PRO MEMORIA VITAI MOZŪRAITEI (1960 07 12–2014 06 11)

 

Vita laukdavo kiekvieno naujo „Rubinaičio“. Sakydavo, kad tai vienintelis žurnalas, kurį perskaito nuo pradžios iki paskutinio puslapio. 70-ojo „Rubinaičio“ nebeperskaitė. Birželio 11-ąją, kada sodriai žalias vasarinis „Rubinaičio“ numeris dar gulėjo spaustuvėje, Vita iškeliavo į Nangijalą…

Ne tik „Rubinaitis“ buvo puiki dovana Vitai – ji ir pati padovanojo žurnalo skaitytojams keliolika įžvalgių, žaismingų, nepakartojamų publikacijų – straipsnių ir recenzijų, kurias su pasimėgavimu skaitė (ir dar skaitys!) vaikų literatūros specialistai ir mėgėjai. Išeidavo tokių knygų, kurias vyriausiasis redaktorius duodavo recenzuoti tik Vitai. Kas galėjo geriau pristatyti Philipo Reeve, Terry Pratchetto, Shauno Tano kuriamus kataklizmų, futuristinius, modernumo eros ar plokščiuosius pasaulius? O su kokiu įsijautimu ir pasimėgavimu Vita rašė apie Mikės Pūkuotuko tęsinį! Savaime suprantama, prieš tai n-tąjį kartą perskaitė abi Milne’o knygas apie Pūkuotuką, išanalizavo Shepardo sukurtą Šimtamylės Girios vaizdą, kad galėtų lyginti pasakojimų stilių, įvertinti herojų žodyną, frazes, naujadarus, piešinius… Vitai be proto patiko Mažo Protelio Meškiukas ir minčių iš šios knygos jos kalboje buvo apsčiai. Kaip ir citatų iš daugybės kitų vaikų literatūros (ir ne tik) knygų. Būdama plačios erudicijos ir genialios atminties, išminties ir sąmojo perlus ji nemirksėdama žarstydavo kasdieniuose pokalbiuose, susitikimuose, savo dėstomų dalykų paskaitose, net skaitydama mokslinius pranešimus nevengdavo mestelti kad ir tokią murmelę: „Kai sninga daug, tra lia bum…“

Lygiai dvidešimt metų Vita buvo IBBY Lietuvos skyriaus narė. Kiek leido tiesioginis darbas, dalyvavo organizacijos veikloje, renginiuose, visuotiniuose narių susirinkimuose, vieną kadenciją (2011–2012 m.) darbavosi valdyboje. Buvo nepamainoma IBBY seminarų, konferencijų, posėdžių pirmininkė, pokalbių vedėja. Su vėjeliu atskriedavo ir į knygų ar parodų pristatymus, kartu važinėdavome į „Jūros“ seminarus Klaipėdoje, dalyvavome 33-iajame IBBY kongrese Londone.

Vita turėjo tiek mėgstamų knygų! Iš vaikystės buvo „skysta ant nykštukų“, žavėjosi Astridos Lindgren kūryba, Tove’s Jansson Muminukų pasaulį buvo stačiai įsimylėjusi, o Sveno Nordqvisto iliustracijas galėjo tyrinėti ištisas valandas. Visą gyvenimą Vita buvo prisiekusi „katinistė“ (šunys į jos gyvenimą atėjo gerokai vėliau), tad knygos apie kates ir su katėmis taip pat įėjo į jos pomėgių lauką. Bet ji nuolat užkibdavo ant naujų dalykų, susižavėdavo naujais vardais ir herojais. Atėjusi į Vaikų literatūros centrą tiesiog prilipdavo prie kurios nors knygų lentynos, niekada nepaliovė domėtis literatūros ir skaitybos naujovėmis, žavėtis ir nuolat aikčioti. Ji buvo charizmatiška, energinga, su polėkiu. Jos buvo daug, jos buvo gera klausytis. Ji visuomet turėjo ką pasakyti, mokėjo paaiškinti, kas, kaip, iš ko padaryta, kodėl ir kaip veikia. Kartais tik klapsėdavai ausimis klausydamasis apie visokius pa ir plie (baleto terminai), dinozaurų skeletus ar gravitacijos jėgos poveikį…

Nuo pat pirmojo bibliotekininkystės specialybės kurso savo universaliomis žiniomis Vita visa galva pranoko savo ir net aukštesniųjų kursų studentus. Jai buvo įgimtas smalsumas, žinių troškimas ir nuostaba. Sąmoningai pasirinkusi vaikų bibliotekų specializaciją, šventai tikėjo, kad dirbs bibliotekoje su vaikais. Bet likimas pakreipė taip, kad, baigusi universitetą, 1985-aisiais pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedroje ir beveik tris dešimtmečius ugdė jaunąją kartą, buvo įvairiapusė, kūrybinga, mėgstama studentų dėstytoja. Tačiau dažnai, ypač pastaraisiais metais, užsukusi į biblioteką, svajingai atsidūsėdavo, kaip norėtų dirbti Vaikų literatūros centre, būti Tyrimų skyriaus vedėja…

Ji buvo bibliotekininkė iš pašaukimo. Profesionali vaikų bibliotekininkė su Pūkuotuku už parankės, skubriai pėdinanti per Šimtamylę Girią… Kol pradingo rūke…

Roma Kišūnaitė

Žurnalas „Rubinaitis“, 2014 Nr. 3 (71)

 

Įžanginis

VISI TURI BŪTI KAIP VIENAS?

Straipsniai

DRĄSIAI, BET ATSARGIAI! NUOTYKIO POETIKA PRANO MAŠIOTO PROZOJE
MILŽINŲ NUOTYKIAI, ARBA NAUJAS PADAVIMŲ LITERATŪRINIMAS
„KARO ŽIRGO“ PAMOKOS

Pokalbis

APIE PIRMĄJĮ PASAULINĮ KARĄ VAIKŲ LITERATŪROJE

Sukaktys

KAS JŪS, „ŽALIAPŪKĖS“ AUTORE? (Elenai Spurgaitei – 90 metų)

Mano vaikystės skaitymai

„DAUGIAU TAIP NEDARYSIU“

Bibliografija

2015 m. VAIKŲ LITERATŪROS DATOS

Pro Memoria

ALMA KAROSAITĖ (1945 01 19–2014 09 08)

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai