LAIŠKAI

Siūlau visiems lietuviams

Siūlau perskaityti Jay’aus Ashero knygą Trylika priežasčių kodėl. Joje pasakojama, kaip vienuoliktokas Klėjus Džensenas, grįžęs iš mokyklos, randa šūsnį senų garsajuosčių. Jose Hana Beiker, jo bendraklasė ir mergina, nusižudžiusi prieš tris savaites, iškloja savo gyvenimo istoriją. Tiksliau – kodėl nusprendė ją nutraukti.

Trylikoje garsajuosčių – trylika priežasčių, trylika istorijų, kuriose veikia vis kitas Hanos gyvenimo žlugdytojas. Klėjus – vienas iš jų. Vaikinas per naktį išklauso visas garsajuostes ir iš eilės siunčia jas kitam veikėjui.

Veiksmas vyksta keliais planais iš karto: Hanos prisiminimuose ir mintyse rašant tuos prisiminimus, bei Klėjaus prisiminimuose ir mintyse, kylančiose klausantis Hanos.

Garsajuostės neskirtos atsisveikinti su žiauriu pasauliu. Hana nemoralizuoja ir neverkšlena. Ji tiesiog pasakoja, kas nutiko. Tam tikra prasme tai kerštas, nes istorijų veikėjai priversti Haną išklausyti (mergina pagrasina, kad jei garsajuostės neapkeliaus visų, kam yra skirtos, jos bus plačiai paviešintos) ir pasidalyti savo paslaptimis. Kiekvienas sužino kitų nuodėmes, bet ir savosios būna atskleistos. Tai tarsi ataskaita, leidžianti kiekvienam iš tų žmonių suvokti, ką jis iš tikrųjų padarė. Kad suprastų, kas nutiko Hanai. Kad kiekvieno iš mūsų poelgis gali paveikti kitą. Juk niekad nežinai, ar tavo darbas nebus paskutinis lašas kito kančių taurėje.

Tik vienas iš tų žmonių yra tikrasis bjaurybė nusikaltėlis, kuris turėtų ilgam sėsti į kalėjimą. Kiti – paprasti žmonės, galbūt net nenorėję iš tikrųjų, sąmoningai pakenkti. Jie savo blogus darbus padaro iš kvailumo, bandydami atkeršyti kitiems, iš pavydo, baimės, siekdami sau populiarumo ar naudos.

Kiekvienas skaitytojas šioje istorijoje atpažins bent kelis bendraklasius, pažįstamus ar net save. Veikėjai net ne tikroviški, o gyvi. Pasakojimo realistiškumu istorija labai įtraukia, nuo knygos neįmanoma atsiplėšti, o dėl joje nagrinėjamų problemų aktualumo šio pasakojimo ilgai negalima išmesti iš galvos.

Hana ne tik įtaigiai ir kartu paprastai atpasakoja įvykius, bet ir svarsto, kodėl taip nutiko, tyrinėja aplinkinių charakterius, samprotauja, perskaito kelis savo kūrybos eilėraščius. Be to, kad ir kaip keistai skambėtų, istorija vietomis ir juokinga, nes Hana geba šmaikščiai apibūdinti „savo draugus“, sąmojingai atpasakoti dalį įvykių.

Labai svarbu, kad šią knygą perskaitytų kuo daugiau lietuvių, nes šalyje, kuri pirmauja savižudybių skaičiumi, kurios mokyklose nediskutuojama šia tema, o nagrinėjami Pilėnai, kuriantys klaidingą didvyriškumo supratimą, mokiniai turi kitu kampu pažvelgti į šią rimtą, skaudžią problemą. Knyga atskleidžia, kokius randus Klėjui, kuriam Hana buvo tokia brangi, palieka jos savižudybė, kiek skausmo ji sukelia artimiesiems, kaip elgiasi apie savižudybę mąstantis žmogus ir kaip jam padėti. Knyga skatina į neviltį puolusius žmones ieškoti pagalbos. Ir, svarbiausia, visiems primena, jog Viskas Yra Tarpusavyje Susiję. Lietuvoje nusižudo kas dvidešimtas žmogus, tad kiekvieno mūsų požiūris, bendravimas, elgesys ir pastabumas gali išgelbėti gyvybę ir apsaugoti to žmogaus artimuosius nuo kančių.

Vaiva Būgaitė,

Vilniaus Tuskulėnų vid. m-klos 8a kl. mokinė

Vakaras su knyga ir draugu

Kai lapkričio vėjas plėšė nuo medžių paskutinius lapus, o į langą barbeno šalti lietaus lašai, Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 5a klasės mokiniai rinkosi į renginį „Vakaras su knyga ir draugu“. Vakaras buvo skirtas 2010 m. Šiaurės šalių bibliotekų savaitei. Penktokams šis renginys buvo paslaptingas, mįslingas, jaudinantis ir džiugus – juk naktį jie miegos bibliotekoje.

Penktadienis. Sutartą valandą mokinius pasitiko bibliotekos vedėja Danutė Petkuvienė. Mokinukams ji prisegė skaitymo nakties ženkliukus, uždegė žvakę – šviesos, šilumos, vakaro jaukumo simbolį. Vaikai paėmė į rankas danų rašytojos Lene’s Kaaberbøl knygą Dina, Gėdytojos duktė. Prasidėjo garsinis skaitymas. Perskaitę ištrauką, visi diskutavo, išsakė patirtus įspūdžius, įvertino Dinos, Silos ir jos tėvo elgesį.

Garsinis knygos skaitymas padėjo burti klasės, kuri suformuota tik šiais mokslo metais, kolektyvą. Juk prieš akis laukė visa naktis ir ilgas buvimas drauge. Diskusijas keitė rami muzika. Mokiniai liejo dėmeles dailininkės Sigutės Ach piešimo technika. Šiems „nerimtiems“ paišymams davėme „Magiškosios Šiaurės“ vardą. Kol piešiniai džiūvo, mokiniai ruošėsi Šiaurės šalių pristatymui. Į skaityklą žengė Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija. Mokiniai surado žemėlapyje atitinkamą šalį, vaidino, kvietė klasės draugus paragauti pagamintų patiekalų.

Vidurnaktis. Vaikai vaikšto po mokyklą ieškodami pasakos. Kelyje juos lydi bauginantys garsai, laksto nepažįstami gyvūnai, žybčioja stebuklingos liepsnelės. Mokiniai įveikė kliūtis ir surado stebuklingąją dėžę, o ant jos – Andri Snæro Magnasono knygą Mėlynosios planetos istorija, kurią turėjo perskaityti prieš miegą.

Laikrodis rodo antrą valandą nakties. Mokiniai tyliai skaito, o kai kas jau ir miega. Laikrodžio rodyklei rodant trečią valandą nakties, užverčiami paskutiniai knygos puslapiai. Ekrane – H. Ch. Anderseno pasaka „Mergaitė su degtukais“. Nuotaikinga, rami, Kalėdų švente dvelkianti pasaka užmigdo vaikus.

Šeštadienio rytas. Atidarę stebuklingąją dėžę, vaikai išsidalėjo skaitymo nakties pažymėjimus ir dovanas. Jų pasiimti atėję tėveliai apžiūrėjo ir įvertino piešinių parodą. Linksmi ir laimingi palinkėjome vieni kitiems ramaus savaitgalio.

Skaitymo nakties ženkliukus „Pepė“ sukūrė ir padarė mokytoja Audra Paulauskienė. Renginį organizavo bibliotekos vedėja Danutė Petkuvienė ir 5a klasės vadovė Danutė Paulienė.

Per 2010 m. Šiaurės šalių bibliotekų savaitę „Šaltinio“ pagrindinė mokykla pasipuošė gražiomis ketvirtokų sukurtomis puokštėmis, skirtomis Danijai, Islandijai, Norvegijai, Suomijai ir Švedijai, ir Šiaurės šalių vėliavėlėmis. Mokiniai piešė skaitytų knygų herojus, gamino knygutes ir surengė bibliotekoje parodą „Mano mėgstamas herojus“.

Danutė Petkuvienė,

Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja

 Žurnalas „Rubinaitis“, 2011 Nr. 1 (57)