoti jaunajai kartai. Tas palikimas  – tai folkloro, mitų, legendų išmonė, žodinių pasakojimų ir rašytinės literatūros išmonė, kylanti ir išsaugoma sveikoje vaizduotėje. Tai daugybės nežinomų žmonių ir rasių, daugybės kūrybingų asmenybių, tokių kaip Jonathanas Swiftas, Robertas Stevensonas, Kennethas Grahame’as, taip pat meistro, kurį šiandien pirmiausia prisimename, – Hanso Christiano Anderseno, – paliktas lobynas. Tai tik keletas iš tų, kurie kuria visad lengvai prieinamą vaizduotės erdvę ir be perstojo sieja tolimąjį planą su artimuoju.

Jie mums primena, kad atsidurti vaiko vietoje, pamatyti vaikiškomis akimis kasdienybę yra savybė, būdinga retam suaugusiajam. Dar retesnis dalykas – išsakyti vaikiškas svajones vaiko kalba. Gyvas jaunatviškos vaizduotės ir fantazijos švytėjimas – tai jų menas ir mūsų paveldas. Galbūt jų kūryba reiškia ir kažką daugiau. Galbūt studijuojant vaizduotės erdvės panaudojimą, pritaikymą ir reikšmę mūsų artimasis planas gali pasirodyti kaip parengiamųjų darbų aikštelė, kurioje statomas tiltas leis žmogui pereiti per prarają, žiojinčią tarp to, ką vieni jau puikiai žino, o kiti su tuo dar nėra gyvenime susidūrę?

Baigdamas noriu dar kartą padėkoti Tarptautinei vaikų knygos tarybai už suteiktą garbę. Dėkui Kongreso organizatoriams už kilnumą ir už tai kad pakvietė mane į Japoniją kaip garbės svečią. Ir ačiū kongreso delegatams už kantrybę klausantis šios kalbos.

 Iš anglų k. vertė Kęstutis Urba

________________________________

1 Australų dailininkui ir rašytojui Robertui Ingpenui H. Ch. Anderseno medalis už iliustracijas buvo įteiktas 1986 m. rugpjūčio 20 d., taigi lygiai prieš trisdešimt metų, Tokijuje vykusiame IBBY kongrese. Tuo pat metu medalis už literatūrą vaikams atiteko australų rašytojai Patriciai Wrightson (Patrisijai Raitson). Ingpenas (g. 1936 m. spalio 13 d.) iliustravo ir parašė daugiau kaip šimtą knygų. Pastaruoju metu jis garsėja kaip vaikų klasikos iliustruotojas. Jo iliustruotas knygas Lietuvoje leidžia leidykla „Nieko rimto“. Kalba perspausdinama iš žurnalo „Bookbird“ (1986, Nr. 3–4, p. 27–30).

2 Kennetho Grahame’o knyga Vėjas gluosniuose (1908), kurią Ingpenas iliustravo 2007 m. Lietuviškai išleista 2011 m.

3 Kalbama apie vieną garsiausių paveikslėlių knygų – amerikiečio Astridos Lindgren atminimo premijos laureato Maurice’o Sendako (1928–2012) knygą Where the Wilds Things Are (1963).

4 Storm Boy – australų rašytojo Colino Thiele’o apysaka apie berniuko ir pelikano draugystę. Jos pagrindu 1976 m. sukurtas garsus filmas.

5 Autorius tikriausiai turi galvoje 1988 m. pasirodžiusią Patricios Wrightson apysaką The Nargun and the Stars, kurią jis pats iliustravo. Nargunas  (tariama: Nãgenas) – mitinė australų aborigenų būtybė, kurios didžioji kūno dalis yra akmeninė.

6 Kalbama apie Ingpeno parašytą ir iliustruotą knygą Australian Gnomes(1979), kuri yra pirmoji iš triptiko apie gauruotuosius perujiečius – būtybes, arbatiniu perplaukiančias Ramųjį vandenyną ir pasiekiančias Australiją.

7 Ingpeno knyga The Idle Bear (1986).

8 Things That Never Were – daug kartų leista Michaelio Page’o ir Ingpeno enciklopedinė knyga apie fantastines būtybes ir vietas, surankiotas iš viso pasaulio folkloro, mitų ir literatūros šaltinių.

9 Galbūt turima omeny Murray’aus Leinsterio mokslinės fantastikos knyga Out of This World (1958).

10 Orig. Gurrangatch – milžiniška ungurio pavidalo Australijos aborigenų mitų būtybė.


Žurnalas „Rubinaitis“, 2016 Nr. 3 (79)

 

 

Įžanginis

AR TAPS „STIRNIUKAS“ KANONU?

Straipsniai

„KODĖL JŪS MANĘS NEPAVADINOT JUSTINU MARCINKEVIČIUM?“
AMŽINAI MIELAS DEVYNIASDEŠIMTMETIS PŪKUOTUKAS

Mano vaikystės skaitymai

MANO VAIKYSTĖS ARKADIJA – MEŠKINĖS KAIME, PAŠIAUŠĖJE

Sukaktys

KONSTANCIJĄ PETRIKAITĘ-TULIENĘ PRISIMENANT (110-osioms gimimo metinėms)

Atidžiu žvilgsniu

Sunki paauglystės našta
Pirmosios varnų užkalbėtojo kovos

Bibliografija

2017 M. VAIKŲ LITERATŪROS DATOS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai