„KARO ŽIRGO“ PAMOKOS

Šis straipsnis – Gintarės Adomaitytės pasiūlyto ir Kęstučio Urbos pradėto Pirmojo pasaulinio karo atspindžių vaikų literatūroje aptarimo tęsinys¹. Michaelio Morpurgo Karo žirgas² – tai knyga apie Pirmąjį pasaulinį karą, neabejotinai galinti mus daug ko išmokyti. Ji ypač pravarti mokyklose populiarioms integruotoms pamokoms, literatūros būrelių aptarimams ir diskusijoms. Šiame straipsnyje mėginsiu aptarti galimus tokių pamokų ir užsiėmimų metmenis, daugiau keliančius klausimų, nei duodančius atsakymų.

Literatūros (ir ne tik) pamokos

Pažintis su autoriumi. Michaelis Morpurgo (g. 1943 m., autoriaus pavardę lietuviškai reikėtų tarti Morpergas), ypač populiarus ir produktyvus anglų vaikų rašytojas (ir ne tik – taip pat poetas, dramaturgas, libretų autorius), parašė apie 120 knygų, kurios išverstos į 25 užsienio kalbas. Jo kūriniai apdovanoti ne viena literatūrine premija (Carnegie’io medalis, Vokietijos jaunimo literatūros prizas, Britų vaikų premija), ekranizuoti televizijoje ir kine.

Įdomu, kad būsimo vaikų knygų autoriaus mokykliniai metai nebuvo ypač sėkmingi: jis pakeitė ne vieną mokyklą, o savo ne visai laimingą mokyklinę patirtį vėliau aprašė knygoje Drugelis ir liūtas (angl. The Butterfly Lion). Londono universitete Morpurgo studijavo anglų ir prancūzų kalbas, įgijo mokytojo profesiją ir Kente mokytojavo pradinėje mokykloje. (Čia galimas šioks toks geografinis ekskursas – pasiūlykite mokiniams surasti Jungtinės Karalystės žemėlapyje Kento grafystę, sužinoti, kuo ypatinga jos geografinė padėtis, kuo šis regionas pasižymi, paaiškinti, ką reiškia būti tarp sostinės Londono ir žemyninės Europos, kodėl Kentas vadinamas Anglijos sodu ir t. t.)

Mokytojaujant išryškėjo Morpurgo pasakotojo ir rašytojo talentas. Pats jis šį savo gyvenimo momentą mena taip: „Mes kasdien skaitydavome vaikams knygas ir toji, kurią skaičiau savo klasei, buvo nuobodi. Supratau, kad turiu kažką daryti, ir papasakojau mokiniams tokią istoriją, kokias paprastai pasakodavau savo vaikams, – tai buvo panašu į muilo operą, bet juos sudomino. Mačiau, kad vaikai jaučia tos istorijos magiją, ir supratau, kad jaučiu ją pats.“³

Morpurgo kūryboje kartojasi išgyvenimo, atstumtųjų, atsiliekančiųjų pergalės temos, jai būdingas glaudus veikėjų ryšys su gamta, vaizdinga vyksmo vieta ir laikas – tokie kaip Kornvalis ar Pirmasis pasaulinis karas.

Karo žirgo genezė. Iš pradžių išsiaiškinkime, ar mokiniai žino, ką reiškia žodis genezė. Kokia jo kilmė? Kodėl svarbu žinoti kūrinio atsiradimo istoriją? Ar visų kūrinių genezę vienodai svarbu ir būtina žinoti? Ar keičiasi skaitymas žinant kūrinio genezę? Dabar pereikime prie konkretaus kūrinio – Michaelio Morpurgo Karo žirgo – genezės. Net nekantriausi skaitytojai neturėtų nusivilti, nes ir knyga, ir jos atsiradimo istorija be galo įdomios.

Karo žirgas išleistas 1982 m. Nauja susidomėjimo šiuo kūriniu ir jo vertimų banga nusirito 2011 m. įvykus Steveno Spielbergo filmo Karo žirgas (knygos ekranizacijos) premjerai. Galima tokia mokinių diskusija: kas yra ekranizacija? kokias teko matyti? patiko ar ne? kodėl? kokia ekranizacija laikytina pavykusi? Paties autoriaus požiūrį į karą nusako ši citata: „Štai ką padarė karas. Sudegino kūną. Nužudė mano dėdę. Privertė mano mamą raudoti. Aš augau supamas žalos, kurią padarė karas. Aš išmokau, kad galima atstatyti pastatus, bet gyvenimai sugriaunami amžiams.“⁴

Parašyti knygą apie Pirmąjį pasaulinį karą autorių įkvėpė trys dalykai. Su žmona apsigyvenęs mažame Devono grafystės miestelyje Iddesleighte ir įkūręs čia labdaros fondą „Ūkiai miesto vaikams“ (angl. „Farms for City Children“⁵), autorius sužinojo, kad net trys šio miestelio gyventojai vienaip ar kitaip susiję su žirgais ir Pirmuoju pasauliniu karu: jame kariavo, atsiminė, kaip armijai buvo perkami arkliai. Tai Pirmojo pasaulinio karo veteranas Wilfredas Ellisas, kapitonas Budgettas ir Albertas Weeksas – jiems autorius dėkoja knygos pradžioje. Morpurgo susimąstė apie arklių likimą Didžiajame kare (taip vadintas Pirmasis pasaulinis karas iki XX a. antrosios pusės), jam kilo mintis parašyti universalios kančios, išgyventos tame kare, istoriją, pamatytą arklio žvilgsniu.

Antrasis momentas – tikras įvykis Morpurgo įkurtoje „Ūkiai miesto vaikams“ stovykloje. Panašių stovyklų tikslas – suteikti didžiųjų miestų vaikams galimybę savaitę pagyventi ir padirbėti gamtoje, kaimo ūkyje. Kartą į šią stovyklą atvyko smarkiai mikčiojantis berniukas. Mokytojai perspėjo jo nekalbinti, nes mėginant kalbėti vaiką gali ištikti net panikos priepuolis. Ir štai kartą vakare Morpurgo pamatė berniuką su žibintu rankose stovintį arklidės tarpdury ir kažką kalbantį kumelei, o ši karpydama ausimis klausėsi laisvai besiliejančios vaiko kalbos.

Trečiasis, intertekstinis, momentas – F. W. Reedo 1917 m. aliejiniais dažais tapytas paveikslas, vaizduojantis Pirmojo pasaulinio karo metu britų kavalerijos atakuojamas vokiečių linijas ir spygliuotoje vieloje įsipainiojusius arklius. Anot autoriaus, tai labai „baugus ir jaudinantis paveikslas, tikrai ne toks, kokį norėtume pasikabinti ant sienos. <…> Jis ilgai man nedavė ramybės.“⁶ Paveikslas⁷, tik ne baisus, o vaizduojantis „grakštų bėrį su dailiu baltu kryžiumi ant kaktos ir keturiomis absoliučiai lygiomis baltomis „kojinėmis““, minimas ir Karo žirgo pratarmėje (p. 5–6).

Struktūra, pasakojimo ypatumai. Knygos struktūra gana paprasta. Karo žirgas prasideda nedidele pratarme, atskleidžiančia kūrinio tikslą: „Knyga apie jį [žirgą Džojų. – I. M.] parašyta tam, kad nei jis, nei tie, kurie jį pažinojo, nei karas, kuriame gyveno ir žuvo, nebūtų pamiršti“ (p. 6). Toliau pratarmėje aprašomas „senojoje mokykloje, kur dabar yra miestelio rotušė, po laikrodžiu“ kabantis paveikslas, vaizduojantis „grakštų bėrį su dailiu baltu kryžiumi ant kaktos ir keturiomis absoliučiai lygiomis baltomis „kojinėmis““ (p. 5). Kaip jau minėta, šis paveikslas⁸ turi realų prototipą, yra beletrizuota jo versija.

Mokinių galima paklausti, kaip vadinami tokie kūrinių elementai, kai, pavyzdžiui, literatūroje randamas paveikslo aprašymas, o muzikoje – užuomina į literatūros kūrinį ir t. t. Kaip tokie intertekstiniai elementai išplečia teksto ribas? Kodėl taip svarbu turėti platų akiratį ir išsilavinimą?

Po pratarmės prasideda pagrindinis pasakojimas žirgo vardu, taigi pasaulis vaizduojamas iš žirgo perspektyvos, bandant perteikti jo požiūrį. Kadangi iš pratarmės žinome, kad paveikslas nutapytas 1914 m., jau seniai apdulkėjęs ir daugelio pamirštas, visas tolesnis pasakojimas yra retrospektyvus. Taigi turime puikią progą pasiaiškinti, kas yra retrospektyva, retrospektyvus pasakojimas, ir pasiteirauti, ar pasakojimas toks būtų be autoriaus pratarmės, koks šių kūrinio dalių santykis ir t. t.

O kas yra perspektyva? Ar įtikinamai kūrinyje atskleista žirgo perspektyva? Ar tikrai žirgai gali taip suvokti pasaulį? (Ar gali žirgas mąstyti taip, kaip autorius rašo, pavyzdžiui, 34 puslapyje: „Dingo švelnūs žąslai, prie kurių buvau įpratęs, jų vietą užėmė nepatogūs, griozdiški veimutiniai, kurie veržė lūpų kraštus ir baisiai erzino mane“? Ar tikrai žirgas gali skirti paprastus žąslus nuo veimutinių, o gal tik jaučia, kad vieni sukelia daugiau, kiti – mažiau skausmo?) Ką kalbėjimas žirgo vardu suteikia tekstui? Praplečia ar susiaurina meninio vaizdavimo galimybes? Ko galbūt nematytų, nesuvoktų žmogus?

Istorijos (ir ne tik) pamokos

Knygos autorių dera pagirti už tikslų istorinės tiesos atkūrimą, jos neiškraipymą. Karo žirgas yra puiki pagalbinė priemonė mokantis Pirmojo pasaulinio karo eigos, nes atskleidžia esminius šio karo momentus, ypač Didžiosios Britanijos įsitraukimą į karą ir britų armijos veiksmus. Kūrinyje išryškinama karo pradžia, kai Alberto tėvo, nuošalaus Anglijos kaimo smulkaus ūkininko, lūpomis paskelbiama baisi naujiena: „– Karas, motin. Ką tik girdėjau kaime. Po pietų atėjo paštininkas ir pasakė. Tie velniai įžygiavo į Belgiją. Dabar jau viskas aišku. Mes paskelbėme karą vakar vienuoliktą valandą. Mes kariausim su vokiečiais. Taip duosim jiems į kaulus, kad daugiau nebenorės prieš nieką kelti rankos“ (p. 20).

Kadangi Karo žirge datos neminimos (išskyrus paveikslo nutapymo datą), mokiniams būtų įdomu paieškoti knygoje aprašomų ir tikrų istorijos įvykių atitikmenų. Tam pasitelkime bet kurį devintos klasės istorijos vadovėlį – visuose juose yra skyrius apie Pirmąjį pasaulinį karą⁹, iš kurio sužinome: „Rugpjūčio 1 d., nieko nelaukdama, Vokietija pasiuntė į Peterburgą notą, kad skelbia karą Rusijai. Rugpjūčio 2 d. Vokietija užpuolė Liuksemburgą, o rugpjūčio 3 d. jos armija įžengė į Belgiją. Tą pačią dieną Vokietija paskelbė karą Prancūzijai. Vykdydama savo sąjunginius įsipareigojimus, rugpjūčio 4 d. į karą įstojo Anglija. Per kitas dienas į karą įsitraukė ir Austrija-Vengrija. Taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.“¹⁰ Kūrinyje galime paieškoti ir kitų esminių karo eigos momentų: nacionalistinių nuotaikų, skatinusių eiti į karą ir ginti savo („pačią geriausią“) šalį, linksmo nusiteikimo vykstant į frontą (Karo žirgas, p. 43) ir baisaus nusivylimo susidūrus su karo mėsmale (p. 44), optimistinių iliuzijų, kad karas greitai baigsis (p. 21, 36), pozicinio karo (p. 71), mėginimų pralaužti fronto liniją ir didžiųjų mūšių (p. 48, 58–60), modernių ginklų (tankų, nuodingųjų dujų) panaudojimo aprašymų (p. 104–106). Ar mokiniai žino, kas yra pozicinis karas? Kur driekėsi fronto linija? Kokia ji buvo? Kas tai yra niekieno žemė? Kokie buvo didžiausi mūšiai? Galima pažiūrėti apkasų, įtvirtinimų nuotraukų, paskaityti jų aprašymų, karo dalyvių prisiminimų. Verta prisiminti ir kitas skaitytas knygas apie Pirmąjį pasaulinį karą – Ericho Marios Remarque’o, Ernesto Hemingway’aus, Jaroslavo Hašeko ir kitų autorių kūrinius.

Arklių vaidmuo Pirmajame pasauliniame kare. Kaip manote, kodėl autorius sumanė pažvelgti į Pirmojo pasaulinio karo istoriją žirgo akimis? Į ką norėjo atkreipti dėmesį? Koks buvo arklių vaidmuo kare? Kam jie buvo naudojami, kokias funkcijas atliko? Kiek šių gyvūnų buvo pasiųsta į karą? Iš kur jie buvo paimti? Kiek žuvo? Šie klausimai istorijos pamokose dažnai nutylimi, literatūros lietuvių kalba beveik nėra. Tenka pasitelkti literatūrą anglų kalba (šios gausu), iš kurios sužinome, kad arkliai buvo naudojami per visą Pirmąjį pasaulinį karą, o ypač jo pradžioje. Tada jie buvo tiesiog būtini: kavalerija judėjo kiekvienos besiveržiančios armijos priešakyje. Atsiradus moderniajai ginkluotei (tankams, lėktuvams), sukūrus nuodingąsias dujas, arkliai buvo naudojami artilerijos pabūklams, pagalbos ir sanitarijos vežimams tempti, žvalgybai ir susisiekimui tarp kariuomenės dalinių. Tam jie buvo labai parankūs, nes įveikdavo ilgiausius atstumus per purvą, kur įklimpdavo net pati galingiausia technika. Arkliams išlaikyti nereikėjo jokio kuro – nei benzino, nei anglių ar dujų, o tik šieno ir avižų. Arkliai gerai psichologiškai veikė karius, kėlė jų ūpą (to atgarsis Karo žirge – p. 71–72), tačiau jų mėšlas ir maita sudarė sąlygas plisti ligoms, prastino sanitarinę būklę.

Didelė arklių vertė ir nebuvimas kuo jų pakeisti lėmė, kad 1917 m. arklio netektis sukeldavo didesnį nusivylimą nei kareivių žūtis. Pirmajame pasauliniame kare žuvo apie 8 mln. arklių, 2,5 mln. arklių buvo gydomi veterinarijos ligoninėse (Karo žirgas, 17–18 skyriai), iš jų 2 mln. išgiję vėl grįžo į frontą. Vien britų kariuomenė pasiuntė į Prancūziją daugiau nei milijoną arklių, iš jų sugrįžo vos 62 tūkst.¹¹ Siaubingų sąlygų, kurias šiems gyvūnams teko ištverti kare, aprašymą rasime Karo žirge (p. 53, 86, 88–101).

Kalba gali pakrypti ir tokia linkme: koks apskritai arklių vaidmuo karų istorijoje? nuo kada jie naudojami karuose? kokius žinote žymius mūšius, kuriuose dalyvavo arkliai? gal pamenate kokį žymų karvedį ir jo mylimą žirgą (galima nurodyti Aleksandrą Makedonietį ar Napoleoną Bonapartą)? kaip panaudojimas kare lėmė arklių evoliuciją?

Reikėtų pabrėžti, kad ne tik arkliai, bet ir kiti gyvūnai dalyvavo kare. Gal mokiniai žino, kokie? Jei ne, galima paspėlioti, ką kare galėjo veikti šunys, katės, karveliai, kanarėlės, auksinės žuvelės, karvės ir ožkos. Gal mokiniai ką nors žino apie gyvūnus didvyrius¹²? Gal yra girdėję apie amerikiečių pitbulterjerą Stabį – labiausiai Pirmajame pasauliniame kare apdovanotą gyvūną? Ar karvelį Šer Ami, išgelbėjusį visą brigadą? Arba tikrą karo žirgą Karį, kurio likimas labai panašus į Morpurgo Džojaus¹³?

Etikos ir pilietiškumo ugdymo pamokos

Karo žirgas gali būti ir plačios diskusijos etikos, pilietinio ugdymo pamokose pagrindas. Juk Pirmasis pasaulinis karas – ne vien istorijos faktas. Apie jį galima kalbėti ir kaip apie visuomenės reiškinį. Kodėl žmonės kariauja? Kas sukelia karus? Ar karas turi prasmę? Kas kariauja – tautos ar valstybės? Ar eiliniai kareiviai, kurių milijonai žuvo mūšio laukuose, atsakingi už karą? Ką byloja kad ir tokia Karo žirgo citata: „Jis paėmė virvę ir padavė ją velsiečiui. Taip darydamas kitą ranką jis ištiesė draugiškai ir maloniai, jo pavargusiame veide nušvito šypsena. / – Po valandos ar dviejų, – pasakė jis, – mudu vėl kaip pamišę stengsimės vienas kitą užmušti. Vienas Dievas težino, kodėl mes tai darome, o man atrodo, kad jis pats pamiršo tą priežastį. Sudie, velsieti. Mes jiems parodėm, ar ne? Mudu parodėm, kad bet koks ginčas tarp žmonių gali būti išspręstas, jeigu tik jie pasitiki vieni kitais. Juk nieko daugiau ir nereikia, kaip manai?“ (p. 115). Kokios visuomenėje vyraujančios nuotaikos palankios kilti karui? Ar viena tauta turi teisę žudyti kitą? Ar vienos tautos geresnės už kitas? Kas yra nacionalizmas? Kuo jis skiriasi nuo patriotiškumo? Ką gali sukelti perdėtas nacionalizmas? Ar dabar žmonės kariauja? Kur karas vyksta šiuo metu? Kokie socialiniai, psichologiniai, ekonominiai ir kitokie karo padariniai?

Viena pagrindinių Karo žirgo temų – atmintis, jos išsaugojimas. Kodėl mums svarbi atmintis? Kodėl ir kaip turime ją saugoti? Ko galime pasimokyti iš praeities? Kodėl Emilės senelis taip norėjo, kad Albertas visiems apie ją pasakotų (p. 156–157)? Kodėl svarbu gerbti senus žmones, turinčius ką papasakoti? Ar mokiniai tokių pažįsta? Galima pasikviesti į klasę senolių ir surengti pasakojimų popietę.

Čia išryškėja dar vienas Karo žirgo leitmotyvas – kalbėjimo, bendravimo svarba. Įdėmiai skaitydami knygą turėjote pastebėti, kad gerai su karo žirgu Džojumi besielgiantys žmonės – pradedant jo šeimininku Albertu ir baigiant eiliniu kavaleristu senuoju Fridrichu – visada su juo kalbėjosi. Taip įtvirtinama ryšio sąvoka. Galima pakalbėti, kokie apskritai būna žmonių, žmonių ir gyvūnų ryšiai. Kaip jie kuriami? Ar gebame ryšius megzti, palaikyti ir išsaugoti? Kokia būna komunikacija? Ar tik žodinė? Kokia dar? Kuri mums yra pati svarbiausia?

Kita galima labai plati pokalbių, diskusijų tema – žmonių ir gyvūnų santykiai, ypač vykstant karui. Nelygu, koks poreikis ir noras, ją galima pradėti ir nuo gyvūno bei žmogaus vietos pasaulyje, biosferoje, tariamos vienos rūšies (žinoma, žmogaus) viršenybės. Iš kur kilo viršenybės idėja? Kas leidžia žmogui jaustis viršesniam, tobulesniam už kitas žemėje gyvenančias rūšis? Ne pro šalį čia prisiminti ir žmogaus kilmės teorijas. Pasak vienos iš jų – evoliucijos teorijos, – mes nedaug skiriamės nuo savo giminaičių gyvūnų, pasak kitų, esame kitokios plotmės būtybės. Ką mano mokiniai? (Nepamirškime būti tolerantiški kitokiam požiūriui ar tikėjimui.)

Temą plėtojant galima pereiti prie naminių gyvūnų ir žmonių santykių. Kada žmonės prisijaukino gyvūnus ir šie tapo naminiai? Kodėl vienus prisijaukino, o kitų – ne? Kam juos naudoja? Kokios jų funkcijos? Ar žmonės teisūs taip elgdamiesi? Kokie gyvūnų prijaukinimo ir pavertimo naminiais padariniai? Ar žmonės atsakingai elgiasi su savo augintiniais? Kodėl pasaulyje yra milijonai valkataujančių šunų ir kačių? Kaip matome, klausimų gali kilti begalės. Paskutinis šios temos aspektas – gyvūnai ir karas. Ar žmonės turi teisę kankinti ir žudyti gyvūnus kare, kurį patys sukėlė?

Viena svarbiausių (jei ne pati svarbiausia) pamokų, kurią galima išmokti skaitant Karo žirgą, – draugystės ir drąsos pamoka. Alberto ir Džojaus ryšys – išties ypatingas neblėstančios meilės, vilties ir ištikimybės pavyzdys. Karo išskirti, kare jie vėl suranda vienas kitą, ir visi išbandymai, vargai ir kančios, visi praradimai nublanksta prieš to vienintelio suradimo džiaugsmą. „Aš jį surasiu, Deividai. Tam aš ir atvažiavau visą tą kelią ir noriu jį surasti. Arba aš jį surasiu, arba jis suras mane. Sakau tau, aš jam pažadėjau ir to pažado laikysiuos“, – sako Albertas bendražygiui Deividui (p. 122). Tokia ištikimybė ir drąsa išties įkvepia. Ar daug žinote panašių pavyzdžių? Ar mūsų laikais dar atsiranda tokių drąsuolių? Kaip jūs pasielgtumėte panašiomis aplinkybėmis?

Biologijos (ir ne tik) pamokos

Kadangi autorius pagrindiniu herojumi pasirinko žirgą ir pabandė pažvelgti į pasaulį jo akimis, kūrinį įmanu nagrinėti ir biologijos pamokose. Svarbiausias klausimas, matyt, būtų toks: ar pavyko autoriui pamatyti pasaulį žirgo akimis? Norint į jį atsakyti, reikia nemažai sužinoti apie arklius, visą arklinių gentį (Equidae), kuriai, be kitų, dar priklauso asilai ir zebrai. Ką žinome apie arklių elgseną, įpročius, gyvenimo būdą? Kuo žirgai skiriasi nuo paprastų arklių? Kaip arkliai mato? Tiems, kurie neturi laiko studijuoti arklių anatomijos, pasufleruosiu, kad arkliams rega ypač svarbi, jų akys nepaprastai didelės ir yra galvos šonuose, dėl to jų regos laukas – 350 laipsnių aplinkui ir tik 10 laipsnių jiems yra akloji zona, t. y. plotas, kurio matyti negali. Arkliai mato kitus savo bandos narius ar žmones, esančius priešais, greta ir užpakaly tuo pat metu, o akloji zona yra tiesiai jiems už nugaros – ten, kur sėdi raitelis, dėl to arkliai dažnai sukalioja galvą ir gali būti baikštūs. Šitaip jie priversti judėti daugiausia pirmyn. Palyginti su žmonėmis, arkliai yra toliaregiai – artimus objektus mato neryškiai, skiria tik kelias spalvas, bet gali regėti net trimatį vaizdą¹⁴.

Arkliai – bendruomeniški ir draugiški gyvūnai, labai prisirišantys prie savo gentainių. Draugą jie renkasi pagal temperamentą, amžių ir veislės skirtumus. Be to, tarpusavio santykius jie užmezga visam gyvenimui ir atskirti nuo draugo liūdi. Ši ištikimybė lengvai perkeliama arklio šeimininkui – žmogui¹⁵. Karo žirge ištikimos draugystės ir rūpinimosi vienas kitu atgarsių rasime ne vieną – prisiminkime ne tik Alberto ir Džojaus, bet ir Džojaus ir Toptorno (p. 89, 90, 100) draugystę. Galima paminėti ir daugiau kūrinių, vaizduojančių žirgus, žmogaus ir žirgo draugystę (Annos Sewell Juodasis gražuolis, Johno Steinbecko Bėrasis ponis, Clive’o Stapleso Lewiso Žirgas ir jo berniukas, Pepės Ilgakojinės arklys, Don Kichoto žirgas ir t. t.). Kaip juose vaizduojami žirgai? Ar perteikti mums žinomi jų elgsenos bruožai?

Paskutinė pamoka – kalbėkimės

Štai kiek temų ir klausimų gali įkvėpti viena puiki knyga! Ar išmoksime jos pamokas, ar ji liks mumyse gyva dar ilgai, ar ant jos vien guls dulkės knygų lentynoje, priklausys tik nuo mūsų – skaitytojų. Kad tekstas įgytų prasmę, jį reikia skaityti, kalbėtis apie jį. Reikia kalbėtis ir apie tuos baisius žmonijos istorijos įvykius – kad jie nepasikartotų. Juk vieną dieną baigiasi, praeina net ir pačios didžiausios baisybės ir lieka jas išgyvenę, prisimenantys, galintys apie jas papasakoti žmonės. Tačiau kada nors ir žmonės turi išeiti, tada belieka pasakojimai, gyvuojantys tol, kol yra pasakotojų ir klausytojų. Tad pasakokime ir prisiminkime!

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––

¹ Kęstutis Urba, „Pakalbėkime apie karą“, Rubinaitis, 2014, Nr.

² (70), p. 12–18. 2 Michael Morpurgo, Karo žirgas, iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus, Vilnius: Alma littera, 2012.

³ Michaelio Morpurgo tinklalapis – <http://michaelmorpurgo.com/about-michael-morpurgo>.

⁴ „War Horse: When Horses Were Heroes“, <http://www. telegraph.co.uk/culture/theatre/drama/3668516/WarHorse-When-Horses-were-heroes.html#>.

⁵ Organizacijos tinklalapis – <http://farmsforcitychildren. org/>.

⁶ „War Horse: When Horses Were Heroes“, <http://www. telegraph.co.uk/culture/theatre/drama/3668516/WarHorse-When-Horses-were-heroes.html#>.

⁷ Tinklalapyje <http://warhorsedramaturgy.weebly.com/ novelinspiration.html> galima pamatyti Karo žirgą įkvėpusius meno kūrinius, rasti nemažai informacijos, ypač vaizdinės, apie Pirmąjį pasaulinį karą ir arklius.

⁸ Tinklalapyje <http://www.nam.ac.uk/microsites/warhorse/1192/blog/morpurgos-myth-revealed/> galima pamatyti paveikslą ir išgirsti autoriaus interviu.

⁹ Kaip pačius išsamiausius kalbamu požiūriu straipsnio autorė išskirtų du vadovėlius: Juozas Brazauskas, Saulius Jurkevičius, Kęstutis Petrauskis, Naujųjų amžių istorija: nuo Didžiosios prancūzų revoliucijos iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos: vadovėlis 9 klasei, Vilnius: Kronta, 1999 (ir kt. leidimai); Rasa Butvilaitė, Deimantas Karvelis, Nelija Kostinienė, Stasys Lukšys, Saulius Pivoras, Mindaugas Tamošaitis, Istorijos vadovėlis: 9 klasei, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2010.

¹⁰ Juozas Brazauskas, Saulius Jurkevičius, Kęstutis Petrauskis, op. cit., p. 206.

¹¹ „Forgotten Heroes“, <http://www.dailymail.co.uk/ columnists/article-492582/Forgotten-Heroes-A-millionhorses-sent-fight-Great-War–62-000-came-back.html>; „Unshakeable Courage of Real War Horses: The eight million forgotten animals who were killed on the frontline“, <http://www.dailymail.co.uk/news/article-2045816/ Unshakeable-courage-real-War-Horses-The-million-forgotten-animals-killed-frontline.html>.

¹² Apie visas šias įdomybes galima pasiskaityti Terry Deary knygoje Purvinas Pirmasis pasaulinis karas iš serijos „Kraupioji istorija“ (Vilnius: Egmont Lietuva, 1999), o tiems, kurie skaito angliškai, siūlyčiau Neilo R. Storey Animals in the First World War (Oxford: Shire publications, 2014); kare dalyvavusių gyvūnų nuotraukų rasite tinklalapyje <http://www.firstworldwar.com/photos/ animals.htm>.

¹³ Žr. <http://www.warriorwarhorse.com/about-warrior. asp>.

¹⁴ Marlitt Wendt, Ką jaučia ir mąsto žirgai, iš anglų kalbos vertė Dominyka Vaitkutė, Kaunas: Obuolys, 2011.

¹⁵ Ibid; Julliet Clluton-Brock, Arkliai, iš anglų kalbos vertė Gediminas Judzentavičius, Vilnius: Alma littera, 1998.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2014 Nr. 3 (71)